Kvapų Namų Savininkės: Įkvepiančios Istorijos Lietuvoje

Šiandien panagrinėsime kelias įkvepiančias istorijas apie moteris, kurios ryžosi įkurti savo verslą kvapų ir žvakių pasaulyje Lietuvoje. Tai istorijos apie aistrą, kūrybiškumą ir drąsą siekti savo svajonių.

Agnės Sakalauskaitės Žvakių Butikas "Candelaria"

Nedidelė parduotuvė, įsikūrusi tarp dviejų kavinių, visai šalia buvusio „Lietuvos“ kino teatro, pradėjo veikti pernai gruodį - tokiu metu, kai daugelis dairėsi dovanų Kalėdoms. Stilingos ir jaukios vietos šeimininkė Agnei Sakalauskaitei šis žvakių butikas - pirmasis nuosavas verslas. Ir akivaizdu, kasdien ne tik stebinantis mažais netikėtumais, bet ir džiuginantis - parduotuvės savininkė apie žvakes, jų skleidžiamus aromatus, gamintojus, su kuriais bendrauja, galėtų pasakoti ilgai ir su užsidegimu.

Teisę ir tarptautinį verslą studijavusi moteris ne vienus metus dirbo samdomą darbą, kol galų gale nutarė tapti pati sau vadove: „Visada žinojau, kad norėčiau turėti savo verslą.“ Ji prisimena, kad netrumpai truko ir tokių patalpų, kokias ji įsivaizdavo, įrengimas - pasitelkusi gerai žinomą ir pripažintą architektūros studiją, moteris sukūrė jaukią medžio lentynomis ir spintomis apstatytą erdvę, kurioje karaliauja įvairių spalvų ir dydžių žvakės - kvapiosios ir bekvapės, taip pat specialūs aromatai namams, aksesuarai.

Nors jau iš lauko „Candelaria“ interjeras dvelkia prabanga, tačiau ši prabanga jauki ir nešalta. Kuo ypatingos lentynose išrikiuotos žvakės? „Tokia žvakė - nuostabi dovana vestuvių ar kita ypatinga proga, o išdeginus indą galima naudoti kaip vazą gėlėms“, - sufleruoja butiko savininkė.

Kaip pradėti žvakių verslą 4 žingsniais | „Baroque Candle Co.“

Paklausta, kokie pirkėjai dažniausiai pas ją užsuka, A. Sakalauskaitė patvirtina, kad žvakes dažniausiai perka moterys - ir nebūtinai tik gėliškų ar klasikinių „romantiškų“ aromatų, labai mėgstami ir sunkesni rytietiški, egzotiški kvapai, žvakės, dvelkiančios medžio žieve, tabaku, oda.

„Parinkus tinkamą aromatą, žvakė puikiai derės ne tik namuose, bet ir biure - yra įmonių, kurios aromatinę žvakę nuolatos degina susitikimų kambaryje“, - pasakoja A. Sakalauskaitė ir čia pat su šypsena prisimena vieną pirkėją, kuris prisipažino, jog visai norėtų mėgautis žvakės aromatu savo kabinete, tačiau pabijojo „likti nesuprastas aplinkinių…“.

Rinkdamiesi aromatinę žvakę vadovaukitės panašiais principais, kaip ir rinkdamiesi kvepalus - vienu kartu uostykite 4-6 žvakes, nes nosis „atbuks“. Perkant žvakę reikėtų pasitarti su pardavėju, kokio dydžio patalpą ketinate kvėpinti - jei patalpa labai didelė, aukštomis lubomis, gali būti, kad nedidelės žvakės skleidžiamo aromato paprasčiausiai nejausite. Jei žvakė pagal savo dydį tinka patalpai, pakaks ją palaikyti uždegtą apie porą valandų, kad justųsi švelnus kvapas.

Labai svarbu nuolat pakirpti žvakės dagtį specialiomis žirklėmis, kurios neleis, kad nukirpta dagčio dalis įkristų į vašką. Iš vaško dagtis privalo kyšoti ne daugiau, kaip 1 cm, turi būti neišsišakojęs, neapanglėjęs. Kiekviena žvakė turi savo paskirtį, tačiau nei viena žvakė nėra skirta neutralizuoti kvapams. Kartais geriau rinktis bekvapes stalo žvakes, o kitąkart, pavyzdžiui, prie lengvų užkandžių su vyno taure, labiau tiks subtilią atmosferą sukurianti kvapni žvakė.

