Kuris aukštas geriausias perkant butą?

Būsto įsigijimas - viena didžiausių ir svarbiausių gyvenimo investicijų. Norint įsigyti būstą, kuris visapusiškai pateisintų poreikius bei lūkesčius, reikia apsvarstyti ir objektyviai įvertinti nemažai dalykų. Šiais laikais pirkėjai gali rinktis iš milžiniškos būstų pasiūlos. Itin didelis būstų pasirinkimas neretai apsunkina naujų namų pasirinkimo patirtį.

Renkantis naujus namus reikia būti itin atidiems, norint neapsirikti ir nesigailėti paskui. Atsižvelgdami tiek į teigiamas, tiek į neigiamas NT rinkos puses, manome, jog būtų itin naudinga žinoti apie tai, pagal kokius kriterijus reikėtų išsirinkti geriausią būsto variantą sau. Dauguma žmonių, apgalvodami būsto vietą dažniausiai kreipia dėmesį į mikrorajoną ar miesto dalį kuriame jis yra įkurtas. Nors svarbūs dalykai, dažnai pamirštamas elementarus faktorius - aukštas name. Nuo tos vietos kurioje jis yra gali priklausyti jūsų energiniai kaštai kas mėnesį, ypač šildymo sąskaita. Ką dažnai žmonės pamiršta - skirtingų aukštų būtų savininkai moka skirtingas sąskaitas.

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kuris aukštas yra geriausias perkant butą, atsižvelgiant į įvairius privalumus ir trūkumus.

Gyvenimo pirmame aukšte privalumai ir trūkumai

Aptarkime gyvenimo pirmame aukšte privalumus ir trūkumus, kad galėtumėte geriau įvertinti, ar toks pasirinkimas jums tinka.

Privalumai

• Kaina: Didžiausias buto pirmame aukšte privalumas - tokių butų kaina (pirkimo ar nuomos) paprastai būna mažesnė. Taigi, tokiu būdu galima apsigyventi labiau prestižiniame rajone. O galvojant apie ateitį (jei kada nors norėsite įsigytą nekilnojamąjį turtą parduoti), geriau nusipirkti prasčiausią būstą geriausiame rajone, nei geriausią būstą prasčiausiame.
• Lengva patekti: Jei turite judėjimo problemų - arba tiesiog jei jūsų nežavi mintis kaskart tempti pirkinių maišus į penktą aukštą - būstas pirmame aukšte skirtas būtent jums. Kai nebereikia lakstyti laiptais aukštyn žemyn ar važiuoti liftu, sutaupome laiko. Taip pat pirmo aukšto privalumus turėtų įvertinti žmonės, kurie reguliariai važinėja dviračiu, žaidžia golfą ar užsiima kitų rūšių sportu, reikalaujančiu daug papildomos įrangos, kurie augina mažus vaikus ir naudoja vežimėlį arba turi seną šunį, kuris nebegali pats lipti laiptais.
• Sodas ar terasa: Jeigu mėgstate leisti laiką lauke, didelė tikimybė, kad būstas pirmame aukšte turės sodą arba terasą arba bent jau iš jūsų buto bus lengviau į juos patekti.
• Šurmulys: Daugumai žmonių nuolatinis šurmulys yra trūkumas, tačiau tiems, kas mėgsta miesto ritmą, tai gali būti privalumas. Triukšmo ar šurmulio lygis priklauso nuo to, kur konkrečiai yra jūsų butas - jei langai orientuoti į vidinį kiemą, jame gali būti palyginti ramu. Dar butas gali būti ramioje gatvelėje, kuria važiuoja mažai transporto.

