Kardokų kaimas (Kazlų Rūdos sav.) nuo pat jos kūrimo pradžios traukė aplinkinių dėmesį. Mat viskas čia buvo kitaip nei įprasta: gyvenamojo namo pagrindinė statybinė medžiaga - šiaudai, namas apvalus, viduje - vientisa erdvė, beveik nepadalinta į kambarius. Kitokie buvo ir čia įsikūrę sodybos šeimininkai Aušra ir Rolandas AUGUČIAI: savitas gyvenimo būdas, kitokia nei įprasta pasaulėvoka žadino smalsumą, kėlė susidomėjimą, netgi įtarumą.
Aušros ir Rolando kelias į „Laimės namus“
Aušra ir Rolandas Augučiai Kardokuose pradėjo kurtis 2008 m. Aušra, kilusi iš Kybartų (Vilkaviškio raj.), bei Rolandas, grynakraujis kaunietis, susitiko Kauno Vytauto Didžiojo universitete, į kurį abu įstojo studijuoti menotyros. Aušra, kuri tuo metu dirbo Kybartų kultūros centro renginių organizatore, nuo mažens jautusi polinkį menui, ypač muzikai, šokiui, pasuko savo polinkio pavymui, o štai Rolandas, buvęs Kauno kriminalinės policijos darbuotojas, užėmęs gan aukštas pareigas, tačiau neturėjęs aukštojo išsilavinimo, ketindamas šią spragą likviduoti į menotyrą pasuko vedinas spontaniško sprendimo, kurį vėliau pateisins, jog potraukis menui visgi buvęs (laisvalaikiu piešė, fotografavo).
Pažintis vystėsi neįtikėtinu greičiu: jau pirmame studijų kurse abu suprato, kad yra skirti vienas kitam, taigi nedelsdami ėmė mąstyti apie bendrą ateitį. Abipusė meilė atsirėmė į materialius dalykus, tad mokslams tuomet vietos liko jau mažai. Vos baigę pirmą studijų kursą, Aušra ir Rolandas pasiėmė akademines atostogas ir išvyko į Airiją uždarbiauti - ten vedė noras turėti savo namus. Airijoje jauna pora praleido penkerius metus.
Aušra ir Rolandas 2006 m. susituokė Lietuvoje ir vėl - atgal į Airiją, o po metų į Lietuvą sugrįžo jau visam laikui. Augučiai metus gyveno pas Rolando tėvus, jau ieškodami žemės sklypo savo būsto statybai. Tuomet net ir Lietuvoje labai stipriai reiškėsi vadinamųjų anastiziečių judėjimas, raginęs palikti miestą ir gyvenamąja vieta rinktis gamtos prieglobstį, kuo mažiau paliestą civilizacijos. Anastiziečių idėjos Augučiams buvo labai priimtinos, tad vienareikšmiškai abu nusprendė emigruoti į… kaimą.
Šiaudinis namas - ekologiško gyvenimo pagrindas
Nuosavas žemės sklypas, turintis virsti namų valda, reikalavo papildomų rūpesčių: ką, kaip statys čia. Augučiai, ypač Rolandas, daug nedvejojo. Būsimo šeimos namo vizija buvo suformuota dar būnant Airijoje. „Norėjome ekologiško namo, - pasakoja R. Augutis, - tad pirma mintis - statytis rąstinį namą, tačiau vėliau atsirado informacijos apie šiaudinius namus, kurie, rodės, atitinka visus mūsų vizijų - šilto, ekologiško namo - kriterijus“.
Kai buvo priimtas sprendimas, toliau viskas vyko palyginti sparčiai. „Namas kaip grybas, - sako Rolandas, - jis ir išaugo kaip grybas“. Statyba, anot namo šeimininko, hibridinė. Šio namo pamatai įprasti - kaip bet kurio namo. O toliau jau prasideda ypatumai. Stogą laiko medžio karkasas, namo sienos, kurių pagrindas - ruginių ir kvietruginių šiaudų kitkos (namo statybai prireikė apie 280 tokių kitkų) - svorio neneša. Viduje kaip dekoracija tarnauja vadinamasis Teisybės langas, rodantis, iš ko pastatytas namas.
Sienos iš vidaus ir išorės aptinkuotos specialiu moliu tinku, kuris maišomas iš molio, karvės mėšlo, žvyro, vandens, smulkintos organikos (šiaudų, pjuvenų). Stogas dengtas bituminė danga, tačiau tai, kaip tikisi Augučiai, laikina, laikui bėgant, ši danga bus pakeista ekologiška. Name - jokio kampo: tobulo apskritimo formos kontūrai tiek iš išorės, tiek ir vidaus sukuria neįprastą, bet labai gerą įspūdį.
