Kaip įrengti greičio mažinimo kalnelius gyvenvietėje: žingsnis po žingsnio instrukcija

Nuo greičio mėgėjų kenčiantys gyventojai beldžiasi į savivaldą ir net Seimą.

Pastarosiomis dienomis į Seimo narį Algirdą Butkevičių kreipėsi Gudelių kaimo (Šeimenos sen.) gyventojai.

Žmonės skundėsi, kad per jų kaimą vairuotojai lekia taip, lyg negaliotų eismo taisyklės.

Anot kaimo gyventojų, jau kelis kartus tik per plauką išvengta nelaimės, nes į kelią iš kiemo žaisdami išbėgo vaikai.

Žmonės įsitikinę, kad įrengus greičio mažinimo kalnelius galėtų gyventi saugiau.

A. Kad šiame kelyje vairuotojai nesilaiko saugaus greičio reikalavimų, skundėsi ir pačiame Vilkaviškyje, Birutės gatvėje, gyvenantys žmonės.

Vilkaviškiečiai tvirtino, jog dideliu greičiu laksto ne tik lengvųjų automobilių vairuotojai, bet ir vilkikai, atvežantys krovinius į katilinę.

Pastarieji ne tik nesilaiko eismo taisyklių, bet ir gadina miesto infrastruktūrą, laužo šaligatvius.

Anksčiau gyventojų prašymu greičio ribojimo kalnelis buvo įrengtas pačioje Birutės gatvės pabaigoje, ties įvažiavimu į miestą, o prašymas įrengti dar vieną kalnelį atmestas.

Pirmiausia rajono vadovai kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnus, kad šie labiau pakontroliuotų Birutės gatve lakstančius greičio mėgėjus ir juos nubaustų.

Kelių policijos skyriui vadovaujantis Rolandas Gylys sakė, jog pareigūnai keliskart buvo atgabenę trikojus greičio matuoklius, tačiau užfiksuotas vos vienas pažeidėjas.

R. Rajono savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisija Gudelių kaimo gyventojų keliamos problemos apsvarstyti dar nespėjo.

Tai bus padaryta artimiausiuose posėdžiuose.

Kadangi gatvė priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, Eismo saugumo komisija negali be jos leidimo nuspręsti ir išpildyti gyventojų prašymą.

Todėl komisija nutarė kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją.

Beje, greičio mažinimo kalneliai pasiteisina ne visur.

Dažnai gyventojai patys prašo šiuos įrenginius išmontuoti, nes per juos važiuojantys automobiliai kelia daugiau triukšmo ir naktį trukdo miegoti.

Kelininkai šios greičio mažinimo priemonės nemėgsta dėl to, kad žiemą valant sniegą kalneliai kliūva ir gadina techniką.

Prieš Laučių kaimo gyvenvietę, kur stovi tik vieniša sodyba ir greitis yra ribojamas iki 50km/val., greitį slopinantis kalnelis priverčia dar labiau sumažinti greitį.

Parašyti apie tai paskatino „Šilokarčemos“ skaitytojų laiškai, išsakytos mintys.

Kalbama, kad Šilutės rajonas tikriausiai pirmauja Lietuvoje pagal tų greitį slopinančių kalnelių ir iškiliųjų perėjų skaičių.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateikti statistiką apie kiekvieną rajoną atskirai - kiek jų teritorijoje yra tokių inžinerinių greičio mažinimo priemonių.

„Įrengiami objektai taip pat nustatomi ne pagal savivaldybių ar apskričių ribų kriterijus, o pagal konkrečių kelių ruožų avaringumo ir pavojingumo reikšmes.

Atsižvelgiant į tai, Kelių direkcija gali pateikti informaciją tik apie konkrečiuose keliuose įdiegtas saugaus eismo inžinerines priemones.

Tikslų greičio mažinimo priemonių skaičių nustatyti konkrečiame mieste yra pakankamai sudėtinga, kadangi kiekviename mieste yra tiek valstybinės reikšmės, tiek savivaldybės kompetencijai priklausančių kelių (priemones valstybinės reikšmės keliuose diegia Kelių direkcija, vietinės reikšmės keliuose - Savivaldybė).

