Kanos - nuostabūs augalai, galintys papuošti bet kurį sodą ar terasą. Norint, kad kanų sodinimas pavasarį būtų sėkmingas, reikia laikytis tam tikrų taisyklių ir patarimų. Šiame straipsnyje patyrusi augintoja Asta Milkintaitė dalinasi savo patirtimi ir atskleidžia kanų auginimo paslaptis.

Peržiemojusių kanų paruošimas sodinimui
Pirmiausia reikia paruošti peržiemojusias kanas. Štai kaip atrodo peržiemojusi kana žiemos pabaigoje:

Didesni gumbai gali būti padalinami, paliekant po 2-3 augimo akutes. Dalinti geriausiai laužiant, o ne pjaunant. Jei matomi puvinio židiniai - būtina juos išpjauti ir gerai apdžiovinti šakniastiebius prieš sodinant daiginimui. Džiovinimas trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų - kol matysite, kad visos pjūvių ir lūžių vietos apdžiūvo.

Lūžio žaizdas ir išpjautas vietas Asta pataria apibarstyti pelenais. Pelenais barstykime tik laužimo ar pjovimo metu padarytas žaizdas.
Kanų gumbų paruošimas
Pirmas darbas, kurį reikia padaryti norint pasisodinti kanas, - augalų gumbų paruošimas. Tai reikalauja atidumo. Apžiūrime rezultatą, kaip mūsų kanos išžiemojo.
Dažnai pradedančiajam kanų augintojui kyla klausimas, ką čia daryti gavus tokį gražų gumbą. Visų pirma, turime jį laužti. Tai mes išlaužimo būdu atsidaliname gumbą, mums nereikalingas dalis padedame į šoną. Mus labiausiai domina stambiausias gumbas.
Peilio pagalba nuimame nereikalingas šaknis, nes jos būna žalingos, mat yra apmirusios, sukelia pūlinius patekusios į drėgną terpę. Visas sudžiūvusias dalis reikia nuimti, kad pamatytumėme, ar turime kažkokių puvinukų viduje, ar mūsų gumbas yra švarus.
Jeigu matome, kad ši dalis nėra graži, ji papuvusi, tai puvėsis plis toliau. Tada geriau nepjauti per storiausią vietą, o laužimo būdu atidalinti. Tada lūžimas įvyksta ploniausioje vietoje ir yra mažiausias pažeidimas gumbui. Tad sveiką dalį galime sodinti. Paskui laužimo vietą reiktų apibrėžti medžio pelenais, kurie padeda greičiau uždžiūti.
O po to gumbą padedame džiovinti dienai-dviems, kad nupjauta vieta pilnai uždžiūtų, nebešlapiuotų. Kai užsideda tokia tarsi mini žievelė, nebešlapiuoja, galima pradėti sodinti.
Tada reikia imti indelį, vazonėlį. Aš [permatomus] indelius naudoju tam, kad matyčiau, kada pradeda leisti šakneles ir jau būtų galima orientuotis, kada pradėti laistyti. Žemėms naudojame universalų durpių substratą sumaišytą su kompostine žeme ir agroperlitu, kuris suteikia žemei purumo ir reguliuoja drėgmę.
Žemė turėtų būti vos vos drėgna, bet tik ne žliugsinti. Tada dedame mišinio į viršų, paliekame vietos, kad šakniastiebis galėtų plėstis į šonus ir lengvai užbėrę žeme paslepiame gumbą. Tada lengvai užspaudžiame ir laukiame, kol pamatysime, kada išleis šakneles ir stiebus.
Puvinių ant gumbų tvarkymas
Vienas svarbiausių darbų - tinkamai sutvarkyti puvinius ant gumbų. Tuomet augalui dar yra šansų sudygti. Jeigu nenupjausime puvinių, tai jiems šansų nedaug. Jau ir nupjovus puvinius mažai šansų, bet svarbu, kad dar matomos dygimo akutės.
Tada labai svarbu stipriai apdžiovinti, nes didelės padarytos žaizdos atneša daug žalos šakniastiebiui ir maža tikimybė, kad sugis. Bet tikėtis verta. Kai nesimato net akučių augimo, laužiame gumbą ir pamatome puvinuką. Juos reikia išpjaustyti.