„Šiaudai leidžia kitokią formą nei stačiakampis daryti, - pasakoja apie apvalaus namo sumanymą Rolandas. - Tai ne tik smagu tokia erdvė, tai ir labai praktiška: vėjui pasipriešinimas mažesnis, kai apvali forma, be to, viduje oras kitaip juda: nėra kampų, nėra šaltų vietų.“ Visos namo patalpos vienoje erdvėje, beveik neatskirtos sienų. Tai taip pat tarnauja vientisumo jausmui.
„Laimės namų“ veiklos: harmonija su savimi ir gamta
Atokiame kaime, gamtos prieglobstyje, įsikūrę Augučiai visiškai pakeitė ir savo gyvenimo būdą. Prie buvusių savo veiklų nebegrįžo, tačiau jų naujieji darbai susiliejo su savirealizacija, pasaulėvoka, įgyta patirtimi ir išmintimi, gal todėl 2015 m. Augučiai, kaip VšĮ „Laimės namai“ vadovai, organizuoja renginius, paskaitas, stovyklas (štai šių metų liepos 15-17d. šeimos kviečiamos į „Laimės namų“ organizuojamą stovyklą „Ženk žingsnį pirmyn!“), veda edukacijas.
Visos šios veiklos tikslas vienas - skleisti pozityvų gyvenimo būdą, atsiremiant į laiko patikrintas tiesas, padėti kiekvienam atsiliepiančiam pirmiausiai rasti harmoniją su savimi. „Laimės namai“ organizuoja ir vegetarinio maisto kursus. Beje, Augučiai taip pat vegetarai. Šio pasirinkimo pradininkas - Rolandas.
Prieš išvažiuodamas iš Airijos į Lietuvą, vyras lankė „Gyvenimo meno“ kursus. Tų kursų dalyviai buvo paprašyti penkias dienas nevalgyti mėsos, žuvies, kiaušinių, negerti kavos. Tą padarė ir Rolandas, bet vegetaru iškart netapo, o ėjo į šį kelią palaipsniui. Toliau - vegetariško maisto gaminimo kursai, kurie labai mėgstančiam gaminti Rolandui, vis ieškančiam naujų receptų, eksperimentuojančiam, viską gaminančiam su meile, praplėtė akiratį ir… jau nuo vaikystės buvusį polinkį pienui, bet ne mėsai.
Vegetariškas maistas, anot sutuoktinių, daugelį atbaido dėl nepagrįstų stereotipų. „Štai „Ajurvedoje“, - sako Rolandas, - yra labai nedaug „ne“, vienas iš jų - jei nežinai, kuo pakeisti mėsą, nenustok jos valgyti“. Kitas pavyzdys labai žemiškas: štai Rolando mama vegetarų maistą suprato kaip vien kruopas ir bulves.
Vegetariškas maistas, akcentuojama maisto švara, viso gyvenimo sudvasinimas - tai Augučių kasdienybė, atėjusi iš ilgametės dvasinės praktikos patirties, ėjusios nuo krikščionybės iki „Krišnos sąmonės“ judėjimo. Airijoje gyvendami Augučiai buvo uolūs katalikai. Rolandas, neturėjęs Sutvirtinimo sakramento, tam kursus lankė pas kunigą, kuris, beje, buvo ir vegetaras. Airijoje vyras taip pat skaitė ir budizmo doktrinas - neužkabino. Rolandas Vedų knygas ėmė skaityti. Čia jau rado „kažką“. Filosofija nuostabi.
„Jei nori išlikti stiprus, bendrauk su bendraminčiais, nuo kitų atokiau laikykis“, - sako Rolandas, akcentuodamas savąjį tobulėjimo kelią. Tuomet abu - Aušra ir Rolandas - buvo pasinėrę į „Krišnos sąmonės“ judėjimą, o dabar ieško savo kelio. Į krikščionybę ėmė kitaip žiūrėti: per meilę, betarpiškumą su Dievu. Ėmė imponuoti nuoširdumas, tiesioginis santykis su Dievu.
Kardokai - šiaudinių namų sostinė
„Laimės namus“ iš molio ir šiaudų pasistatę Augučiai: tai ne tik ekologiškas namas, bet visa filosofija. Grįžę emigrantai Aušra bei Rolandas Augučiai Suvalkijoje įkūrė „Laimės namus“. Čia laukiami visi, kam svarbios lėto, džiaugsmingo ir ekologiško gyvenimo idėjos. Įkvėpti pavyzdžio, aplink sodybą pradėjo kurtis ir kiti gyventojai, pavertę mažą kaimelį, šiaudinių namų sostine.