Žvakės jau daugeliui mūsų klientų seniai yra tapęs kasdieniu jaukiu atributu, tokiu, koks yra skandinavų namuose, - sako A. Sakalauskaitė. - Ir jų tikrai nebūtina deginti tik vakare, kai už lango tamsu.

Indrės Gedminės Aromaterapijos Namai "Kap Kap"

Nuosavas verslas suteikia daug teigiamų dalykų ir laisvės. Tuo klaipėdietė Indrė Gedminė (30) tikėjo dar prieš pradėdama savarankišką veiklą - stebėdama savo mažu šeimos verslu užsiimančius tėvus. Prieš trejus metus įkūrusi savąjį - aromaterapijos namus „Kap Kap“, įkūrėja prisipažįsta, kad pirmuosius metus nieko neuždirbo, nes visus pinigus investuodavo, tačiau yra patenkinta pasirinktu keliu.

Baigusi žurnalistikos ir karjeros projektavimo magistro studijas Klaipėdos universitete ir dirbusi salono vadove „Tele2“, I. Gedminė savo seną svajonę turėti nuosavą verslą atgaivino dalyvaudama „Verslios Lietuvos“ organizuojamame projekte „Išmani moteris“. Čia ji ir Milana Mačijauskienė subrandino idėją ir 12 savaičių dirbo jos įgyvendinimo kryptimi.

„Viskas susiklostė labai natūraliai, - sako pašnekovė, kuri su partnere tapusia geriausia drauge M. Mačijauskiene atidarė aromaterapijos namus „Kap Kap“ Klaipėdos senamiestyje - įrengė mažą, jaukią parduotuvę, kuri joms tarsi antrieji namai. - Viską darėme kartu. Žingsnelis po žingsnelio, pradedant nuo tiekėjų atrankos, baigiant produktu, stovinčiu vitrinoje. Tikrai pradžioje buvo daug klausimų, bet eini ir klausi, ieškai atsakymų. Gal atrodo keistai, bet jeigu paleidi mintį, ji išsipildo. Taip atsiranda geri žmonės šalia, kurie padeda. Pasakojome apie savo idėją ir sulaukdavome labai įvairios ir geros pagalbos.“

Klientų Daugėja

Pirmaisiais aromaterapijos namų „Kap Kap“ veiklos metais verslą sukūrusios jaunos moterys rūpinosi, kad vyktų kuo daugiau šviečiamųjų renginių apie aromaterapiją, sukūrė savo e. Savo pagrindiniais klientais verslininkės vadina mamas, taip pat moteris, besidominčias natūralių kvapų terapinėmis ypatybėmis.

„Abi esame mamos, todėl mūsų produkcija orientuota į šią klientų grupę. Žinome, kaip nesmagu, kai vaikai serga, neina į mokymo įstaigas. Gaminame mišinius vaikams ligų prevencijai, organizuojame kvapų dirbtuves, paskaitas. Pačios naudojame eterinius aliejus ir matome, kokį didelį poveikį jie turi. Šią žinią nešame ir savo klientėms. Aromaterapija yra labai unikali ir plačiai naudojama - tai bandome perteikti savo klientui“, - sako aromaterapijos žinovės, po truputį plečiančios savo gaminių asortimentą ir pardavimo vietas.

Produktus Gamina Vaistinėje

Visą savo produkciją „Kap Kap“ įkūrėjos gamina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vaistinėje. Jų produkciją sudaro eteriniai aliejai, jų mišiniai, hidrolatai ir augaliniai aliejai. Populiariausios priemonės, pasak pašnekovių, skirtos vaikų ligų prevencijai: mišiniai „Sveika nosytė“, „Tvirtas imunitetas, „Švarus oras“, „Kosulio priešas“ ir t. t.

Žaliavos tiekėjus savo produkcijai jos rado aukštai kalnuose Pietų Prancūzijoje. „Tai mažas šeimos verslas, turintis gilias tradicijas aromaterapijos srityje. Šiuos aliejus naudodavome savo kasdieniuose ritualuose ir tik vėliau, vykstant „Išmanios moters“ projektui, sugalvojome, kad tai gali būti ir verslo partneriai“, - sėkmingai susiklosčiusiu bendradarbiavimu patenkintos natūralių eterinių aliejų gerbėjos.

