Laimingiausių šalių reitingas dažnai sudaromas remiantis įvairiais rodikliais ir tyrimais, kurie vertina gyventojų gerovę, laimę, ir bendrą gyvenimo kokybę. Galutinis laimingiausių šalių reitingas dažnai gaunamas sumuojant arba įvertinant šiuos ir kitus rodiklius.
Štai keletas dažniausiai naudojamų reitingų:
- Bendras laimės indeksas (Gross National Happiness Index): Šis indeksas dažnai yra naudojamas, ypač tose šalyse, kurios labiau vertina bendrą laimę ir gerovę nei ekonominę sėkmę.
- Žmogiškojo vystymosi indeksas (Human Development Index): Tai Jungtinių Tautų naudojamas indeksas, kuris apima gyvenimo trukmę, švietimo lygį ir pajamų lygį.
- Gyvenimo kokybės indeksas (Quality of Life Index): Šis indeksas apima daugybę rodiklių, įskaitant pragyvenimo lygį, švietimo galimybes, sveikatos priežiūrą, darbo sąlygas, saugumą ir kultūrinius aspektus.
- Gelbėjimo tarnybos reitingai: Toks reitingas vertina šalių laimės lygį remiantis jų piliečių patirtimi, pasitenkinimu gyvenimu, socialiniu saugumu ir kitais veiksniais.
Lietuvos vieta pasauliniuose reitinguose
Nepaisant to, Latvija užima tik 46 vietą, o Lietuva pateko į dvidešimtuką, užimdama 19 vietą. Reiktų pasidžiaugti, kaip minima pastarojoje ataskaitoje, kad Lietuva yra išskirtinai išimtis, nes per pastaruosius šešerius metus stabiliai kilo - nuo 52-osios vietos 2017 m. iki 20-osios 2022 m. Taigi, per pastarąjį laikotarpį Lietuva buvo greta stipriųjų Vakarų Europos šalių kaip Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.
Palyginimui galima paminėti ir panašius Lietuvos pasiekimus laimės vertinime, kuriuos atskleidžia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) skaičiuojamas Geresnio gyvenimo indeksas (angl. The Better life index), leidžiantis palyginti gerovę įvairiose šalyse. Naujausi duomenys rodo, jog Lietuva per pastarąjį dešimtmetį padarė didelę pažangą gerindama savo gyventojų gyvenimo kokybę.
Moterų laimė: žmogaus teisės ir visuomenės gerovė
Pastebėtina, kad kalbėti apie visų socialinių grupių laimę viename straipsnyje būtų tikras iššūkis, galbūt netgi per daug ambicinga užduotis. Todėl šį kartą sustokime prie vienos temos, kuri turi gilią įtaką visuomenei - moterų laimės.
Pirmiausia, moterų laimė tai yra žmogaus teisės klausimas. Užtikrinant moterims lygias galimybes, gerbiant jų teises ir užkertant kelią diskriminacijai, prisidedama prie socialinio teisingumo. Antra (kas ne mažiau svarbu), moterų laimė ir gerovė turi tiesioginį poveikį visuomenei. Pasiekus lygybę ir teisingumą šioje srityje, didėja bendras šalies ekonominis ir socialinis stabilumas.
Moterys turi didelę įtaką šeimoms, bendruomenėms ir darbo rinkai, todėl jų laimė ir gerovė gali turėti ilgalaikius padarinius visuomenėje. Galiausiai, kalbėjimas apie moterų laimę prisideda prie visuomenės švietimo ir sąmoningumo didinimo. Taip pat skatina dialogą apie stereotipus, lyčių vaidmenis ir kitus su lyčių lygybe susijusius klausimus.
Laimės teorijos ir moterų gyvenimas
Laimės teorijos dažnai apima įvairias laimingo gyvenimo perspektyvas ir aspektus, o jų taikymas moterų laimei paaiškinti gali būti skirtingas ir nebūtinai visad realiai pritaikomas kiekvienai moteriai. Štai keletas laimės teorijų ir tai, kaip jos gali būti taikomos moterų gyvenimui.
- Poreikių teorija (A. H. Maslow poreikių hierarchijos koncepcija): Laimė susijusi su pagrindinių poreikių, tokių kaip maisto, saugumo, bendravimo ir pripažinimo, tenkinimu. Moterys gali siekti laimės per šių poreikių patenkinimą ir jų pusiausvyrą.
