Laidavimas, Garantija ir Hipoteka: Esminiai Skirtumai ir Panašumai

Šiame straipsnyje panagrinėsime laidavimą, garantiją ir hipoteką - tris skirtingas, bet svarbias finansines priemones, skirtas užtikrinti įsipareigojimų vykdymą. Suprasdami jų skirtumus, galėsite geriau apsaugoti savo interesus finansiniuose santykiuose. Taip pat panagrinėsime prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus pagal LR CK 6.70 straipsnį ir prievolės sampratą civilinėje teisėje.

Prievolių Įvykdymo Užtikrinimo Būdai Civilinėje Teisėje

Civilinė apyvarta yra nuolat kintanti, todėl svarbu turėti priemones, užtikrinančias įsipareigojimų vykdymą. Prievolė - tai teisinis santykis, kuriame viena šalis (skolininkas) privalo atlikti tam tikrą veiksmą kitos šalies (kreditoriaus) naudai, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų savo pareigą. Siekiant apsaugoti kreditoriaus interesus, teisės sistemoje sukurti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.70 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrintas:

• Netesybomis
• Įkeitimu (hipoteka)
• Laidavimu
• Garantija
• Rankpinigiais
• Kitais sutartyje numatytais būdais

Svarbu pažymėti, kad užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, sukuriamos naujos prievolės. Pavyzdžiui, skolininkas gali įkeisti turtą kreditoriaus naudai arba atsiranda trečiasis asmuo (laiduotojas), kuris užtikrina tinkamą skolininko pareigos įvykdymą.

Skolininkas, siekdamas užtikrinti savo prievolę kreditoriui, gali taikyti ne vieną, o kelis užtikrinimo būdus. Prievoliniai santykiai yra priklausomi nuo pagrindinės prievolės ir yra papildomos, šalutinės prievolės. Pagrindinis šalutinės prievolės bruožas yra tas, kad negaliojant pagrindinei prievolei, negalioja ir šalutinė, bet negaliojant šalutinei prievolei, pagrindinė ir toliau galioja.

Priklausomai nuo sutarties rūšies ir pobūdžio, galima pasirinkti tinkamiausią prievolės užtikrinimo būdą. Pavyzdžiui, paskolos sutartys dažnai užtikrinamos laidavimu arba garantija.

Esminiai prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai

1. Netesybos: Pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jei prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Tai gali būti bauda (fiksuota suma) arba delspinigiai (procentinė išraiška).
2. Įkeitimas ir Hipoteka: Daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį (įkeitimas) arba nekilnojamąjį (hipoteka) turtą, kuria užtikrinamas turtinio įsipareigojimo įvykdymas. Įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui.
3. Laidavimas: Laiduotojas įsipareigoja atsakyti kreditoriui, jei skolininkas neįvykdys savo prievolės.
4. Garantija: Vienašalis garanto įsipareigojimas atsakyti kreditoriui, jei skolininkas neįvykdys savo prievolės.
5. Kiti būdai: Sutarties šalys gali pasirinkti ir kitus, įstatymuose nenumatytus, prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, kurie neprieštarauja įstatymams ir moralei.

Laidavimas ir Garantija: Pagrindiniai Aspektai

Laidavimas ir garantija yra dvi skirtingos teisinės priemonės, skirtos užtikrinti įsipareigojimų vykdymą. Nors abi šios priemonės yra skirtos apsaugoti kreditoriaus interesus, jos turi skirtingas savybes, paskirtį ir taikymo sritis.

Laidavimas yra susitarimas, pagal kurį trečiasis asmuo (laiduotojas) įsipareigoja kreditoriui atsakyti už skolininko (pagrindinio skolininko) prievoles, jei šis jų nevykdo. Laidavimas užtikrina, kad skolininko įsipareigojimai bus įvykdyti, net jei skolininkas jų nevykdo, ir dažnai yra susijęs su paskolomis ar kitais finansiniais įsipareigojimais.

Garantija yra įsipareigojimas, kurį teikia gamintojas, pardavėjas ar kita šalis, užtikrinantis tam tikrų produktų ar paslaugų kokybę, tinkamumą naudoti arba veikimą per nustatytą laikotarpį.

Laidavimo Istorinė Apžvalga

Laidavimas, kaip prievolių užtikrinimo būdas, žinomas nuo Romos teisės laikų. Romėnų teisėje laidavimas (lot. adpromissio) reiškė trečiojo asmens įsipareigojimą atsakyti kreditoriui už skolininko prievolę. Šis principas išliko nepakitęs iki šių dienų.