Draugės Sutaria ir Bendrame Versle

I. Gedminė, verslą pradėjusi su savo geriausia drauge, neneigia, kad iš pradžių girdėjo aplinkinių žmonių nuogąstavimų, kad draugai verslo kurti kartu negali, nes kur pinigai, ten pykčiai. „Bet jie buvo neteisūs. Jeigu vadovaujiesi sąžiningumo principu ir gerbi šalia esantį žmogų, visada rasi išeitį. Esu labai laiminga, kad pavyksta taip sklandžiai dirbti kartu. Esame skirtingos, todėl labai papildome viena kitą. Abejojančiųjų sėkme buvo labai daug, tačiau pats stipriausias paskatinimas veikti buvo artimųjų palaikymas ir SEB banko konsultantų rekomendacijos, kad viskas pavyks, jei toliau veiksime kryptingai“, - teigia blogų pranašysčių išvengusi versli moteris.

Kol Kas Nišinis Verslas

Verslą plėtojančios „Kap Kap“ draugės iš savo patirties sako matančios, kad aromaterapija Lietuvoje kol kas yra nišinė sritis, o žmonės, kurie dirba su kvapais, jas džiugina, nes skleidžia žinią, koks geras dalykas yra eteriniai aliejai. „Visi dirbantieji šioje srityje yra unikalūs ir randa kelią į kliento širdį savaip, - sako labiau ne konkuruoti, o bendradarbiauti linkusios moterys. - Mes nuolatos mokomės ir tobulėjame, kad galėtume savo žinias ir aistrą eteriniams aliejams perduoti savo klientams.“

Verslą sukūrusios iš pradžiai Pajūrio kredito unijos paskolintų 6 tūkst. eurų, kvapaus projekto savininkės pasiskaičiavo, kad jei ir nepavyks, tokią sumą sugebės grąžinti. Apie tai, kada verslas atsipirks, kiek uždirbs, jos galvojo mažai, nes buvo smalsu pabandyti. Moterys pasikliovė savo intuicija, šeštuoju pojūčiu, o atlyginimus pradėjo gauti tik po metų.

Turėdamos šiokios tokios patirties, „Kap Kap“ sumanytojos ir kitiems palinkėtų nebijoti rizikuoti: „Tikrai geriau pabandyti ir negalvoti, o jei nepavyks. Kai kalbame apie kūrybą, retai stabtelime prie idėjos, kad jai visų pirma reikia ne įkvėpimo, tikslo ar priemonių, o… laiko.

Kvepalų pasaulis Lietuvoje

Kalbant apie Lietuvos parfumerijos pradžią, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retųjų spaudinių skyriaus vyresniojo bibliotekininko istoriko Alvydo Surblio teigimu, teisingiausia būtų pradedant nuo XX a. trečiojo dešimtmečio. Dažniausiai prekiauta garsių užsienio firmų kvepalais bei jų atitikmenimis, pagamintais vietinės pramonės, taip pat - originaliais Lietuvoje sukurtais kvepalais iš atvežtinių ir vietinių žaliavų. Tikru „bestseleriu“ tarpukario Kaune buvo tapę lietuviškų alyvų kvepalai „Lilas de Lituanie“.

Prie šių vardų minėtina ir kosmetikos bei parfumerijos laboratorija „Stella“ (garsiausi jos kvepalai - „Nakties karalienė“), kurią puošė žvaigždė (lotyniškai šis pavadinimas ir reiškia žvaigždę). Kvepalų gamybai išskirtinai užsienio žaliavas naudoję mažesni gamintojai, pavyzdžiui, „Aromalit“ ar „Lysanne“, firminių ženklų neturėjo. Istoriko A. Surblio teigimu, Kaune gaminta komercinė parfumerija savo kokybe nenusileido užsienietiškai, o kainavo gerokai pigiau (šiandien tai matyti iš spaudoje išlikusių senųjų reklamų).

Per visą 1918-1940 m. laikotarpį Kaune veikė daugiau nei 40 įvairių parfumerijos ir kosmetikos laboratorijų, muilo fabrikų, dirbtuvių, tačiau dauguma jų gamino muilą bei kosmetiką. Dalį kvepalų į Kauną parsiveždavo Lietuvos politikos, verslo bei kultūros elitas, bet garsių firmų produkcija prekiauta ir Lietuvoje. Parfumerijos tinklaraščio autorės, daugiau nei dešimtmetį kvepalais ir jų istorija besidominčios kaunietės Rimantės Budrytės-Kvietkauskienės teigimu, tarpukario ponios kuo puikiausiai išmanė Europos kvepalų naujoves.