- Laimės lygybės teorija: Žmonės jaučiasi laimingi, kai jie suvokia, kad jų padėtis yra panaši arba lygi kitiems. Moterys gali siekti lygybės įvairiose srityse, įskaitant darbo rinką, šeimos gyvenimą, socialinę padėtį, laisvalaikio leidimo formas ir kt.
- Psichologinės gerovės teorija: Laimė yra glaudžiai susijusi su psichologine gerove, įskaitant teigiamus emocijų, elgsenos, savivertės ir gyvenimo prasmės aspektus. Moterys gali siekti psichologinės gerovės per savo asmeninę raidą, santykius ir savęs pažinimą.
- Veiklos teorija: Žmonės jaučiasi laimingi, kai jie yra užsiėmę prasmingomis ir maloniomis veiklomis.
Lietuvoje išbandytos priemonės kovai su kontrabandiniais balionais
Lietuvos moterų laimės vertinimas
EST duomenys Lietuvos moterų laimę leidžia charakterizuoti pagal gyvenamąją vietą, amžių, sveikatos būklę, šeimyninį statusą ir kitus rodiklius.
Kaip matome antrame paveiksle, lyginant 2021 m. duomenis su 2008 m. duomenimis, pokyčiai laimės vertinimuose akivaizdūs. Jei 2008 m. moterų, kurios nurodė, jog yra nelaimingos (0-4 balus) buvo 222 (arba 22 proc.), tai 2021 m. jų buvo tik 8 proc. Pažymėtina, kad ne visoms moterims laimę vertinti lengva, todėl 5 balus (kaip nežinančios, abejojančios, neapsisprendžiančios ar pan. dėl savo laimės) tiek 2008 m., tiek 2021 m. nurodė vienodai - po 14 proc. respondenčių.
Pozityvu tai, kad per 2008-2021 m. laikotarpį ženkliai padaugėjo moterų, kurios save vertina labiau kaip laimingas ar ypač laimingas (nurodė 6-10 balų): jei 2008 m. tokių buvo 64 proc., tai 10 bangoje - net 78 proc. arba 14 proc. daugiau nei 4 bangoje. Reikėtų akcentuoti tai, kad EST 10 bangoje Lietuvos moterys vertindamos savo laimę dažniausiai nurodė 8 balus, o lyginant moteris ir vyrus dalyvavusius EST 10 bangoje - tai 5 proc.
Laimės vertinimas pagal gyvenamąją vietą
Analizuojant, kaip moterys vertina savo laimę pagal gyvenamąją vietą (žr. Natūralu, kad moterų gyvensena didmiestyje, mieste ar kaimo vietovėje yra skirtinga. Kaip rodo EST 10 bangos duomenys, mažiausiai nelaimingų (nurodė 0-4 balus) respondenčių gyvena „Didmiestyje+Didmiesčio priemiestyje arba pakraštyje“ - jų buvo tik 6 proc., tačiau daugiausiai nelaimingų (12 proc.) buvo tarp gyvenančių „Kaime+Vienkiemyje arba atskirame ūkyje“.
Jei kalbėtume apie tai, kur gyvena laimingiausios moterys - tai vėlgi pirmautų moterys, kurios nurodė „Didmiestis+Didmiesčio priemiestis arba pakraštys“ - jų buvo 85 proc., tačiau tik 50 proc. laimingų moterų gyveno „Mieste ar miesteliuose“.
Laimės vertinimas pagal amžiaus grupes
Daugiau apie moterų laimę galima sužinoti iš jų pasiskirstymo pagal amžiaus grupes (žr. 4 pav.). Galima manyti, kad kiekvienai moterų amžiaus grupei būdingos specifinės charakteristikos, kurios lemia jų laimingo gyvenimo aspektus. Išskirtos amžiaus grupės leidžia mums pažvelgti į moterų laimę išryškinant pačios grupės unikalumą, pvz. 15-25 m. jaunimą atstovaujanti grupė, kuri pagrinde dar mokosi arba pradeda pirmuosius darbus; 26-39 m. moterys jau dažniausiai baigusios mokslus, įsiliejančios į darbo rinką, siekiančios karjeros, kuriančios šeimas; 40-49 m. jau būna pasiektas tam tikras karjeros lygis, paauginti vaikai, kai atsiranda daugiau laiko Sau, savirealizacijai; o 50 m. ir vyresnėms būdinga tai, kada po truputį atsiranda sveikatos problemos, įvairūs socialinio ekonominio statuso pokyčiai - pvz.