Pastaruoju metu apie unikalų ir atitikmenų visoje Lietuvoje neturintį Kardokų kaimą kalbama vis garsiau. Tai Kazlų Rūdos savivaldybėje, miškingoje teritorijoje įsikūrusi šiaudinių namų gyvenvietė. Ne veltui Kardokai neoficialiai vadinami šalies šiaudinių namų sostine. Bene didžiausi Kardokų kaimo ambasadoriai - Aušra ir Rolandas Augučiai. Į jų įkurtus „Laimės namus“ skuba žmonės iš visos Lietuvos. Čia keliauja tie, kurie ieško pavyzdžio, kaip gyventi darnoje su gamta ir savimi. Pagrindinis šių namų tikslas - skleisti pozityvų gyvenimo būdą.
„Tai vieta, iš kurios kiekvienas išvažiuoja laimingas arba bent jau laimingesnis nei buvo prieš čia atvykdamas. Norėjome savo pavyzdžiu parodyti, kad net ir kaime gyvenantys žmonės gali būti laimingi. Prieš persikeldama į kaimą šiek tiek nerimavau, kad gali trūkti bendravimo. Tada supratau, kad žmones galima kviestis ir pas save. Veiklą pradėjome nuo šeimoms skirtų stovyklų, vėliau ėmėme rengti įvairias edukacijas, tad pas mus ėmė važiuoti mokinių bei suaugusiųjų grupės. Rengiame paskaitas apie eterinius aliejus, bendradarbiaujame su įvairiais sveikatos biurais, prisidedame prie jų veiklos. Pastaruoju metu tenka dažnai išvykti iš namų ir vesti pasaulio tautų šokius ratu. Kviečiame ir į vegetariško maisto gaminimo pamokėles, mokome pasigaminti įvairių patiekalų, pradedant sriuba ir troškiniu, baigiant duona ir desertais“, - apie „Laimės namų“ veiklas pasakojo A.Augutienė.
Kaip ir dar kelios dešimtys Kardokų gyventojų Aušra ir Rolandas gyvena iš molio ir šiaudų nulipdytame name. Iš viso tokių namų šiame kaime suskaičiuojama apie 10. Dar keli šiaudiniai statiniai sparčiai kyla ir turėtų būti pabaigti statyti artimiausiu metu. Augučiai buvo vieni pirmųjų, kurie persikėlė čia gyventi. Kadaise šiame kaime gyveno bent 200 žmonių, tačiau bėgant metams sodybos ėmė tuštėti. Galiausiai šį gamtos kampelį atrado ramybės ir natūralios gamtos ieškantys gyventojai. Jie nepirko ir neatgaivino seniai čia stovinčių apleistų sodybų, tačiau patys ėmė iš šiaudų bei molio lipdytis namus.
Šiandien Kardokuose gyvena per 30 žmonių. Šis kaimas, tikriausiai, yra vienas iš nedaugelio Lietuvos kaimų, kur gyventojų skaičius ne mažėja, o auga. Vietinius gyventojus vienija ne tik meilė gamtai, bet ir gyvenimo būdas. Čia gyvenantieji nevartoja alkoholio, nemaža dalis - vegetarai. Patys kardokiškiai verčiasi kaip įmanydami: vieni laiko bites, kiti kepa ekologišką duoną, treti nuotoliniu būdu dirba valdiškus darbus ar turi sukūrę nuosavus verslus. Dalis žmonių veisia kates arba iš vilnos velia įvairius dirbinius.
Kardokų bendruomenės mokykla
Kardokų kaimo bendruomenę vienija ne vien išvardyti niuansai. Anksčiau vienas iš bendrų vietinių gyventojų tikslų buvo atidaryti gamtos mokyklą bei darželį. Tai padaryti pavyko prieš keletą metų. Šiandien Kardokų darželį lanko apie 20 mažylių, o pradinę mokyklą - daugiau nei 10. Į šias mokymo įstaigas savo atžalas leidžia ne tik vietiniai tėvai, bet ir suaugusieji iš aplinkinių rajonų, net iš Alytaus. Šiemet dėl vietų trūkumo į darželį net nebuvo priimti visi norintieji.