Kvepalai pasiekdavo jas iš Prancūzijos, Vokietijos, kaimyninių Lenkijos ir Rusijos. Vis dėlto kvepalų madas, be jokios abejonės, diktavo Paryžius. Kaune, kaip ir visame pasaulyje, dominavo populiarūs prancūzų firmų kvepalai: „Mury“ - „Narcisse Bleu“, „Chanel No 5“, „Guerlain“ - Jicky“, „Mitsouki“.

Kaip pasakoja A. Surblys, tarpukario parfumerijos rinkoje vyravo įvairūs gėlių aromatai, kuriems buvo suteikiami madingi to laikotarpio pavadinimai. Kai kurie kvepalų pavadinimai išduoda prancūzišką jų kilmę, pavyzdžiui, „Florance“ gaminti „Mon bijou“ („Mano brangenybe“), „Crepe Marocain“ („Marokiečių krepas“). Kiti, tokie kaip „Florance“ gaminti „Phantasie No 5“, kėlė asociacijas su garsiaisiais „Chanel No5“. Kadangi tuo metu visame pasaulyje buvo itin populiaru kvepintis alyvų kvepalais, 1926 m. „Florance“ sukuria originalius kvepalus iš lietuviškų alyvų.

Miestelėnai, neįpirkdavę brangių kvepalų, naudojo kvepiančius ir tarpukariu itin išpopuliarėjusius muilus (ano meto spaudoje rašyta, kad pagal suvartoto muilo kiekį galima spręsti apie žmogaus kultūringumo lygį). Pastarieji ne tik garsėjo puikia kokybe, bet ir buvo siejami su garsiai vardais.

Nepaisant to, kad tarpukario Kaune klestėjo muilo fabrikai, būta mėginimų kurti vietinę parfumeriją, kvepalų istorija besidomintys ir patys ją šiandien kuriantys „Veido“ pašnekovai sutaria, jog to per maža, kad galėtume kalbėti apie iškilias praeities lietuviško parfumerijos pasaulio asmenybes. Tiesa, istorinis laikmetis šį tą keičia: priešingai nei tarpukariu, šiandien lietuviai tapę kur kas mobilesni ir lengviau pasiekia įvairesnę parfumeriją (beribės interneto galimybės).

„Šiandien mums nebereikia važiuoti į Europą, nes mes ir esame Europa su visa parfumerijos kultūra kvepalų asortimento požiūriu. Vilniaus centre vieno kvadratinio kilometro spinduliu galima rasti daugiau nei septynias parfumerijos parduotuves su itin įdomiu asortimentu“, - dėmesį atkreipia R. Kad madingus gėlinius-uoginius ir be galo panašius kvepalų „kompotus“ pakeistų intelektualesni aromatai, pasirodo, visiškai pakanka aukštosios parfumerijos parduotuvių. Jos plečia žmonių akiratį ir prisideda prie kur kas labiau išlavintos uoslės puoselėjimo. Vienas labiausiai pašnekovę džiuginančių aspektų - kad šiandien Lietuvoje kvepalus sau jau renkasi ir vyrai.

Taigi nors Lietuva šiandien ir neturi parfumerijos fabriko (tarpukariu jų buvo ne vienas), tam tikrų parfumerinių apraiškų esama ir mūsų šalyje. Daugiau nei dešimtmetį kvapų istorija besidominti pašnekovė sako, kad Vakarų visuomenėje apie kvapus kalbėti neįprasta. Bet, jos manymu, tai visiška nesąmonė: juk per juos gauname gerokai daugiau informacijos nei akimis.

„Nepamirškime, kad pasirinkę vienus ar kitus kvepalus demonstruojame aplinkiniams socialinį statusą, skonį, priklausymą vienai ar kitai grupei“, - apie kvapų niuansus užsimena L. Kiškūnė. Ji, kaip ir kiti „Veido“ pašnekovai, neabejoja parfumerine Lietuvos rytdiena, o štai R. Budrytė-Kvietkauskienė mano, kad ilgainiui dar labiau niveliuosis kauniečių ir vilniečių kvepinimosi įpročiai.