„Tuos kalnelius įrengiame ten, kur yra „juodosios dėmės“ - avaringi kelių ruožai, kuriuose kas kelerius metus kartojasi avarijos, - pasakojo A. Jakubauskas.

- Vilkyčiuose, kur dažni eismo įvykiai, yra įrengta viena iškilioji perėja.

Žemaitkiemio gyvenvietėje įrengti trys kalneliai.

Ten irgi buvo avaringa vieta, automobiliai atsitrenkdavo į pakelės medžius, bet juos iškirtus, vairuotojai ėmė lakstyti kaip akis išdegę.

Atrodo, padarėme gerą darbą, bet vėl ėmė didėti avarijų skaičius, todėl buvo priimtas sprendimas įrengti ten greitį mažinančius kalnelius.

Dabar avarijų jau sumažėję.

Buvo avaringas ruožas tarp Laučių ir Jonaičių, iškirtome ten medžius ir nusprendėme įrengti dar kelis kalnelius.

Du kalneliai tarp Jonaičių ir tilto per Šyšą, kur būdavo nemažai avarijų ir žuvusiųjų, buvo įrengti jau prieš šešerius ar septynerius metus.

Avaringa vieta buvo ir Gardamo gyvenvietėje, kur automobiliai ne kartą buvo įvažiavę ne tik į medžius, bet ir į parduotuvę - dabar ten, ties mokykla, įrengta iškilioji perėja.

O kitoje pusėje, prie bažnyčios, įrengtas greitį mažinantis kalnelis.

„Jeigu tie ženklai padėtų, niekas tokių drąstiškų priemonių nesiimtų, - kalbėjo kelių tarnybos viršininkas.

- Ir Europos šalyse kažkada egzistavo tie kalneliai, kol vairuotojai išmoko kultūringai važinėti.

Gal ir pas mus po kokių penkerių metų atliekant kelio kapitalinį remontą tie kalneliai bus po truputį nufrezuojami.

Ir tada pereisime prie normalios vairavimo kultūros.

Prieš 5-10 metų daug kalnelių buvo įrengta Lenkijoje, bet dabar jau ir ten jų atsisakoma.

Vairavimo kultūra po truputį kyla ir jie tampa jau kaip ir nebereikalingi.

Vieno „gulinčio policininko“ įrengimas kainuoja 2 020- 2 300 eurų.

Tai yra nemaži pinigai, švaistomi dėl kelių erelių netinkamo elgesio.

Pastaruoju metu, kad įrengus vieną ar kitą kalnelį neatsirastų prieštaraujančių ir diskuotuojančių, yra sugriežtinta jų įrengimo tvarka.

Dėl kiekvieno atvejo turi būti pateikti trys prašymai-sutikimai - seniūnijos, bendruomenės ir tų žmonių, kurie gyvena šalia prašomo įrengti kalnelio.

Prakalbus apie greičio mažinimo kalnelius, visuomenė pasidalija į dvi dalis - viena jų įsitikinusi, jog tai efektyvi priemonė, kovojant su greičio mėgėjais, kita pusė teigia, kad tai ne kas kita, kaip tik mašinų laužymas, o neatsakingo vairuotojo nesustabdys nei kalneliai, nei greičio matuokliai.

Tenka pripažinti, jog iš dalies teisūs tiek vieni, tiek kiti, tačiau, kaip ten bebūtų, dalį vairuotojų ši priemonė tikrai pažaboja.

Kito būdo pristabdyti lekiančius automobilius nemato ir Klaipėdos rajono Šlapšilės kaimo gyventojai, ne vienus metus beldžiantys į įvairių įstaigų duris tikėdamiesi, kad pagaliau bus išgirsti ir kelio Dauparai-Gargždai-Vėžaičiai ruože ties jų gyvenviete atsiras ne tik greitį mažinantys kalneliai, bet ir pėsčiųjų perėjos.

Apie ne vienus metus šlapšiliškius kamuojančią bėdą „Bangai“ pasakojo viena šio kaimo gyventoja.