Dažnai stambiašaknių būna labai didžiuliai gumbai, bet viduje matosi daug puvinių užuomazgų ir pavasarį jos sunyksta. Tad nors išoriškai atrodo labai gražiai, bet reikia apžiūrėti. Tas puvinys gavęs drėgmės išsiplėtoja.
Yra tam tikros veislės, kurios labai lepios ir jas sunku išlaikyti per žiemą, tad daug jų prarandama. Bet yra kai kurios veislės, kurios šimtu procentų išsilaiko: aukštaūgės, stambiašaknės užsilaiko daug geriau ir jos nėra tokios lepios. O, pavyzdžiui, „Cannova“ serija, kurias sutinkame prekybos centruose, jos žydi gausiai ir nuostabiai, duoda daug žiedų, bet šaknys super smulkios ir praktiškai neišsilaiko.
Kanų sodinimas daiginimui
Daiginimui renkamės vazoną, kuriame laisvai tilptų šakniastiebis ir dar liktų vietos plėtimuisi. Ypač tai aktualu budinant kanas anksčiau. Reikėtų prisiminti, kad tame vazone kanos augs panašiai iki gegužės mėnesio, kol persodinsime į gruntą arba didelius vazonus ant terasos.
Jei žemės perdžiūvusios, jas reikėtų vos sudrėkinti - turėtų būti vos drėgna, bet jokiu būdu nežliugsėti vanduo. Pasitikrinti galime tiesiog suspausdami žemių saują - jei atleidus žemės nesubyra, vadinasi, žemė per daug šlapia.

Pasodintas kanas užberiame žemėmis per 1-2 pirštų storį ir lengvai apspaudžiame. Kanų nelaistome, kol neišsuko pirmųjų lapelių. Augant daigams, kanos pradedamos laistyti gausiau, bet negalima perlieti. Kai išsisuka po vieną lapą - reikėtų patręšti.
Aš visada taip darau, kai persodinu paprikas, kad daigai būtų stiprūs!
Daiginimas iš sėklų
Tiems, kurie neturi galimybės sandėliuoti gumbų yra išeitis. Kanas galima susidauginti ir iš sėklų. Būtent tokias sunaikintas sėklas, kurios sunokintos, su kietu apvalkalu, galime dėti į popierinį voką ir laikyti stalčiuje.
Tiesa, reikia paminėti, kad daiginant iš sėklų, mes auginame hibridus. Kasmet turime hibridą, o ne gryną veislę, tad nežinome, kas iš jų išdygs: gal žalialapė, gal iš raudonžiedės geltonžiedė.
Jeigu iškart jas sodinsime, jos nesudygs, nes apvalkalas per kietas. Pirmiausia, reikia mechaniškai apdoroti sėklą. Tam reikia replyčių, kad mūsų nagai išliktų gražūs ir saugūs, dar reikia metalui skirtos dildės.
Imame sėklytę, tvirtai suspaudžiame ir dildiname iki tol, kol pasimatys balta spalva. Tą reiktų padaryti dviejose vietose. Tokią sėklytę dedame drėgnoje terpėje, kurią prieš tai patartina dezinfekuoti, nes nuo įrankių gali užsinešti nešvarumas. Tad galite valandžiukę jas pamirkyti kalio permanganato silpname tirpale arba jode. Litrui vandens vienas lašelis.
Pelėsio ant sėklų tvarkymas
Kuomet į kanų gumbuose galima pastebėti puvėsio, tai kanų sėklose - pelėsio. Tai kalio permanganatas nuima šią riziką. Pamirkius sėklas naudoju vatos tamponėlius, plastikinį indelį. Į indelį įdedu sudrėkintus vatos tamponėlius.
Sudėjus sėklytes, jas patartina išmėtyti skirtingose indelio vietose, kad nesiglaustų, nes ne visos būna supelijusios. Tada reikia laukti mažų šaknelių ir tik tada sodinti. Tam, kad pakeltumėme šaknis, reikia naudoti didesnę temperatūrą: tai galima naudoti šildomus kilimėlius ar padėti šalia radiatoriaus.
Svarbu, kad būtų aukštesnė temperatūra ir išlįstų šaknelės. Tai, kai turime šakneles, galime sodinti. Sodinimui naudoju arba daiginimo mišinį arba tą patį, kurį ruošiuosi šakniastiebių daiginimui. Daiginimui vėl gi, kol daigelis neišlindęs, galime naudoti plastikinį maišelį.
