Šeima - tai pati mažiausia socialinė bendrija, ypatinga žmonių bendrumo forma, savotiškas kolektyvinis subjektas, kiekvienos visuomenės, tautos pagrindas, kuriame susipina dvasiniai, ekonominiai, socialiniai elementai. Visuomenės santykių sistemoje šeimai tenka svarbi vieta. Ji yra pirminė visuomenės ląstelė ir atlieka labai svarbias žmonių giminės tęsimo, jaunosios kartos auklėjimo ir šeimos narių materialinės bei moralinės savitarpio paramos funkcijas.
Šeimos gyvenime susipina biologiniai ir socialiniai, materialiniai ir dvasiniai, doroviniai ir psichologiniai procesai. Todėl šeimos santykiai yra specifinis teisinio reguliavimo dalykas, į kurį nukreipta ne tik teisė, bet ir moralė, ideologija, religijos jėga ir įtaka. Dėl šių ypatumų šeimos santykių reglamentavimui skiriamas ypatingas dėmesys.
Valstybės pareiga globoti ir saugoti šeimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“. Šios nuostatos įtvirtintos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad: „Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas“.
Vis didėjantis valstybės įsikišimo į šeimos gyvenimą poreikis skatina santuokos ir šeimos, kaip dviejų asmenų - vyro ir moters sąjungos, modelio modifikacijas. Santuoka prarado iki tol neatskiriamą savo savybę - pastovumą. Dabar santuoka tampa vis labiau terminuota, nutraukiama bet kuriam iš sutuoktinių reikalaujant. Smurtas, patiriamas fizinis ir psichologinis smurtas šeimoje, tapo neatskiriama socialinės tikrovės dalimi. Šie veiksniai pakeitė ir valstybės vaidmenį, reguliuojant bei teisiškai reglamentuojant šeimos ir tėvystės santykius bei paskatino valstybę kuo išsamiau reglamentuoti šeimos teisinius santykius.
Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje patariama savo įstatymuose numatyti veiksmingas poveikio ir apsaugos priemones, kad būtų galima kuo skubiau reaguoti į kiekvieną prievartos šeimoje aktą, apsaugoti asmenį ir užtikrinti prevencinį šių priemonių poveikį, kad panašūs įvykiai daugiau nepasikartotų.
Temos aktualumas ir problemos
Laikinųjų apsaugos priemonių instituto įtvirtinimas 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) - tai viena iš valstybės taikomų priemonių, kuria siekiama teisiniais būdais užkirsti kelią galimoms nepataisomoms santuokos nutraukimo, tėvų pareigų savo vaikams nevykdymo pasekmėms. Tinkamai ir laiku pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali įgyvendinti šiuos tikslus bei kiek įmanoma tokiomis aplinkybėmis sumažinti neigiamą poveikį vaikui ir sutuoktiniui. Tai pirmas žingsnis apsaugant trapiausią ir svarbiausią visuomenės subjektą - šeimą.
Kita vertus, laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais daugiau ar mažiau riboja šalies, kurios atžvilgiu jos taikomos, teises. Ši problema labai aktuali taikant laikinąsias apsaugos priemones būtent šeimos bylose. Problematiškumą lemia ir tai, kad įstatymai nenustato, kokie įrodymai turi būti pateikiami ieškovo ir įvertinti įrodinėjant jo teisių pažeidimo faktą. Taip pat įstatymai nenustato kiek nuodugniai turi būti ištirti įrodymai.
Magistro darbe siekiama išanalizuoti tiek skirtingas laikinąsias apsaugos priemones, kaip jurisprudencijoje ir teismų praktikoje sprendžiamas pusiausvyros tarp norimo apsaugoti intereso ir taikomos priemonės klausimas.
Darbo objektas - šeimos teisiniai santykiai, taikymo teisinis reguliavimas pagal Lietuvos ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos ir kt. valstybių teisę, šio instituto taikymo ypatumai Lietuvos teismų praktikoje.
Darbo dalykas - Lietuvos ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos ir kt.
Hipotezė - dėl jurisprudencijos stokos ir teismų praktikos naujumo netaikomas vieningai ir nuosekliai.
Magistro baigiamojo darbo metodai - teisės aktų, kitų dokumentų informacijos tyrimo priemonė, siekiant išsiaiškinti šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ypatumus.