Moteris ir pyko, ir stebėjosi tokiu vietos valdžios ir minėto kelio savininkės abejingumu žmonių, ypač vaikų, saugumui.

„Vaikai negali saugiai pereiti į stotelę - visi spaudžia ne mažiau kaip šimtą, o motociklai skrieja dar greičiau, lenkia, nors tuo tarpu tu rodai posūkį, kad nori pasukti į savo gatvę.

Žmonių gyvenvietėje vis daugėja, tačiau niekam neįdomu, kaip jie gyvena“, - apmaudą liejo moteris ir tikino, kad kelias Dauparai-Gargždai-Vėžaičiai - labai intensyvus, todėl atkarpoje palei Šlapšilės gyvenvietę žūtbūt reikalingos priemonės, galinčios prisidėti prie eismo saugumo.

Šlapšiliškė teigė, jog pirmieji bandymai prisibelsti į atitinkamų įstaigų duris buvo dar 2018 metais.

Gyventojai tada siekė, kad probleminėje minėto kelio atkarpoje būtų įrengti greitį mažinantys kalneliai ir pėsčiųjų perėjos, tačiau, kad ir kur besikreipė, vis atsimušė it į sieną - jiems buvo aiškinama, kad kelyje Dauparai-Gargždai-Vėžaičiai eismas tikrai nėra intensyvus ir jokie kalneliai ar perėjos ten nebus rengiami.

Anot į redakciją besikreipusios moters, sulaukę neigiamo atsakymo, gyventojai kuriam laikui aprimo.

Tik pavieniai gyventojai kartas nuo karto skambučiais vietos valdžiai primindavo, jog jų problema niekur nedingo ir kad pagaliau būtina kažko imtis, kad žmonės galėtų jaustis saugiai.

Dar kartą gyventojai sukilo šiais metais - išsiuntė raštus tiek Dauparų-Kvietinių seniūnijai, tiek Klaipėdos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijai, tiek kelio Dauparai-Gargždai-Vėžaičiai savininkei AB „Via Lietuva“.

„Gyvenvietė plečiasi, daugėja jaunų šeimų su vaikais.

Pėsčiųjų takas yra vienoje kelio pusėje, pėsčiųjų perėjų nėra net prie autobusų stotelės.

Dauparų kaime yra net trys greičio mažinimo kalneliai, o eismo intensyvumas - toks pats.

Nėra ir kelio ženklų, nurodančių, kad tai - gyvenvietės teritorija, ir koks tame ruože leistinas greitis.

Tad Šlapšilės gyventojų vardu prašome įrengti greitį mažinančius kalnelius ir pėsčiųjų perėją prie autobusų stotelės“, - vieną raštą citavo šlapšiliškė.

Panašaus turinio raštų gyventojai prirašė ne vieną, tačiau gautų atsakymų esmė - ta pati: kategoriškas NE tiek kalneliams, tiek kelio ženklams ir pėsčiųjų perėjoms.

Esą jiems ten jokio poreikio nėra, be to, minėta teritorija - jau užmiestis, kur tokios priemonės nerengiamos.

„Banga“ domėjosi, ar išties nėra jokios galimybės išspręsti Šlapšilės gyventojų problemą, kad, kaip jie teigia, būtų suvaldytos nepertraukiamai lekiančios mašinos ir vaikai bei senoliai galėtų saugiai pereiti gatvę.

Pirmiausia šiuo klausimu kreipėmės į Klaipėdos rajono savivaldybę, kuriai ši situacija išties žinoma.

Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, Rita Rapalienė raštu išaiškino, kad minėto kelio savininkė yra bendrovė „Via Lietuva“, todėl Savivaldybė dėl kelio eismo saugumo klausimų kreipėsi į ją.

„Bendrovė informavo, kad 2022 m. VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“ atliko kelio Dauparai-Gargždai-Vėžaičiai saugaus eismo patikrinimą ir poreikio šioje vietoje įrengti greičio ribojimo ženklų „Ribotas greitis“ ar kelio ženklų „Gyvenvietės pradžia“ ir „Gyvenvietės pabaiga“ nenustatė.

