Laisvos valstybinės žemės sklypai: įstatymai, naudojimas ir prijungimo galimybės

Lietuvoje laisvos valstybinės žemės klausimai yra reglamentuojami įstatymais, kurie numato galimybes ją laikinai naudoti žemės ūkio veiklai vykdyti. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su laisvos valstybinės žemės sklypais, įstatymų pataisas ir galimybes laikinai naudotis žeme.

Įstatymų pataisos dėl laikinos laisvos valstybinės žemės nuomos

Seimas pritarė Žemės įstatymo pataisomis, leisdamas laisvą valstybinę žemę (ne tik kaime, bet ir miestuose) laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki 2023 metų pabaigos.

Jiems atsisakius ar nepareiškus noro laikinai naudoti šią žemę, teisę ją naudoti pirmiau nurodytomis sąlygomis įgyja fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti, ir juridiniai asmenys - žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

Priimtomis pataisomis Žemės įstatyme įtvirtintos nuostatos, suteikiančios galimybę savivaldybėms išduoti sutikimus dvejiems metams (iki 2026 m. gruodžio 31 d.), laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais, patikėjimo teise valdomais savivaldybių, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai, žemės ūkio veiklai vykdyti iki sprendimo perleisti juos nuosavybėn, perduoti neatlygintinai naudotis ar išnuomoti priėmimo dienos.

„Ši problema kilo Nacionalinės žemės tarnybai nuo 2024 m. sausio 1 d. panaikinus Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašą, nes nebeliko teisinio pagrindo suteikti laikinai naudoti nesuformuotą valstybinę žemę žemės ūkio veiklai vykdyti miestuose. Tokių atvejų yra gana nemažai, kreipėsi Savivaldybių asociacija, ūkininkai. Mes dar dviem metams visoje Lietuvoje pratęsiame galimybę sudaryti laikinąsias sutartis dėl laisvos valstybinės žemės, kur sklypai nėra suformuoti. Juos bus galima ir deklaruoti“, - sakė Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Gudauskas.

„Kai žemės sklypai bus suformuoti, juos galės teikti ilgalaikei nuomai, aukcionams ir t. t. Šiuo metu tai nėra nuoma - sudaroma laikina sutartis, leidžianti naudotis valstybinės žemės plotu. Miestuose ir miesteliuose tokios sutartys sudaromos su savivaldybe, kaimo vietovėse - su Nacionaline žemės tarnyba“, - sakė J. Gudauskas.

Sutikimai laikinai naudotis žeme

Sutikimus laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti asmens, pageidaujančio laikinai naudoti žemę, prašymu vieniems metams arba iki sprendimo perleisti juos nuosavybėn, perduoti neatlygintinai naudotis ar išnuomoti priėmimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d., žemės sklypais nesuformuotais laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais išduoda Nacionalinė žemės tarnyba ir (ar) savivaldybė asmenims, naudojusiems šį laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotą iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas.

Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl pirmiau nurodyto sutikimo išdavimo priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamos pareigas einantis valstybės tarnautojas.

Asmuo, pageidaujantis laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti žemės sklypais nesuformuotu laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotu, prašymą leisti laikinai naudotis šiuo žemės plotu pateikia valstybinės žemės patikėtiniui pagal žemės buvimo vietą.

Prie prašymo leisti laikinai naudotis žemės sklypais nesuformuotu valstybinės žemės plotu asmuo prideda šios laisvos valstybinės žemės fondo žemės ploto su posūkio taškų koordinatėmis schemą, pasirašytą jos sudarytojo.

Jei prašymą teikia asmuo, naudojęs šį laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotą iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotą leidimą laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti, prie prašymo leisti laikinai naudotis žemės sklypais nesuformuotu valstybinės žemės plotu asmuo prideda iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusio Nacionalinės žemės tarnybos įgalioto asmens patvirtinto įsakymo dėl leidimo laikinai naudotis šiuo plotu kopiją.

Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja laikinai naudotis tuo pačiu laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotu, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, žemės ūkio veiklai vykdyti, šis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotas suteikiamas laikinai naudotis tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotu.