Tai per vieną parą jau galima pamatyti daigelius. Kurį laiką juos galime laikyti plastikiniame apvalkale, galima ir parėmimą padaryti, nes kanos greitai auga. Svarbu visa tai daryti šviesioje, šiltoje aplinkoje. Ir po kiek laiko mes jau turėsime naują augalą.
Kanų sodinimas į nuolatinę vietą
Vieta ir dirva parenkama ir paruošiama kruopščiai. Kanos mėgsta trąšią, purią, humusingą dirvą, kurioje netrūksta drėgmės. Vieta turi būti atvira, saulėta, nes augalai mėgsta šilumą. Likus mėnesiui iki sodinimo, dirvą supurenkite, įmaišykite perpuvusio mėšlo.
Augalus sodinkite ne tankiau kaip kas 30cm. Aukštaūges veisles - dar rečiau, kas 50 cm. Šakniastiebius į žemę reikėtų įterpti apie 20-30 cm.
Priežiūra vegetacijos metu
Vegetacijos metu kanos tręšiamos kas 2 savaitės kaitaliojant mineralines ir organines trąšas. Laistyti reikia dažnai. Trumpalaikes sausras kanos ištveria neblogai, tačiau nustoja augti.
Priežiūra auginimo metu
- Tręšimas: Kas dvi savaitės keisti mineralines ir organines trąšas.
- Laistymas: Laistyti dažnai, ypač sausros metu.
- Žiedų šalinimas: Nuolat šalinti nudžiuvusius žiedus ir neleisti užsimegzti sėkloms.
Kanų veislės
Kanos pagal morfologijos požymius ir augimą klasifikuojamos į kelias rūšis:
- Lapinės smulkiažiedės: Aukšti augalai su stambiais lapais.
- „Crozy“: Neaukšti, bet plačialapiai, žiedai primena kardelių žiedus.
- Orchidėjinės: Stambesnės, gali išaugti net iki dviejų metrų, žiedų skersmuo siekia 13-15 cm.
- Vandens kanos: Mėgsta drėgmę, gali augti šlapioje žemėje, žiedai panašūs į vilkdalgių.
Kanų veislių palyginimas
| Veislė | Aukštis | Lapai | Žiedai | Ypatybės |
|---|---|---|---|---|
| Lapinės smulkiažiedės | Aukštos | Stambūs | Smulkūs | Dažniausiai paplitusios |
| „Crozy“ | Neaukštos | Plačialapiai | Primena kardelius | Žiedų skersmuo 9,5-12 cm |
| Orchidėjinės | Iki 2 metrų | Stambūs | Stambūs, 13-15 cm | Didžiausios |
| Vandens kanos | Iki 1,5-2 m | Pilkai žali | Panašūs į vilkdalgius | Mėgsta drėgmę |
Žiemojimas
Po pirmųjų šalnų, nukirpę stiebus, iškaskite šakniastiebius. Pasistenkite labai nenupurtyti žemių - geriau žiemos. Apdžiovinkite patalpoje arba šiltnamyje, kur nepavojingos šalnos, ir perkelkite į rūsį, kur žiemą temperatūra siekia +5°.
Jei kanų šakniastiebiai bus laikomi daugiabučio namo rūsyje, kur temperatūra būna apie 10 laipsnių šilumos, juos reikėtų sudėti į dėžes ir apiberti durpėmis arba smėliu. Svarbu, kad šakniastiebiai neperdžiūtų.
Išlaikyti šakniastiebius per žiemą - sudėtingiausias žingsnis auginant kanas. Jeigu bus per šilta - jie perdžius, o jei per vėsu - ims pūti. Net ir mažiausias šaltis kanų šakniastiebiams gali būti pražūtingas. Todėl sunerimti reikia, kai patalpoje temperatūra nukrenta arti nulio.
Vasario ar kovo mėnesiais šakniastiebiai nuvalomi ir ruošiami sodinti į dėžutes, vazonėlius. Didelius gumbus galima supjaustyti. Pjūvio vietas reikia apiberti trinta medžio anglimi ir padžiovinti bent savaitę. Kiekviena nupjauta dalis turi būti 4-10 cm ilgio ir 2-4 cm skersmens. Taip pat reikia žiūrėti, kad kiekviena atpjauta dalis turėtų vieną didelį arba kelis mažesnius pumpurus.