Taip pat nenustatė poreikio ir įrengti greičio mažinimo kalnelius, - rašė patarėja ir patikslino, kad bendrovės buvo teirautasi ir dėl pėsčiųjų perėjų.

- Gautas atsakymas, kad jos esamoje situacijoje nebūtų galima įrengti, nes minėtas kelio ruožas yra užmiesčio teritorijoje.“

Ar tikrai rankos surištos, nes minėta vieta - užmiestyje, teiravomės ir pačios bendrovės.

„Jūsų minimas ruožas yra užmiesčio teritorijoje, kurioje galioja užmiesčio režimas.

Todėl čia nerengiamos nei pėsčiųjų perėjos, nei greičio palaikymo kalneliai, kurie užmiestyje netikėti ir galėtų išprovokuoti eismo įvykius“, - „Bangai“ aiškino bendrovės komunikacijos vadybininkė Eglė Nemanytė.

Jos žodžiais, pėsčiųjų eismo organizavimo per kelią priemonės parenkamos ir rengiamos pagal Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisykles.

Remiantis jomis, pėsčiųjų perėjos gali būti rengiamos tik gyvenvietės ribose.

Esą ne visada pėsčiųjų perėjos įrengimas didina pėsčiųjų saugumą, o užmiestyje jos neva dar gali turėti ir neigiamos įtakos eismo saugos požiūriu.

„Kadangi pėsčiųjų perėjoje pirmumas suteikiamas pėsčiųjų, o ne transporto priemonių eismui, o užmiestyje važiavimo greitis yra didesnis nei gyvenvietėje, įrengus tokią perėją užmiestyje, ji būtų pavojinga, nes tokiose vietose vairuotojai nesitikėtų pėsčiųjų perėjų, o pėstieji, įgavę klaidingą saugumo jausmą, jaustųsi pernelyg drąsiai dėl jiems čia suteikiamo eismo pirmumo ir tikimybė įvykti eismo įvykiui būtų labai didelė“, - aiškino E. Nemanytė ir priminė, kad prieš porą metų minėtoje atkarpoje tikrai buvo atliktas saugaus eismo patikrinimas, kurio metu eismo saugumo problemų dėl važiavimo greičio ar greičio režimo keitimo nenustatyta.

Neįžvelgtas ir poreikis rengti greičio mažinimo priemonių.

Akivaizdu, kad tik Šlapšilės gyventojai savo kelyje įžvelgia didžiulį pavojų eismo saugumui, nes kelio savininkė ten jokios bėdos nemato ir net tikina, kad šiuo konkrečiu atveju iš prašomų eismo saugumo priemonių būtų daugiau žalos nei naudos.

Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai pirmiausia paneigė teiginį, kad minėtas kelias nėra intensyvus.

Nepaisant to, nuo šių metų sausio 1 dienos jame registruoti tik 5 eismo įvykiai, kurių metu žmonės nenukentėjo.

Dar pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas po to, kai aptariamoje vietoje buvo sustabdytas neblaivus vairuotojas.

Kaip teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė, Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas ją informavo, jog minėtame kelyje nuolat vykdomos priemonės vairuotojų blaivumui patikrinti, taip pat tikrinama, ar vairuotojai neviršija leistino greičio.

Kur galima įrengti greičio mažinimo kalnelius?

Iškili inžinerinė priemonė, skirta transporto priemonių greičiui sumažinti arba saugiam greičiui palaikyti kelio (gatvės) ruože - taip oficialiai vadinami greičio mažinimo kalneliai.

Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijos (R ISEP 10) patvirtintos prieš šešerius metus.

Nustatyta, kad iškilios greičio mažinimo priemonės gali būti taikomos B2, C ir D kategorijos gatvėse.

Valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių ruožuose, kurie yra gyvenvietėse ir turi gatvės požymių (šaligatviai, apšvietimas ir pan.) ir kurių paskirtis yra tranzitinė ar skirstomoji, iškilios greičio mažinimo priemonės yra taikomos išimtiniais atvejais ir kelias turi atitikti eilę reikalavimų.