Trūkumai

• Privatumo stoka: Būste, kuris yra pirmame pastato aukšte, gali būti sunku užsitikrinti privatumą - priklausomai nuo to, į kurią pusę orientuoti langai. Jei langai išeina į gatvę ir šaligatvį, ko gero teks gyventi užsidangsčius žaliuzėmis ar užuolaidomis, kad netrikdytų smalsūs praeivių žvilgsniai.
• Didesni mokesčiai už šildymą: Pirmame aukšte dažniausiai būna vėsiau, todėl norint prišildyti savo butą, gali tekti sunaudoti daugiau energijos ir už šildymą atitinkamai teks mokėti daugiau.
• Triukšmas: Taigi, daugumai nuomininkų ar savininkų triukšmas yra didelis trūkumas. Jei jūsų būsto langai išeina į gatvę, triukšmo lygis jame bus didesnis nei virš jūsų esančiuose butuose. Kažkiek sumažinti triukšmą gali padėti langai su specialia, garsą izoliuojančia plėvele, bet jei jūs esate jautrūs garsams, ko gero reikėtų paieškoti būsto toliau nuo judrių vietų.

Buto aukšto įtaka kainai ir kitiems faktoriams

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Baltic Asset Management“ pardavimų vadovės Rūtos Krikščiūnaitės teigimu, dažnu atveju, kuo aukščiau butas, tuoj jis gali būti brangesnis. „Tikėtina geresnis atsiveriantis vaizdas, didesnis erdvės pojūtis, būstas bus šviesesnis“, - aiškino ji. Tą patį sako ir Tomas Sovijus Kvainickas, „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada mano, kad buto aukštas paprastai nėra esminis kriterijus (po vietos, kainos, įrengimo ir t.t.), tačiau taip pat gali lemti apsisprendimą pirkti ar nepirkti. „Aukštas turi įtakos vaizdams pro langus, dienos šviesos kiekiui patalpose. Taip pat viršutinis aukštas gali lemti, kad neturėsite kaimynų virš galvos, o pirmas aukštas gali leisti turėti žalią nuosavą kiemelį, kurio neturi viršutiniai aukštai“, - sakė jis.

Tiesa, nekilnojamojo turto plėtotojų teigimu, viršutiniai aukštai gali būti ir pigesni nei pirmutiniai. „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis aiškina, kad pirmas aukštas gali būti brangesnis už viršutinį, jei:

• Turi kiemelį;
• Turi autonominį (atskirą) įėjimą;
• Pastate nėra lifto ir pakilti į viršutinį aukštą reiki laiptais;
• Urbanizuotoje teritorijoje pirmas aukštas gali būti komercinės paskirties, todėl bus aukštesnė kv. m kaina.

„Vertinant kainą, paprastai brangiausi būna pirmas (jei turi kiemelį, terasą) ir viršutinis (arba du viršutiniai) aukštai. Nes iš jų atsiveria geresnis vaizdas, yra mažiau triukšmo. Tačiau konkrečiame projekte gali būti ir kitaip. Šviesos, žinoma, aukščiau bus daugiau, jei jos niekas neužstoja. Jei trijų aukštų namas stovi tarp aukštesnių namų, tai skirtumas bus nedidelis, bet jei priešingai - reikšmingas“, - 15min „Būsto ABC“ aiškino jis.

Jam antrina „Centromera“ direktoriaus pavaduotoja Vaida Šidlauskienė bei priduria, kad tarpiniai aukštai yra brangesni. „Pirmų aukštų kaina priklauso nuo to, kokį privalumą butas gauna (terasa, vidinis kiemelis, lodžija, augmenija ir t.t.). Bet kaip bebūtų keista - kartais atrodo kad viršutiniai aukštai visgi gauna kitus privalumus - daugiau saulės, šviesos, vaizdą, negauna šešėlių, nėra kaimynų „iš viršaus“ ir t.t.“, - sakė ji.

Stereotipiškai teigiama, kad pirmas aukštas yra mažiau saugus, o paskutinis - per karštas arba per šaltas, nes senuose daugiabučiuose šios problemos egzistavo. Tačiau, anot T.S.Kvainicko, paskutinio aukšto problema išnyko tobulėjant statybos technologijoms (geriau izoliuoti stogai), atsiradus architektūrinių sprendinių laisvei.