Sutikimas laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotu, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, žemės ūkio veiklai vykdyti neišduodamas, jeigu valstybinės žemės patikėtinis priima sprendimą iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Laisvos žemės fondo el. paslauga

Laisvos žemės fondo el. paslauga, žemės reformos žemėtvarkos projektų autoriai teikia laisvos valstybinės žemės duomenis NŽT teritoriniams skyriams. NŽT skyrių darbuotojai tvarko gautus duomenis ir tvirtina, pagal gautus piliečių prašymus priskiria laisvos valstybinės žemės fonde esančius plotus laikinai naudotis. Prieiga prie komponento suteikiama LŽF projektų autoriams ir NŽT darbuotojams.

Naudojantis el. paslauga, NŽT teritorinių skyrių darbuotojai tvarko Lietuvos Respublikos valstybinės žemės plotų, kuriuose nesuformuoti sklypai, ir sklypų, valdomų patikėtinių, duomenis.

Laisvos valstybinės žemės prijungimas prie sklypų

Dažnai laisva valstybinė žemė, arba žemė kurioje nesuformuoti sklypai, gali būti vertinga tik prijungus ją prie greta esančio sklypo. Visų pirma, laisvos valstybinės žemės plotas, kurį norima prijungti, turi būti įsiterpęs tarp sklypų, gatvių raudonųjų linijų ar valstybinio miško plotų.

Įsiterpusiu nelaikomas plotas, kuris ribojasi su laisva valstybine žeme, išskyrus kai tai yra siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Įsiterpęs plotas, prijungiamas prie vienbučių, dvibučių, daugiabučių ir bendrabučių naudojimo būdo sklypų, negali būti didesnis nei 4 arai, išskyrus atvejus, kai įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Panašiai yra ir su kitų paskirčių ir naudojimo būdo sklypais, pavyzdžiui, skirtų komercinės paskirties objektų statybai. Vienintelis skirtumas - didžiausias prijungiamas laisvos valstybinės žemės plotas negali viršyti 50 arų.

Juosta yra laikoma siaura, jei ji neviršija 10 metrų ilgio.

Šlaito nuolydis nuo viršutinės briaunos iki papėdės negali būti mažesnis nei 20 laipsnių. Atstumas tarp griovio viršutinių briaunų turi būti ne didesnis kaip 15 metrų.

Ar leisti prijungti valstybinės žemės plotą, sprendžia savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba.

Vilniaus miesto savivaldybė šiose situacijose labai dažnai elgiasi protingai ir sutinka prijungti ne visiškai įsiterpusio sąvoką atitinkančius laisvos valstybinės žemės plotus.

Tačiau visas protingumas paprastai baigiasi Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri yra valstybinės žemės valdytoja, ir visus teisės aktus vertina griežtai paraidžiui.

Problema, kad visų situacijų, kurios pasitaiko kalbant apie laisvos valstybinės žemės prijungimą, numatyti neįmanoma. Šioje vietoje turėtų būti palikta bent kažkiek vietos diskrecijai, kad kiekvienas sudėtingesnis atvejis galėtų būti nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į aplinkinę urbanistinę situaciją ir kitas aplinkybes.

Reikalavimai prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą

Apibendrinant, štai pagrindiniai reikalavimai, kuriuos reikia įvertinti norint prijungti laisvos valstybinės žemės plotą:

  • Plotas turi būti įsiterpęs tarp sklypų, gatvių ar miškų.
  • Ribojimasis su laisva valstybine žeme galimas tik siaura juosta, šlaitu ar grioviu.
  • Maksimalus prijungiamas plotas priklauso nuo sklypo paskirties (4 arai gyvenamiesiems sklypams, 50 arų komerciniams).
  • Siaura juosta negali būti ilgesnė nei 10 metrų.
  • Šlaito nuolydis turi būti ne mažesnis nei 20 laipsnių.
  • Atstumas tarp griovio viršutinių briaunų turi būti ne didesnis kaip 15 metrų.

Savaitė | 2026-02-15

tags: #laisvos #valstybines #zemes #kadastrinsi #numeris