Šiuolaikinėje, dinamiškoje verslo aplinkoje, kūrybiškumo skatinimas darbo vietoje yra neatsiejama sėkmingos įmonės strategijos dalis. Kūrybiškumas įvairiais būdais gali daryti didelę įtaką asmens ir organizacijos sėkmei. Kūrybiškumas darbe - tai darbuotojų gebėjimas mąstyti radikaliau ir atrasti netradicinius problemų sprendimo būdus.
Svarbu paminėti, kad kiekvienas iš mūsų kūrybiškumą suvokia skirtingai. Taip ir turi būti, nes kūrybiškumas yra atviras interpretacijoms ir atsiskleidžia įvairiuose kontekstuose. Aišku viena, kad kūrybiškumas prasideda nuo smalsumo. Žmonės iš prigimties yra smalsūs, nori išbandyti įvairius dalykus ir išreikšti save. Tai ypač akivaizdu stebint vaikus - jie visą dieną uždavinėja daug klausimų, smalsiai tyrinėja aplinką ir nori išmokti naujų dalykų.
Organizacija turi apsibrėžti, kas joje laikoma kūrybiškumu. Dėl to kiekviena organizacija pirmiausia turėtų aiškiai apsibrėžti, kas yra kūrybiškumas būtent joje. O tuomet terpę kūrybiškumui kurti visuose personalo valdymo procesuose - atrankos metu vertinti atitinkamas kompetencijas, jas ugdyti, aptarti vertinimo proceso metu bei tinkamai skatinti ir motyvuoti darbuotojus.
Kūrybiškumo Svarba Darbe
Kūrybiškumas įvairiais būdais gali daryti didelę įtaką asmens ir organizacijos sėkmei:
- Problemų sprendimas. Kūrybinis mąstymas yra reikalingas sprendžiant problemas darbe.
- Inovacijos. Kūrybiškumas yra varomoji inovacijų darbovietėje jėga.
- Gebėjimas prisitaikyti. Kūrybiškumas padeda darbuotojams ir organizacijoms prisitaikyti prie naujų aplinkybių, technologijų ir rinkos tendencijų.
- Kritinis mąstymas. Kūrybingi žmonės yra linkę mąstyti kritiškai.
- Komandiškumas. Kūrybingi žmonės dažniausiai yra labiau linkę bendradarbiauti su kitais ir dirbti komandoje.
- Darbuotojų įsitraukimas. Kūrybiškumo skatinimas darbo vietoje gali padidinti darbuotojų aktyvumą ir dalyvavimą kasdieniuose procesuose.
Nors dažniausiai kūrybiškumas siejamas su visiškai inovatyviais sprendimais, iš tiesų kūrybiškais reikėtų vadinti ir kitokius sprendimus, priimtus prisitaikant prie pokyčių, sprendžiant kompleksines problemas ar ieškant išeities krizinėje situacijoje. Taip pat kūrybiškumas pasireiškia tuomet, kai kvestionuojame nusistovėjusius įpročius ir rutininį elgesį. Galų gale, net ir kūrybiškumo laipsnis skirtingose situacijose skirsis: tai gali būti tiek kasdieniai patobulinimai, tiek organizaciją transformuojančios iniciatyvos.
Kūrybiškumas yra sudėtingas ir daugialypis pažinimo ir elgsenos procesas, apimantis naujų ir vertingų idėjų, sprendimų ar išraiškos formų kūrimą. Reikia pripažinti, kad kūrybiškumas neretai painiojamas su gebėjimu sukurti kažką, ko dar niekas nesukūrė. Nors iš tiesų tai mąstymo gebėjimas, lankstumas pamatyti situaciją iš skirtingų perspektyvų ir atvirumas iš aplinkos atkeliaujančioms idėjoms. Tai nebūtinai reiškia, kad būtent vadovas ir turi sukurti inovaciją.
Kūrybiškumo Apribojimai
Kad darbuotojas galėtų būti kūrybiškas darbe, vienos aplinkybės ir sąlygos labiau padeda, kitos labiau trukdo. Pavyzdžiui, kad gebėtume kūrybiškai spręsti problemas tikrai reikia turėti daug žinių, nuolat jas plėsti, tobulintis. Tačiau vertinant darbuotojų kūrybiškumą labai svarbu atskirti jį nuo darbo patirties. Ji šiuo atveju nėra kūrybiškumo rodiklis.
Štai, remiantis Michelle Hammond (Limeriko universitetas, Airija) ir kolegų atlikta studija, mažiausiai svarbus veiksnys inovatyviam elgesiui darbe - darbo patirtis. Ir tai tikrai nestebina. Gali atsitikti netgi atvirkščiai - daug patirties konkrečioje organizacijoje turintis darbuotojas pripranta prie esamos padėties, ypač jei ji patogi. Toks tas žmogus - iš prigimties linkęs eiti lengviausiu, mažiausio pasipriešinimo keliu, kas reiškia, kad dažnai natūraliai „tingime“ ieškoti geriausio, kūrybiškiausio sprendimo. Jei norime, kad darbuotojai elgtųsi kūrybiškai, bandymas juos už tai motyvuoti taip pat nebus reikšmingiausias veiksnys.