Į „Veido“ klausimus atsako nišine parfumerija besidomintis, jos kompozicijas ir kvapų instaliacijas parodoms kuriantis Aistis Mickevičius. Nors kai kada ribos tarp nišinės ir komercinės parfumerijos pavojingai išsitrina. XX a. pradžioje kartu su atrastomis sintetinėmis molekulėmis, padariusiomis perversmą ir leidusiomis pradėti gaminti parfumerinius gaminius masiškai, už prieinamą kainą daugumai, užgimusi komercinė parfumerija (visa tai, kuo prekiauja didieji kosmetikos ir parfumerijos prekybos tinklai) patį olfaktorinį meną (kvapų kompozicijų kūrimą) sumenkino iki komercinio produkto lygmens. Nišinė parfumerija aukština kūrybą ir pabrėžia individualumą (ypatingos kompozicijos, ne kiekvieno skoniui, skirtos gurmanams, kolekcininkams), mažiau dėmesio skiria anturažui (kitaip nei komercinėje parfumerijoje, čia visi kolekcijos aromatai pateikiami vienodo pobūdžio, konceptualaus ar standartinio dizaino flakonuose, taip tarsi sakant, kad svarbiausias čia pats aromatas), nišinės parfumerijos kiekvienam kioske nenusipirksi.

Tačiau nenuneigsi, yra įspūdingų ir komercinių aromatų, kad ir garsusis „Chanel Nr. 5“, kurio legenda gyvuoja štai jau šimtą metų. Pasitaiko, kad nišinė parfumerija puikiai parduodama, todėl pamažu virsta komercine. Taip nutiko su „By Killian“, „Tom Ford“. Parfumerija - puiki terpė manipuliacijoms ir spekuliacijoms. Vartotojai tiki kvapų legendomis apie retas Maroko rožes ar paslaptingą ir „itin brangią“ ūdo (agarmedžio) medieną, bet kvapų legendas kuria rinkodaros specialistai. Gamtoje egzistuoja ir tos ypatingos rožės, ir tas brangus ūdas, bet kvepalų iš jų niekas nekuria: tai būtų beprotiškai brangu. Taigi kvepalų kainą labiausiai lemia visai ne pats kvapas, tai yra ne jo išraiška esencijomis.

Žvelgiant istoriškai parfumerija visada buvo išskirtinis, prabangus malonumas, kurį galėjo sau leisti ne kiekvienas. Suklestėjusi pramonė atidavė kvepalus į plebėjų rankas, nuvertino juos ir pavertė tiesiog dar vienu plačiai paplitusiu vartotojiškos visuomenės produktu. Ir tai, tenka pripažinti, apgailėtina. Apgailėtina yra nusipiginti renkantis kvepalus. Kvapas - individualybės išraiška. Todėl tai ne mokumo, o pasirinkimo klausimas.

Lietuviškų Aromatų Palyginimas

Lankydamasis nišinės parfumerijos parodoje Florencijoje palyginau tai, ką žinau apie lietuviškus aromatus. Didžiausias paradoksas, kad viskas labai panašaus lygmens. Kartais lietuviams sunku patikėti savimi pačiais ir savo kraštiečiais. Vis atrodo, kad jau kokiam Paryžiuje tai stebuklingiau.

Štai „Guerlain“ garsiuosius kvepalus „Shalimar“ kūrė net septynerius metus. Tik žvelgdamas iš perspektyvos ir viename muziejuje aptikęs originalių „Shalimar“ pėdsakų supratau kodėl: sintetinės medžiagos dar tik buvo kuriamos, taigi teko dirbti su natūraliomis, o jas suvaldyti šimtą kartų sunkiau. Žvelgiant standartiškai, kiekvienas naujas komercinis aromatas dažniausiai sukuriamas ir pagaminamas per pusmetį.

Kitas aspektas - kad Lietuvoje nieko reikiamo nenusipirksi: nei parfumerinių medžiagų, nei flakonų, nei darbo įrankių. Dėžučių, ir tų taip paprastai neužsisakysi.

Šiandienos straipsnis atskleidė įdomias ir įkvepiančias istorijas apie moteris, kurios rado savo nišą kvapų ir žvakių versle Lietuvoje. Nuo jaukių žvakių butikų iki aromaterapijos namų, šios verslininkės įrodo, kad aistra, kūrybiškumas ir drąsa gali atverti duris į sėkmę. Taip pat apžvelgėme Lietuvos parfumerijos istoriją ir dabartinę situaciją, atkreipdami dėmesį į nišinės parfumerijos išskirtinumą ir individualumo svarbą renkantis kvapus.

Įmonė Įkūrėja Veiklos Sritis Ypatybės
Candelaria Agnė Sakalauskaitė Žvakių butikas Stilingas interjeras, kvapiosios ir bekvapės žvakės, aromatai namams
Kap Kap Indrė Gedminė ir Milana Mačijauskienė Aromaterapijos namai Eteriniai aliejai, mišiniai, hidrolatai, augaliniai aliejai, gaminiai vaikams

tags: #kvapu #namu #savininkes