„Pirmojo aukšto saugumo problema mažėja palaipsniui. Vystytojai ją sprendžia įrengdami pirmame aukšte komercines patalpas. Butus stengiamasi įrengti vidinėje pastato dalyje (į kiemą), o aukšto trūkumai kompensuojami vidiniais kiemeliais, lodžijomis ar kitais sprendimais. Vidiniai aukštai nesant buto planavimo skirtumų turi teigiamos įtakos buto kainai - kylant į viršų butų kaina auga. Vis dėlto renkantis butą vertėtų ne „aklai“ taikyti į aukščiausią įperkamą aukštą, o užeiti į pastato vidų (esant galimybei) ir įvertinti, nuo kurio aukšto vaizdo neužstos kaimyniniai pastatai, ar butas yra gerai apšviečiamas“, - pataria jis.

Likvidumo įvertinimas

Likvidumas, ekspertų žodžiais, priklauso nuo būsto statybos metų, lokacijos ir įsigijimo tikslo. Jei būstas perkamas investicijai, tokiu atveju, likvidus turtas - naujos statybos, mažesnio ploto butas. Jei miegamajame rajone, labai svarbus jo plotas ir kambarių skaičius.

Būsto likvidumui didelę įtaką turi ir tai, kokia yra buto būklė. Jeigu jame atliktas specifinis remontas- ryškiai rožinės spalvos sienos, visas butas iškaltas medžiu ar butas yra visiškai apleistas- tuomet tokiam butui surasti pirkėją už patrauklią kainą bus sunku ir pardavimo procesas užsitęs, t.y. „Sunkiau“ parduodamas turtas, t.y. Taip pat turi įtakos toliau išvardinti niuansai.

• Prastame rajone ir gatvėje esančių butų pardavimo ir nuomos kainos yra mažesnės nei visuose kituose mikrorajonuose. Kuo rajonas yra prastesnės reputacijos (visomis prasmėmis), tuo jame yra mažesnės parduodamo turto kainos. Todėl jeigu jūsų akiratyje atsiranda pigiausi butai iš vieno ar dviejų tų pačių rajonų, tai tikėtina, kad tie rajonai yra prasčiau vertinami nei kiti. Kuo rajonas yra prastesnės reputacijos, blogesnis susisiekimas, transporto sistema ir kita, tuo sunkiau jame parduoti būstą. Rajono populiarumą nulemia daug faktorių: mitai, gandai, mada, saugumas, susisiekimas, švietimo įstaigos, infrastruktūra ir kita.
• Visuomet sunku yra parduoti “dalį” buto - t.y. su kitais bendraturčiais, kad ir kur jis bebūtų. Todėl tokie butai, kuriuose parduodam, pavyzdžiui, vienas ar du kambariai trijų kambarių bute, yra dažniausiai ilgai pardavinėjami, tačiau ne parduodami.
• Ekonominės klasės butus, kurių brangi eksploatacija, likviduoti taip pat gana sudėtinga. Sunkiausiai realizuojami didelio ploto (4 ir daugiau kambarių) senos statybos butai blokiniuose namuose. Yra viena išimtis- butai, kuriuos galima „padalinti“ ir vietoj vieno keturių kambarių buto įrengti kelis vieno ar dviejų kambarių butus.
• Dar vienas sunkiau parduodamų butų segmentas yra didelio ploto butai, esantys 5/6 aukšte namuose be LIFTO. Šie butai dar ilgiau laukia pirkėjo nei tokie patys butai žemesniuose aukštuose.
• Kalbant apie naujos statybos būstus galime pastebėti, kad sunkiau parduodamas turtas yra negyvenamosios paskirties, kaip pvz. poilsio, viešbučių, kūrybinių dirbtuvių ar svečių namų, apartamentų. Butai, kurie yra prie gamyklų, geležinkelių, greitkelių ar panašiose vietose gerokai ilgiau laukia savo pirkėjo, ypač jeigu jie yra 3 ir daugiau kambarių. Perkantieji butus dės pastangas, kad jiems su savo vaikais pavyktų įsikurti kuo patrauklesnėje vietovėje. Kalbant apie naujos statybos projektus - tai didžiausią įtaką pardavimams daro susiformavusi visuomenės nuomonė apie konkrečią vietovę ar projektą (kaip tarkim taip vadinami „šiukšlyno namai“). Tuomet vietiniam gyventojui/pirkėjui tokio buto neparduosi, todėl tenka mažinti kainą arba laukti pirkėjo iš kitų miestų/šalių. Ir kol tokie mitai gajūs, juos sunku ištrinti iš pirkėjų sąmonės. Nepaisant to, ar tai tiesa ar ne. Pirkėjai laikosi atokiau nuo tokių projektų/namų ir nenori rizikuoti.