Lietuvos teritorijoje, po nepriklausomybės atkūrimo, galiojo skirtingi teisės šaltiniai, paveldėti iš užsienio valstybių. Tačiau visuose šiuose šaltiniuose laidavimas buvo numatytas kaip vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų.

Sovietiniu laikotarpiu laidavimas prarado savo reikšmę, o jo taikymo sritis susiaurėjo. Tačiau 1964 m. Civiliniame kodekse laidavimas buvo apibrėžtas kaip sutartis, pagal kurią laiduotojas įsipareigoja atsakyti kreditoriui, jei skolininkas neįvykdys savo prievolės.

Be to, 1964 m. Civiliniame kodekse buvo įvesta garantija, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, taikomas tik tarp socialistinių organizacijų.

Hipoteka ir Įkeitimas: Esminiai Skirtumai

Hipoteka ir įkeitimas yra dvi skirtingos teisinės priemonės, skirtos užtikrinti skolinius įsipareigojimus, tačiau jos skiriasi tuo, kokius turtus galima įkeisti, ir teisiniais reglamentais.

Hipoteka yra tam tikros rūšies įkeitimas, kurio atveju įkeičiamas nekilnojamasis turtas, pavyzdžiui, namai, butai, žemė ar kita nekilnojamoji nuosavybė. Pavyzdys: Asmuo, kuris nori įsigyti namą ir gauna banko paskolą, dažnai turi įkeisti perkamą nekilnojamąjį turtą bankui kaip garantiją, kad paskola bus grąžinta.

Įkeitimas yra bendras terminas, reiškiantis skolinių įsipareigojimų užtikrinimą, kai įkeičiamas turtas - tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis.