Bendra visoms moterų amžiaus grupėms yra tai, kad 0-4 balus (arba kad yra nelaimingos) nurodė tik maža dalis respondenčių. Su vyresniu amžiumi vis daugiau moterų teigė, jog jos abejoja arba nėra apsisprendusios, ar iš tiesų yra laimingos (žymėjo 5 balus) - daugiausia jų (23 proc.) buvo tarp 60-69 m. respondenčių. Labai aiškiai matoma, kad 6-7 balus žymėjo panašus moterų skaičius beveik visose amžiaus grupėse. Įdomu, kad dauguma moterų vertina savo laimę kaip gerą arba labai gerą (8-9 balais), tačiau vyresnėse grupėse šis įvertinimas mažėja.
Lyčių lygybė: būtina sąlyga moterų gerovei
Tarptautinė Moters diena kiekvienais metais įgalina vertinti moterų padėtį šiuolaikinėje visuomenėje. Lyčių vaidmenų stereotipai vis dar gajūs mūsų visuomenėje. Stereotipinis požiūris visame pasaulyje moterims priskiria rūpybos funkcijas namų ūkiuose, o vyrams - šeimos maitintojo vaidmenį.
Ypač dramatiškos demografinės aplinkybės - Europoje mažėjantis gimstamumas ir gyventojų senėjimas - įgalina naujai pažvelgti į neišnaudotą moterų potencialą ekonomikoje. Europos Komisija laikosi pozicijos, kad Europa turėtų geriau panaudoti moterų talentus, siekiant ES ekonominio augimo strategijos ,,Europa 2020” tikslo - 75 proc. visų suaugusiųjų užimtumo. Tačiau realybė tokia, kad moterys, pasaulyje sudarydamos pusę žmonijos, vis dar patiria nelygias galimybes svarbiausiose visuomenės gyvavimo srityse.
Mikroekonomikos lygmeniu įmonių galimybės nėra išnaudotos - moterų darbo jėga iki šiol yra nuvertinama, vadovaujantis stereotipinėmis nuostatomis. Visa tai nulemia mažesnes moterų pajamas, ateityje - mažesnę senatvės pensiją (2014 m. Lietuvoje moterų vidutinis senatvės pensijos dydis buvo beveik penktadaliu mažesnis nei vyrų) ir prastesnę gyvenimo kokybę nei vyrų.
Moterys yra socialiai labiau pažeidžiamos, ypač kai kalbame apie vienišas motinas, bedarbes, pagyvenusio amžiaus arba neįgalias moteris. Šios socialinės grupės susiduria ir su skurdo grėsme, pavyzdžiui 2013 m. moterų amžiaus grupės virš 65 metų skurdo rizikos lygis buvo daugiau nei du kartus didesnis už vyrų - atitinkamai 23,9 proc. ir 10,9 proc.
Makroekonomikos lygiu visavertis moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir sprendimų priėmimo procese galėtų įtakoti BVP augimą. Naujausi tyrimai rodo, kad moterims dalyvaujant ekonomikoje lygiomis teisėmis su vyrais, iki 2025 m. Lygiavertei moterų saviraiškai darbo rinkoje yra puikus pagrindas - ES moterys sudaro apie 60 proc. universitetų absolventų.
Visuomenėje švelninant stereotipines nuostatas, galima būtų pasiekti didesnį šeiminių darbų pasidalijimą tarp lyčių. Tokiu būdu mažėtų dvigubas moterų krūvis, ir jos disponuotų didesniais laiko resursais, leidžiančiais geriau išnaudoti galimybes darbe.
Lyčių lygybės tema mūsų visuomenėje sutinkama nevienareikšmiškai, dažniausiai nevengiant demonstruoti išankstinio nusiteikimo. Šį požiūrį keisti padėtų didesnė informacijos sklaida ir aktyvi Vyriausybės pozicija užsiimti praktiniu moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimu.
Lyčių lygybės idėja - tai nėra lyčių suvienodinimas. Lyčių lygybė - tai lygios galimybės vyrams ir moterims realizuoti savo kūrybinį, profesinį potencialą bei talentus. Būdami visiškai skirtingi fiziologine, psichologine, emocine ir kitomis prasmėmis, turėdami skirtingus gebėjimus, vyrai ir moterys papildo vieni kitus.
tags: #kur #moterim #but #geriausiai