Patarimai renkantis būstą

Štai keletas patarimų, kurie padės jums išsirinkti geriausią būsto variantą:

1. Aukštas name: Nuo tos vietos kurioje jis yra gali priklausyti jūsų energiniai kaštai kas mėnesį, ypač šildymo sąskaita. Ką dažnai žmonės pamiršta - skirtingų aukštų būtų savininkai moka skirtingas sąskaitas.
2. Objekto apžiūra: Neskirkite pakankamai laiko objekto apžiūrai. Pastebima, jog vidutinis pirkėjas skiria vos pusvalandį susitikimo laiko objektui apžiūrėti. Tai yra itin nedaug ir objektyvių išvadų apie būstą per tokį trumpą laiką jūs nepadarysite. Patartina skirti bent 1val., o dar geriau, net 1.5val. Susitikimo laiko. Taip jūs turėsite pakankamai laiko įvertinti būstą ir ar jis atitinka visus jūsų pageidavimus.
3. Vėdinimo įpročiai: Nors dauguma būstų Lietuvoje yra su pilnai įrengtomis vėdinimo sistemomis, tai ne visada užtikrina gerą oro cirkuliaciją. Vėdinimo įpročių patartina nepamiršti ir žiemą, nors ir yra rizikos susirgti ar prarasti dalį šilumos. Norint neprarasti šilumos energijos, patartina apsvarstyti būsto su rekuperacine sistema variantą.
4. Insoliacija: Insoliacija - tai natūrali šviesa. Renkantis gyvenamąją vietą, labai svarbu įsitikinti, jog būstas gaus kuo daugiau saulės šviesos. Dažnai naujakuriai susiduria su šviesos problema. Patarimas prieš perkant butą - įsitikinti ar šalimais nebus rengiamos dar vienos statybos. Pasidomėkite bendros statybos planais kurie pastatų kompleksui yra rengiami 5-10 metų į priekį. Žmogui būtinas insoliacijos kiekis per dieną - bent 2 valandos nepertraukiamos, natūralios saulės šviesos. Insoliacijos reikalavimų dažniausiai neatitinka miestų senamiesčiuose įsikūrę pastatai, kadangi tuo metu suvokimo apie tai paprasčiausiai nebuvo.
5. Buto pasas: Dar vienas dalykas kuris gali būti labai naudingas perkant būstą - buto pasas. Tai aktualu tiems kurie rengiasi įsikurti tiek naujos tiek senesnės statybos butuose. Šiame dokumente jūs matysite visą svarbiausią informaciją ir esant būtinybei - galėsite ja pasinaudoti. Čia pateikiama rangovų kontaktinė informacija, atlikusių statybos bei apdailos darbus. Greta to yra įrašomos eksploatacinės instrukcijos vėdinimo bei šildymo sistemos. Patartina būti smalsiems bei aktyviems ir aktyviai reikalauti šio dokumento.

NT ekspertai pataria, jog norint surasti geriausią variantą, kuris atitiktų visus poreikius, svarbiausia yra skirti paieškoms pakankamai laiko ir apžvelgti optimalų skaičių variantų. Patartina atkreipti dėmesį į bent 5 parduodamus būstus ir gerai išsiaiškinti jų privalumus. Itin dažnai, žmonės žino tokius kriterijus kaip: kokiame aukšte norėtų gyventi ar kiek kambarių pageidautų turėti, tačiau mažiau dėmesio skiria technologiniams ir socialiniams būsto faktoriams: energinis efektyvumas, šildymas, komfortas. Pradėjus ieškoti būsto, būtina neskubėti ir aplankyti bent 5 projektus. Reikia išgryninti savo poreikius ir susirasti kuo daugiau informacijos apie vystomų projektų privalumus.