Pirmiausia svarbu paminėti, kad skatinant darbuotojų kūrybiškumą, tiesioginio vadovo ir organizacijos vadovo vaidmuo yra kertinis. Vadovo požiūris kuria aplinką, užduoda toną. Nepamirškime, kūrybiškas idėjų generavimas susijęs su išėjimu iš įprastos komforto zonos, su klydimu. Tam, kad darbuotojas išdrįstų tai daryti, jam būtina palaikanti ir klaidas toleruojanti aplinka, kolegų ir vadovo pavyzdžiai, demonstruojantys, kad klysti yra normali proceso dalis. Tad organizacijose itin svarbi kultūra, parodanti, kad klaidas konstruktyviai analizuojame, iš jų mokomės, o ne smerkiame ar baudžiame. Jei aplinka klaidas toleruoja, galime toliau judėti kūrybiškumo skatinimo keliu.
Iššūkiai, Slopinantys Kūrybiškumą Darbe:
- Baimė rizikuoti - darbuotojai, bijodami neigiamų pasekmių už padarytas klaidas ar neįprastas idėjas, dažnai vengia rizikingų, bet potencialiai įmonei naudingų sprendimų.
- Biurokratija - sunkūs administraciniai procesai ir griežta, įsisenėjusi hierarchija slopina naujovių diegimą ir personalo kūrybiškumą.
- Prastas laiko valdymas įmonėje - per daug laiko yra skiriama rutininiams uždaviniams, o per mažai jo - kūrybiniam mąstymui ir eksperimentams.
- Riboti resursai - trūksta finansinių ar kitų materialinių resursų eksperimentiniams projektams ar idėjų išbandymui.
- Neadekvatus atlygis už kūrybiškumą - trūksta sistemų, kurios motyvuotų ir pripažintų darbuotojų kūrybiškumo pastangas ir sėkmę.
Kaip Skatinti Kūrybiškumą Darbe?
Ką galėtų daryti darbdaviai? Pavyzdžiui, organizuoti kūrybiškumo lavinimo sesijas, kad darbuotojai atrastų savo kūrybinį potencialą ir patikėtų, jog norėdami jie tikrai gali būti kūrybiški. Taip pat organizacijos turi suteikti darbuotojams žinių, kaip jie galėtų inovuoti. Ar dabar pakankamai į tai investuojama? Nepasakyčiau. Štai Jungtinės Karalystės Vyriausybės verslo, energetikos ir pramonės strategijos departamento (angl. Department for Business, Energy and Industrial Strategy) duomenimis, iš 14 tūkst. Jungtinės Karalystės kompanijų tik 11 proc. pažymi, jog investuoja į mokymus, susijusius su kūrybiškumu ir inovacijomis. Pas mus apklausos ar tyrimai šiuo klausimu neatlikti, tačiau kūrybiškumo mokymai tikrai nėra populiariausias produktas mokymo kompanijų krepšeliuose.
Tikrai labai naudinga žinoti, kad kūrybiškumą galima lavinti įvairiais pratimais, įdomiomis priemonėmis. Investavimas į darbuotojų mokymus ir kvalifikacijos kėlimą skatina ne tik asmeninį augimą, bet ir naujų, kūrybiškų idėjų generavimą. Tokios edukacinės programos gali apimti įvairias temas, pradedant nuo kūrybinio rašymo ir baigiant skaitmeninio dizaino įgūdžių tobulinimu. Reguliarių kūrybinių dirbtuvių ar brainstorming sesijų organizavimas, kur darbuotojai gali laisvai dalintis mintimis ir eksperimentuoti, taip pat pasitarnaus. Įgyvendinant politiką, kuri skatina atvirumą ir idėjinius mainus, darbuotojai jaučiasi vertinami ir labiau įtraukti į įmonės veiklą, kas tiesiogiai stiprina kūrybiškumą. Laisvė pasirinkti darbo valandas ir vietą, nepririša darbuotojų prie rutinos, kas taip pat yra svarbu skatinant kūrybiškumą.
Metodai Kūrybiškumui Skatinti:
- Investavimas į darbuotojų mokymus ir kvalifikacijos kėlimą.
- Reguliarių kūrybinių dirbtuvių ar brainstorming sesijų organizavimas.
- Politikos įgyvendinimas, kuri skatina atvirumą ir idėjinius mainus.
- Laisvė pasirinkti darbo valandas ir vietą.
Jeigu organizacija iš tiesų nori, kad darbuotojai skirtų ženklią savo darbo laiko dalį naujų idėjų paieškai ir įgyvendinimui, tuomet ji turi labai atidžiai įvertinti, ar tai nesutrukdys darbuotojui pasiekti jo įprastinei veiklai iškeltus tikslus, ar nenukentės darbuotojo tiesioginės veiklos rezultatai. Dar vienas labai svarbus aspektas, kurį reikia įvertinti - ar organizacija yra pasirengusi ir tikrai mato prasmę eiti sudėtingesniu kūrybiniu keliu. Kitu atveju, viskas pasibaigs pavienėmis iniciatyvomis, o ne bendru sisteminiu kūrybiškumo ir pokyčių skatinimu.
Labai patiko mintis, kad kūrybiškumas - pamatinė vertybė, kurią turi visi, tik ne visi panaudoja. Daugiau kūrybiškumo darbo vietoje taip pat reikš didesnį darbuotojų įsitraukimą ir motyvaciją, kadangi taip jiems yra suteikiama galimybė įnešti savo asmeninį indėlį į organizacijos veiklą ir jaustis vertinga jos dalimi.