Didžiosios metų šventės sunkiai įsivaizduojamos be natūralios eglutės namuose. Jos kvapas ir žali šakų vainikai sukuria nepakartojamą jaukumą. Tačiau dažnai eglutės priežiūra ima kelti rūpesčių: ar tinkamai ją laistau? Daugeliui pažįstama situacija: atrodo, vos tik spygliagaliai pradeda kristi ant grindų, iškart užplūsta abejonės, ar eglė gauna visko, ko jai reikia. Natūrali kalėdinė eglutė paprastai būna didžiausias augalas, atsiduriantis namuose per visus metus, tad ir noras jį išsaugoti suprantamas - juolab, kad ši investicija nėra pigi.
Lietuviai vis drąsiau eglutes puošia dar gruodžio pradžioje, nes žinant kelias esmines priežiūros taisykles, jos namus džiuginti gali ir visą mėnesį. Jau 30 metų kalėdines gražuoles auginantis ūkininkas Gediminas Cijūnaitis dalijasi patarimais, į ką atkreipti dėmesį norint išsirinkti tobulą eglutę, ir kaip elgtis ją parsinešus namo. Kalėdinių eglučių auginimo vazonuose dar Nepriklausomybės pradžioje Molėtų rajone ėmęsis ir vienas pirmųjų Vilniuje gyvas žaliaskares pardavinėti pradėjęs G. Cijūnaitis pastebi, kad dabar prekyboje esančios gyvos eglutės dailios kaip niekad.
Kad prieš Kalėdas lietuvių namus pradžiugintų tankios ir gražios eglės, tenka įdėti nemažai pastangų. Kokybiškas sodinukas turi būti pasodintas tinkamoje dirvoje, prižiūrimas, kad aplink neaugtų žolių, ir formuojamas dukart per metus - žiemą ir vasarą.
Susiruošus įsigyti gyvą kalėdinę eglutę, pirmiausia reikia apsispręsti, kokios norėsite - kirstos ar vazone. Nuo šio sprendimo priklausys, kaip pasirinktą medelį prižiūrėti, kad jis sveikas išliktų kuo ilgiau.
Kaip išsirinkti sveiką eglutę?
Renkantis kalėdinę eglutę reikia atsižvelgti į jos gyvybingumą, nes tik sveika eglutė atlaikys visą šventinį sezoną. Nors prekyboje neturėtų būti sergančių eglių, bet atsargumo dėlei vis tiek reikėtų patikrinti ar žemė vazonėlyje nėra išdžiūvusi, taip pat atsiklausus pardavėjo galima patikrinti, ar nepažeista jos šaknų sistema. Kad medelis serga, geriausiai išduoda pakitusi jo spalva bei byrantys spygliai.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis eglutę vazone?
Dažniausiai žmonės rinkdamiesi eglę žiūri į jos dydį ir formą, tačiau eglučių plantacija besirūpinantis „Gedimino sodų“ įkūrėjas pabrėžia - reikėtų įvertinti ir kitas detales, kurios išduoda augalo kokybę.
„Paprasčiausiai kilstelkite eglę - jeigu ji lengva, tai vadinasi, jau yra padžiūvusi, netekusi vandens. Taip pat pažiūrėkite į vazono dydį. Mažai eglutei pakanka jo ir nedidelio, tačiau kuo ji didesnė - tuo ir indas jos šaknims turi būti talpesnis. Galiausiai, tiesiog vizualiai dažnai matosi - ar eglutė yra „linksma“, ar kvepia, ar jos spalva nėra pablukusi“, - pasakoja G. Cijūnaitis.
Štai keli patarimai, kurie padės pasirinkti ir įsigyti sveiką eglutę:
- Perbraukite ranka per šakos galą, taip patikrinsite ar nebyra nuo medelio spygliai. Spygliai neturėtų byrėti nuo medelio ir tvirtai laikytis.
- Apžiūrėkite ar nėra pageltusių spyglių. Geltonos spalvos spygliai išduoda apie medelio nusilpimą ar ligas.