Prievolių įvykdymo užtikrinimas viešuosiuose pirkimuose

Prieš pateikdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, tiekėjas gali prašyti perkančiojo subjekto patvirtinti, kad jis sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą. Tokiu atveju perkantysis subjektas privalo duoti tiekėjui atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. PĮ 55 straipsnio 1 dalis reglamentuoja pasiūlymų galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo būdus, taikomus pirkimuose, t. y. pasiūlymo galiojimo užtikrinimą ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Pasiūlymų galiojimo užtikrinimas - tai priemonės, kurių imasi (tam tikrais atvejais turi teisę imtis) perkantysis subjektas, siekdamas užtikrinti pirkimo dalyvių pasiūlymo galiojimą ir kompensuoti galimus perkančiojo subjekto nuostolius, jei laimėjęs pirkimą tiekėjas nepagrįstai atsisakytų sudaryti pirkimo sutartį. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turėtų būti suprantamas ir kaip visų tiekėjo pateikiamų dokumentų teisingumo ir pagrįstumo, t. y. tiekėjo siekio dalyvauti konkurse garantavimas. Tuo tarpu sutarties įvykdymo užtikrinimas yra priemonės, kurias privalo nustatyti perkantysis subjektas tam, kad būtų užtikrintas tinkamas pirkimo sutarties (į)vykdymas ir kompensuoti galimi nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo, įskaitant neteisėto jos nutraukimo atvejį. Taigi, kaip matyti iš įstatymo teksto, pastarosios priemonės taikomos vykdant pirkimo sutartį, tuo tarpu pasiūlymo galiojimas yra užtikrinamas dar pirkimo proceso (procedūros) stadijoje. Kaip nurodyta PĮ 55 straipsnio 1 dalyje, perkantysis subjektas darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinimas, tuo tarpu kitų pirkimų atveju (pavyzdžiui, prekių, paslaugų, darbų supaprastintų pirkimų atvejais ar prekių ir paslaugų tarptautinių pirkimų atvejais) turi teisę reikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinimas. Perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į PĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą tarptautinių darbų pirkimų atvejais reikalauti pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, o kitais pirkimų atvejais teisę prašyti, pirkimo sąlygose turi nurodyti visą būtiną informaciją, susijusią su pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pateikimu, pavyzdžiui, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo būdą, dydį, galiojimo terminą (toks pats kaip pasiūlymo galiojimo terminas), atvejus, kada perkantysis subjektas gali pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo grąžinimo tvarką ir pan. Pažymėtina, kad remiantis PĮ 37 straipsnio 2 dalimi, mažos vertės pirkimų atvejais perkantysis subjektas neturi pareigos reikalauti pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentą. Perkantysis subjektas, vykdydamas skelbiamas derybas ir reikalaudamas pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, pirkimo sąlygose turi nurodyti, kada pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentas turi būti pateiktas. PĮ nėra reglamentuota, ar skelbiamų derybų atveju pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi būti pateiktas kartu su pirminiu pasiūlymu (PĮ 73 straipsnio 3 dalies 4 punktas), ar su galutiniu pasiūlymu (PĮ 73 straipsnio 3 dalies 5 punktas), kas reiškia, kad perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nurodyti, kad: (i) tiekėjai kartu su pirminiu pasiūlymu turi pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą; (ii) tiekėjai pasiūlymo galiojimo užtikrinimą gali pateikti su galutiniu pasiūlymu, jei tokia pareiga nebuvo nustatyta su pirminių pasiūlymų pateikimu. PĮ 55 straipsnyje neįtvirtinti atvejai, kada perkantysis subjektas gali pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Tai reiškia, kad perkantysis subjektas turi teisę pirkimo dokumentuose nurodyti, kada tiekėjai netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Tačiau bet kuriuo atveju perkantysis subjektas privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija[2]. Dažniausiai pirkimo sąlygose nustatomi tokie galimi atvejai, kada perkantieji subjektai turi teisę pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu: (i) tiekėjas atsiėmė savo pasiūlymą pasiūlymo galiojimo laikotarpiu; (ii) laimėjęs tiekėjas atsisako arba nustatytu laiku neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties arba jos nepasirašo per perkančiojo subjekto nustatytą laiką; (iii) laimėjęs tiekėjas atsisako pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą ir pan. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad tiekėjo pateikiamo pasiūlymo galiojimas turi būti užtikrintas Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko ar Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruotos draudimo bendrovės ar kredito unijos laidavimo draudimu. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad perkantysis subjektas gali pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu šiais atvejais: (i) jeigu iki perkančiojo subjekto nurodyto laiko pirkimo laimėtojas neatvyksta pasirašyti sutarties; (ii) jeigu pirkimo laimėtojas nepateikia pirkimo dokumentuose (konkurso sąlygose) nustatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo. Perkantysis subjektas vieno tiekėjo pasiūlymą atmetė tuo pagrindu, kad tiekėjas nepateikė neįprastai mažos kainos pagrindimo ir dėl šios aplinkybės kreipėsi į draudimo bendrovę dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pasinaudojimo. Šiuo atveju perkantysis subjektas neturi teisės pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, kadangi tokia sąlyga nebuvo konkrečiai numatyta pirkimo dokumentuose, o neįprastai mažos kainos pagrindimo nepateikimas nėra prilyginamas situacijai dėl pirkimo sutarties nepasirašymo. Pirmiau nurodytu atveju perkantysis subjektas galėtų pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikinimu tik tuo atveju, jei tai būtų konkrečiai nurodyta pirkimo sąlygose. Sprendžiant dėl perkančiojo subjekto teisės pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu perkančiajam subjektui nebūtina įrodyti jam padarytos žalos fakto bei dydžio, jei pasinaudojimo pasiūlymo galiojimu užtikrinimo sąlygos yra aiškiai nustatytos pirkimo dokumentuose, o perkančiojo subjekto veiksmai nesąlygoja situacijų, kurios būtų akivaizdžiai nesąžiningos ir neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros. Dėl to perkantysis subjektas, remdamasis pirkimo dokumentuose, atitinkamai, ir tiekėjo pateiktame pasiūlymo galiojimo užtikrinime nurodyta galimybe pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, papildomai neturi teikti jokių papildomų paaiškinimų ar dokumentų, o tik paprašyti sumokėti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą. Dėl pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pažymėtina, kad PĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvioji perkančiojo subjekto pareiga pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas. Nurodyta nuostata yra atkartojama PĮ 95 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame taip pat įtvirtintas reikalavimas pirkimo sutartyje nurodyti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Tačiau, kai vykdomas mažos vertės pirkimas, vadovaujantis PĮ 37 straipsnio 2 dalimi, neprivaloma reikalauti sutarties įvykdymo užtikrinimo. Sutarties įvykdymo užtikrinimo atveju, kaip ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo atveju, dažniausiai nurodomas reikalaujamas užtikrinimo būdas, data, iki kurios galioja sutarties įvykdymo užtikrinimas (užtikrinimas turi galioti iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, t. y. apimti sutarties galiojimo terminą), sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė.

Šios priemonės yra svarbios užtikrinant tinkamą sutarčių vykdymą ir apsaugant perkančiųjų subjektų interesus.

tags: #laidavimas #garantija #hipoteka