Baigiamojo darbo šaltiniai - A. Driuko ir V. Šaus, E. Laužiko vadovėliai, taip pat keli moksliniai S. Andrikėnaitės straipsniai apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų taikymo tvarką, skolininko interesų apsaugą, D. Pelenio moksliniai straipsniai apie laikinąsias apsaugos priemones naujajame civilinio proceso kodekse. Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose dažnai vadovaujamasi ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu taikomomis normomis, didelės reikšmės turi ir G. Šlivinsko daktaro disertacija, bei kiti šio autoriaus moksliniai straipsniai, dr. S. Vėlyvio ir kitų autorių mokslo darbai. Atsižvelgiant į jau aptartus negausius šio instituto tyrimus Lietuvoje, nagrinėjami ir užsienio šalių autorių darbai. Galime išskirti kelis autorius: J. Black, J. Bridge, T. Bond, C. Hamilton, A. Perry, S. Stuart ir t. t. Didelis dėmesys skiriamas Lietuvos teismų praktikai.
Darbo struktūra - darbą sudaro du skyriai. Pirmasis skyrius skirtas šeimos teisiniams santykiams, ypatumai atskleidžiami per šio instituto tikslus, sampratą, istorinę raidą, aptariamos jo taikymo sąlygos ir tvarka daugiau dėmesio skiriant nagrinėjamo instituto skirtumams nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ne šeimos bylose bei nuo bylos nagrinėjimo iš esmės. Antrajame šio tyrimo skyriuje aptariamos atskiros laikinosios apsaugos priemonės, jų taikymo tikslai, pagrindai, ypatumai, atskleidžiami teismų praktikos dėsningumai bei prieštaringumai, reglamentavimo spragos, pateikiamos autorės nuomonės kaip turėtų būti vertinamos vienos ar kitos aplinkybės, problemų sprendimo būdai. Kartu su šiuo magistro darbu pateikimo priedai, kuriuose grafiškai išreikšta apeliacinės instancijos teismų praktikos statistika taikant laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose.
Kai negali įeiti: įtrauktis be barjerų. Praktiniai patarimai.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumai
Šiame skyriuje aptarsime, kaip skiriasi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šeimos bylose nuo jų taikymo kitose civilinėse bylose.
Šeimos teisiniai santykiai
Šeimos teisinių santykių sąvokos įstatymų leidėjas nėra pateikęs. Šios rūšies šeimos teisiniams santykiams taikomos CPK XI skyriaus penkto skirsnio „Laikinosios apsaugos priemonės“ ir CK 3.65 straipsnyje nustatyta tvarka. Nuostatos skirtos nagrinėjamam institutui yra įtvirtinta ir kituose straipsniuose: CK 3.75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas, spręsdamas sutuoktinių gyvenimo skyrium klausimą, gali taikyti šio kodekso 3.65 straipsnyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat, Sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija)“ 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad „Teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Civilinio kodekso 3.65 straipsnyje“.
CK 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikus, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas“. Šiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. Tai yra vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, pavyzdžiui, sprendžiant vaikų globos (rūpybos), tėvų valdžios apribojimo ar vaikų atskyrimo nuo tėvų ir panašius klausimus.
Šios rūšies šeimos teisiniai santykiai, institutas žinomas ir kitose valstybėse. Šios sutuoktinių ir vaikų bylos nagrinėjimo metu įtvirtintos Anglijos ir Velso šeimos teisėje. Vieningo teisės akto šiuo atveju nėra, todėl šias normas galime rasti Santuokos pasekmis įstatyme (angl. Matrimonial Causes Act 1973), Vaiko įstatyme (angl. Children Act 1989).
Šeimos bylose taikomos laikinosios apsaugos priemonės įtvirtintos Prancūzijos civilinio kodekso (angl. Civil Code) 253, 254, 255 straipsniuose. Šios nuostatos randama ir Vokietijos civiliniame kodekse.
Aptarsime šeimos teisinių santykių tikslus. Tam reikalinga aptarti teisės aktuose, teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pateikiamus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus ir tikslus.
Teismas byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš CPK apibrėžto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti ir šio instituto tikslas - užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Šis tikslas įvardijamas ir daugelio autorių.
Civilinio proceso komentare nurodyta, kad „taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia nustatyti ir išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui (kreditoriui) tinkamai rengtis procesui ir jame dalyvauti, o priėmus jam palankų sprendimą - jį realiai įvykdyti“.