- Pasižiūrėkite ar medelis yra natūralios jam būdingos žalios spalvos. Jeigu medelis išblyškęs arba praradęs ryškią žalią spalvą, tai ženklas, kad medelis išdžiūvęs.
- Apžiūrėkite ar stiebas nėra per storas ir neturi pažeidimų. Per storas stiebas gali netilpti į stovą, dėl to teks jį tašyti ir neliks žievės. Per žievę ir požievį medžiai geria vandenį. Taip pat pažeista žievė gali trukdyti efektyviai vandens tėkmei.
Eglutės rūšies pasirinkimas: viskas, ką reikia žinoti
Kalėdiniam medeliui paprastai renkamasi iš kelių rūšių. Štai keletas svarbiausių savybių apie jas:
Kirstų eglučių rūšys:
- Lietuviška eglė (Picea abies). Lietuvišką (arba kitaip paprastąją) eglę dauguma mėgsta dėl jos keliamų šiltų, nostalgiškų jausmų. Jos pasižymi labai maloniu kvapu. Tačiau, kadangi šios eglutės turi itin smulkius spyglius, jie greitai pradeda byrėti. Byrėjimą galima pristabdyti tokiam medeliui parenkant tinkamą laikymo vietą ir jį nuolat laistant. Lietuviškai eglei netinka sausos, stipriai kondicionuojamos patalpos, jos negalima laikyti šalia radiatorių, šildomų grindų, židinių.
- Kaukazinis kėnis (Abies nordmanniana). Tai itin populiari kalėdinių medelių rūšis. Jų populiarumas siejamas su keliomis priežastimis: pirma - šie medeliai atrodo labai vešliai ir minkštai; antra - jie nebyra ir puikiai ištveria visą šventinį periodą. Nors šis medelis yra gan atsparus, vis tiek jo nepatariama laikyti prie šilumos šaltinių. Kaip ir visas nukirstas kalėdines eglutes, kaukazinį kėnį patariama laikyti stove su vandeniu (vandenį stove reikia nuolatos papildyti).
Vazonuose augančių eglučių rūšys:
- Lietuviška eglė (Picea abies). Taigi, lietuvišką eglutę galima įsigyti ir vazone. Be malonaus aromato ši eglė taip pat pasižymi neaukšta kaina. Eglutės su sveikomis šaknimis vazone pliusas - ji nebyra (žinoma, vieno kito nukritusio spyglio neįmanoma išvengti). Tokią eglutę reikia laikyti toliau nuo šilumos šaltinių ir nuolatos palaistyti.
- Serbinė eglė (Picea omorika). Serbinė eglė gali būti gera alternatyva paprastajai eglutei, nes jos atrodo panašiai. Serbinės eglės spygliai yra panašaus ilgio, tik šiek tiek tankesni. Šis medelis pasižymi įdomiu atspalvių perėjimu - nuo melsvai sidabrinio apačioje iki žalsvo viršuje. Eglutės, pasodintos vazonėlyje, reikia nepamiršti palaistyti, drėkinti ir statyti toliau nuo šilumos šaltinių.
- Sidabrinė eglė (Picea pungens). Sidabrinė (kitaip didžioji) eglė išsiskiria savo sidabriškai mėlyna arba žalsva spalva. Jos spygliai gan dygūs, todėl gali būti ne itin patogu ją papuošti bei nupuošti. Kita vertus, dėl tokio spyglių aštrumo medeliui nebaisios augintinių atakos. Šios eglutės priežiūra yra paprasta, kaip ir kitas vazonuose augančias eglutes, ją reikia laistyti ir laikyti toliau nuo židinių, radiatorių ir kitų šilumos šaltinių.
- Balzaminis kėnis (Abies balsamea). Šis medelis yra mėgstamas dėl savo švelnių, beveik nesibadančių spyglių. Balzaminis kėnis pasižymi sodria žalia spalva bei minkštumu. Kalėdinius medelius augančius vazonuose reikia laistyti taip, kad jų šaknys visą laiką būtų truputį drėgnos ir laikyti vėsesnėse namų erdvėse.