„Pagrindinė darželio ir mokyklos idėja - kuo daugiau laiko bet kokiu oru praleisti lauke. Sudarytos įdomios ugdymo programos, o mūsų mokytojai yra labai kūrybingi. Čia mokoma tai, ko gali ateityje reikėti realiame gyvenime. Akcentuojama ne teorija, o praktika. Pavyzdžiui, vaikai su miškininku seka gyvūnų pėdsakais, mokosi atpažinti medžius, stebi, kaip kerpamos avys, patys iš medžio drožinėja įvairius dirbinius, ant laužo sau gaminasi pietus“, - pasakojo R.Augutis.
Trečius metus veikianti mokykla įsikūrusi sename mediniame pastate. Jį bendruomenės reikmėms padovanojo ir net padėjo įrengti Kaune gyvenantys buvę šeimininkai. Pagrindinis jų noras - kad kaime vėl alsuotų gyvybė. Rolandas pasakojo, kad šioje Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje norima ateityje įsteigti ir vyresnių klasių vaikams skirtą mokyklą. Paties kardokiškio ir jo žmonos Aušros dukros, Melanija ir Sėlija, lanko Kazlų Rūdos Valdorfo progimnaziją.
Gyvenimas gamtos ritmu
Aušra niekada neįsivaizdavo savo šeimos gyvenimo mieste. Šiandien ji džiaugiasi, kad jos dukros kaime praleido pačią nuostabiausią vaikystę.
„Gamtoje jaučiuosi savimi, nes čia esu laisva! Galiu išlaisvinti savo emocijas, energijos proveržius - šoku basa ant pievos, garsiai dainuoju, o kai norisi ramybės, tiesiog būnu tyloje ir įsiklausau, ką kalba gamta. Mūsų mergytės čia praleido nuostabiausią vaikystę: vasarą, vos tik prabudusios, lekia į kiemą arba puola į kūdrą. Geriausi žaislai - varlės, sraigės, žalčiukai. Žiemą einame pasivaikščioti į mišką po pusnis, čiuožinėjame nuo kalno arba ant kūdros. Nereikia niekur važiuoti ieškoti pramogų, visos jos čia pat - panosėje. O kur dar susipažinimas su gamtos vaikais - lapės šmirinėja po pievą, stebime stirnų takus, džiugina kiškučiai, gandrų bei laukinių ančių pavasarinis apsilankymas... Ir visa tai mūsų kieme! Pasijunti, kad esi didelė dalis to pasaulio, kurį sukūrė Dievas - su paukščiais, žvėrimis, medžiais...“, - kalbėjo A.Augutienė.
Jai antrino ir vyras Rolandas, tikinęs, kad nors gamtoje gyvena jau daugiau nei dešimtmetį, ji nesiliauja stebinusi. Jį supanti aplinka yra visad besikeičianti, spalvinga ir tokia gyva, judri bei kvepianti... Bendraudamas su Augučiais nejučiomis ir pats supranti, kokie šie žmonės laimingi. Atrodo, jog galėtum klausytis ir klausytis įdomių jų pasakojimų apie gyvenimo patirtį ir atradimus pabėgus iš miesto į atokesnį gamtos kampelį.
Sodybos "Laimės slėnis" pasiūlymai
Šeimos šventėms siūloma kaimo turizmo sodyba "Laimės slėnis", įsikūrusi 5 km nuo Utenos. Sodyboje yra:
- Vasaros namelis, idealiai tinkantis šeimyniniam poilsiui ar susitikimams su draugais. Namelyje jaukiai įrengti miegamieji, poilsio kambarys su televizoriumi, bendra virtuvės ir valgomojo zona, dušas, tualetas.
- Vonios kambaryje - rankšluosčiai, higienos priemonės, plaukų džiovintuvas.
- Dvi tvenkiniai, už 200 m. ežeras.
- Erdvi pavėsinė, laužavietė su šašlykine, tinklinio aikštelė, patogios pakrantes maudynėms, patogūs lauko gultus, lauko poilsio baldus, stalo tenisą, stalo žaidimus, pokerio stalą ir inventorių.
- Tvenkiniuose leidžiama žvejyba.
Taip pat siūloma:
- Nakvynė - 8 asmenims.
- Yra virtuvė su karštu/šaltu vandeniu.
- Šašlykinė, kepsninė, malkos, tinklinis, supynės, hamakai, batutas, laužavietės.
- Namelio su pirtimi nuomos kaina savaitės dienomis - 100 Eur parai, penktadienį - sekmadienį bei švenčių dienomis - 150 Eur parai.
- Baidarių nuoma: dvivietė baidarė - 28 Eur šeštadienį ir švenčių dienomis, 24 Eur - sekmadienį bei savaitės darbo dienomis.