Šiais laikais būsto keitimas - dažniausiai nėra vienkartinis įvykis gyvenime. Pagrindiniai faktoriai lemiantys būsto likvidumą - lokacija mieste bei mikrorajono kuriame įkurtas ateities perspektyvos. Papildomi faktoriai būsto likvidumui - energinė klasė. Griežtėjant reikalavimams, projektų vystytojai privalo atkreipti dėmesį į tai ar jų būstai yra taupantys šildymo, elektros bei vandens energiją. Nuo 2018m. Visi naujos statybos butai/namai/kotedžai privalo būti A+ energinės klasės, o nuo 2021 planuojama pereiti prie A++ energinės klasės standarto būstams. Akivaizdus pliusas tokiam projektui - labai nedidelės mėnesinės išlaidos, sudarančios vos 15-20eur/mėn.

Galiausiai NT ekspertai taip pat pastebi, jog žmonėms vis labiau patrauklesni tampa variantai galintys pasiūlyti socialinio gyvenimo komfortą - bendruomeniškumą. Žmonėms norisi bendrauti su to pačio socialinio sluoksnio žmonėmis, mėgautis poilsio bei laisvalaikio zonomis kaimynystėje.

Aukšto pasirinkimas pagal šeimos poreikius

Norint teisingai išsirinkti savo būstą, bei įvertinti jo vertę, geriausia tai yra padaryti kreipiantis į NT ekspertus.

Viename renginyje sutikau dvi šeimas. Sužinoję, kad dirbu su NT pardavimais ir nuoma jie pasivedė mane į šalį ir paklausė, ką jiems rekomenduočiau įsigyti - namą ar butą. Vienai šeimai patariau pirkti namą, o kitai - butą. Vėliau pasirodė, kad tai buvo tėvai ir jų sūnus su žmona. Jie atrodė sutrikę - kaip čia taip? Vieniems butas, kitiems - namas?

Pirmiausia, reikia aiškiai žinoti jūsų ateities planus. Jei esate jauna šeima su 2 mažais vaikais, jūsų ateities planai bus kiek kitokie, nei greitai pensijinio amžiaus sulauksiančios poros su penkiais vaikaičiais, atvažiuojančiais per šventes ir vasaros atostogas.

Jei esate vieniši, turite problemų su sveikata ar amžius nebe tas, namas greičiausiai nėra pats tinkamiausias variantas. Pastebiu tendenciją - 50-60 metų šeimos pradeda labai aktyviai domėtis buto pirkimu. Iki tol gyvenę erdviame name jie svarsto galimybę grįžti „ant betono“. Kodėl? Priežastis labai paprasta - mažiau iššūkių su namo priežiūra ir išlaikymu. Nebereikia rūpintis kuru šaltajam periodui ar šildymo sistemų priežiūra, neberūpi ir nuotekų duobės valymas, nes visos nuotekos bute suteka į miesto kanalizaciją. Nebėra kiemo, kurį reikia valyti ir prižiūrėti. Pagyvenusių žmonių nebevilioja ir kassavaitinis namo švarinimas, kai pluša visa šeima. Vienam išsiurbti ir išvalyti 150-200 kvadratinių metrų ploto namą su dviem aukštais nėra taip paprasta...

Taigi, butas ar namas - ką geriau pirkti? Iš investicinės pusės, labiau apsimoka butas. Pasiūla didesnė keletą kartų, nei namų, tačiau kaina už kvadratinį metrą kur kas didesnė. Namas labiau tinkamas, kai šeima yra gausi - bent 4-5 asmenys. Vaikams augti užmiestyje yra kur kas geriau - tyras oras, gamta, daug judėjimo, saugu.

tags: #kuriam #aukste #geriausia #pirkti #buta