Tokią išvadą galime daryti įvertinę CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą: „Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikus, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones“. Įstatymų leidėjas šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesieja su teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Šios laikinosios apsaugos priemonės išskirtinumą ne kartą yra pabrėžę ir teismai, nurodydami, kad šios priemonės taikymo pagrindas - būtinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ir sutuoktinio interesus, t.y. užtikrinti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar sutuoktinio teisės.
Iš to darytina išvada, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose yra siekiama apsaugoti vaiko ar sutuoktinio interesus dėl laiko sukeliamų negatyvių padarinių, užkirsti kelią teises pažeidžiantiems veiksmams, sumažinami jau padarytus nuostolius ir žalą ginamiems interesams, kartu užtikrinti ir teismo sprendimo įvykdymą. Toks tikslas išskiriamas ne visose valstybėse.
Šios rūšies šeimos teisiniai santykiai, savo tikslu skiriasi ir nuo bylos nagrinėjimo iš esmės. Teisiniuose terminų žodynuose pateikiama tik laikinųjų apsaugos priemonių bendroji sąvoka, kuri apibrėžiama daugmaž panašiai.
A. Driuko ir V. Šaus vadovėlyje nurodyta, kad: „laikinosios apsaugos priemonės - tai įstatymo numatytos teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti skirtos priemonės, kurias savo nuožiūra arba šalies prašymu taiko teismas“.
Visgi S. Sime pateikė sąvokos apibrėžimą artimiausią nagrinėjamo instituto esmei. Autorius laikinąsias apsaugos priemones apibrėžia kaip laikinus suvaržymus pritaikytus siekiant sureguliuoti teisinę padėtį tarp šalių kol vysta teismo procesas. Šios priemonės taikymas yra naudingas tuo atveju, kai yra įrodymų, kad atsakovo nepagrįsti veiksmai sukels nepataisomos žalos ieškovo interesams bylos nagrinėjimo metu.
Teismų praktikos pavyzdys
Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-642-910/2022, kurioje atsakovė buvo bankrutavusi individuali įmonė „Onyksta“, o pareiškėja - B. J., konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas pareiškėjos turtui. Teismas atsižvelgė į tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią R. C. (atsakovo savininkas) įgijo turtinę teisę į pareiškėjos turtą, buvo nutraukta teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs. Tai reiškia, kad R. C. turtinė teisė į B. J. turtą nebepriklauso, todėl neliko teisinio pagrindo areštui.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad individualios įmonės savininkas atsako už įmonės prievoles savo asmeniniu turtu tik tuo atveju, jei įmonės turto nepakanka. Tačiau nagrinėjamu atveju, nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį, R. C. turtinė teisė į B. J. turtą išnyko, todėl iš jos negali būti vykdomas išieškojimas bankroto byloje.
Šis pavyzdys iliustruoja, kaip teismas įvertina konkrečias aplinkybes ir teisinį pagrindą, priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Svarbu pažymėti, kad teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones tik ta apimtimi, kuria buvo areštuota R. C. turtinė teisė pagal pirkimo-pardavimo sutartį, o kitos priemonės, taikytos kitam turtui, liko galioti.
Iššūkiai ir rizikos
Asmuo, siekiantis laikinųjų apsaugos priemonių savo reikalavimams užtikrinti taikymo, susiduria su keliais iššūkiais, kurie gali turėti esminę reikšmę, siekiant atsakyti į klausimą, verta ar ne reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo:
- Žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
- Sudėtinga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, tiksliau - antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. nesąžiningą priešingos bylos šalies elgesį.
- Laikinosios teisės apsaugos turėjimas (teismui patenkinus bylos šalies prašymą ir taikius laikinąsias apsaugos priemones) gali „peraugti“ į turtinę prievolę atlyginti priešingos bylos šalies nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šie iššūkiai suponuoja, kad visais atvejais, o ypač tada, kai nėra galimybės prognozuoti, kokia yra galima bylos baigtis, būtina, be kita ko, įvertinti, ar potenciali (be to, ir ne taip paprastai pasiektina) nauda, gautina teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, nusveria riziką, galinčią pasireikšti pareigos atlyginti nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimu.
tags: #laikinos #apsaugos #priemones #reiskia #kad #negalima