Svarbu atminti, kad didžioji dalis vazonuose pardavinėjamų eglučių šaknys būna su nukirstomis šaknimis, tad tikrai ne visas vėliau galėsite persodinti miške.
Kaip prižiūrėti eglutę namuose?
Keli paprasti žingsniai padės užtikrinti, kad eglė stovės namuose šviežia kiek įmanoma ilgiau. Pirmiausia, dar prieš įstatydami eglę į stovą, paprašykite prekybos vietoje arba namuose nupjauti kamieno apačioje apie 1-2 centimetrus. Nemažai žmonių kiek neįvertina, kiek daug vandens per dieną gali sugerti gyva eglutė. Vidutinio storio eglė per parą sunaudoja apie litrą vandens kiekvienam kamieno centimetrui.
Be to, venkite laikyti eglę arti šilumos šaltinių: židinio, radiatorių ar oro pūtiklių.
Taigi, ką daryti, kad eglutė atlaikytų visą šventinį sezoną?
- Labai svarbu kalėdinę eglutę laikyti toliau nuo šilumos šaltinių (radiatorių, šildomų grindų, židinių), nes jie gali išdžiovinti jos šaknų sistemą, o to pasekoje medelis pradės mesti spyglius.
- Kitas labai svarbus aspektas - laistymas. Medelį reikia reguliariai laistyti, o jei patalpų oras labai sausas, tada reikia retkarčiais medelį papildomai apipurkšti vandeniu.
- Taip pat, prieš įnešant vazoninę eglutę į kambarį, pirmiausia yra rekomenduojama bent parą ją palaikyti tarpinės temperatūros patalpoje, nes eglutei gali pakenkti labai staigus temperatūros pokytis.
- Jei įsigijote kirstą eglę, svarbu parinkti tvirtą, stabilų stovą. Taip pat reikia rinktis tokį stovą, į kurį galima būtų įpilti vandens.
Daugeliui netikėta, bet priedai, kuriuos žmonės deda į eglutės vandenį - cukrus, aspirinas, actas, baliklis ir įvairūs kiti produktai, galbūt girdėti iš pažįstamų ar rasti internete, - ne tik nepadeda išlaikyti šviežumo, bet ir gali pakenkti. Tokios medžiagos dažnai netgi skatina bakterijų dauginimąsi, todėl sumažėja eglės galimybė pasisavinti vandenį.
Paprasti triukai, padėsiantys išsaugoti eglutę ilgiau
- Turintiems šildomas grindis - paprastas triukas: Šildomos grindys gali gerokai išsausinti augalą, bet yra labai paprastas sprendimas - tiesiog padėkite putplasčio lapą ir ant jo statykite eglutę. Taip jos gyvavimą namie prailginsite 2-3 kartus.
- Drėgmė: Gyvybingumo eglutė semiasi iš vandens, tad svarbu prižiūrėti, kad vazone esanti žemė nei išdžiūtų, nei būtų pernelyg šlapia. Vazonas turėtų būti su skylutėmis ir padėtas ant lėkštės, kad perteklinis vanduo nesikauptų.
- Purškimas: Kone kiekvienuose namuose yra purkštuvas - jo prireiks ir rūpinantis egle. Jeigu ji yra didesnė, vešlesnė, tai galima net ir dukart per dieną padengti jos spyglius drungno vandens rūku ir taip padėti jau augti sausoje patalpoje.
Tinkamai prižiūrima eglutė kambaryje gali išbūti visą mėnesį ir net pradėti sprogdinti pumpurėlius.
Ką daryti po švenčių?
Didelis eglučių vazonuose privalumas yra tai, kad po švenčių jas galima persisodinti šalia savo namų, soduose ar sodybose, tačiau čia svarbu neskubėti.
„Labai svarbus niuansas - ir vėl nepamiršti pasirūpinti jos adaptacija. Negalima eglutės staigiai išnešti į lauką iš šilto kambario ir tikėtis, kad ji lengvai prigis, - įspėja ūkininkas. - Ji vėlgi iš pradžių turėtų pakliūti į vėsesnę patalpą, kur prastovėtų savaitę ir dvi.