Visų pirma leistinas greitis visame kelio ruože turi būti ne daugiau 50 km/val.

Be to, nustatytas faktinis važiavimo greitis pagal 85-ojo procentilio reikšmę (t. y. greičio ribą, kurios neviršija 85 proc. automobilių) turi būti ne mažiau kaip 8 km/val. didesnis už leistiną.

Kelio ruožas, kuriame norima įrengti iškilią greičio mažinimo priemonę, privalo nebūti horizontalioje ar vertikalioje kreivėje, netenkinančioje matomumo reikalavimo pagal kelių techninį reglamentą.

Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas turi būti ne didesnis nei 2000 automobilių per parą, o vidutinis metinis sunkiojo transporto paros eismo intensyvumas - ne daugiau nei 150 automobilių per parą.

Taip pat 30 m spinduliu aplink planuojamą iškilios greičio mažinimo priemonės taikymo vietą neturi būti gyvenamųjų pastatų.

Skaičiavimai

Kodėl kalnelis būtent tokio aukščio, o ne aukštesnis ar platesnis?

Apskaičiuoti „gulinčio policininko“ aukštį prireiks matematinių formulių.

Visų pirma, kalneliai gali būti kelių formų.

Populiariausias - apskritiminės formos („gulintis policininkas“).

Taip pat pasitaiko sinusoidinės, trapecinės formos kalnelių.

Greičio mažinimo kalneliai turi būti įrengiami per visą važiuojamosios dalies plotį, išimtiniais atvejais gali būti įrengiami per vienos eismo juostos plotį, užtikrinant, kad jo neapvažinės transporto priemonės.

Pavieniai kalneliai įrengiami tik tuo atveju, kai reikia sumažinti greitį vienoje vietoje.

Pavyzdžiui, pėsčiųjų perėjoje, prieš sankryžą ir panašiai.

Kitais atvejais kalneliai įrengiami grupėmis.

Apskritiminės formos kalneliai tinkami įrengti gatvėse, kuriose mažas leistinas greitis.

Didesnio aukščio (>0,05 m) ir trumpesni (iki 0,9 m) kalneliai sukelia didelį diskomfortą, todėl būtinai privalomi įspėjamieji kelio ženklai.

Be to rekomenduojami šviesą atspindintys elementai.

Trapecinės formos kalnelis gali būti įrengiamas, kur pėsčiųjų ir dviračių takas kerta gatvę ir panašiai.

Gatvės ruože, kuriame vyksta žemagrindžio transporto priemonių eismas, rekomenduojama įrengti 0,08 m aukščio kalnelius.

Kitais atvejais įrengiamas iki 12 cm aukčio ir iki 5 metrų ilgio kalnelis.

Kalnelio šlaitų nuolydis priklauso nuo leistino maksimalaus greičio.

Jei greitis 50 km/val., tai nuolydis privalo būti 1:20−1:30.

Sinusoidinės formos kalnelio įrengimas yra sudėtingiausias.

Jis tinka gatvėse, kuriose didelis dviračių ir motociklininkų eismas.

Rekomenduojami šviesą atspindintys elementai.

Jo ilgis priklausomas nuo leistino greičio gali būti nuo 2 iki 6 metrų, o aukštis - iki 12 cm.

Greičio mažinimo kalneliai įrengiami iš įvairių medžiagų - paprasto, spalvoto ar tekstūrinio asfaltbetonio, granito, akmens, spalvų trinkelių, surenkamų plastikinių, guminių, metalinių segmentų.

Prieš kalnelį turi būti įrengti įspėjamieji kelio ženklai „Nelygus kelias“ ar kiti įspėjamieji kelio ženklai, kurie įrengiami pakankamu atstumu nuo kliūčių, kad tinkamai įspėtų vairuotojus apie pavojų.

Esant intensyviam visuomeninio ir sunkiojo transporto eismui, rekomenduojama įrengti dalinius trapecijos formos kalnelius.

Trapecinės formos greičio mažinimo kalneliai taip pat ir daliniai gali būti įrengiami C ir D kategorijos gatvėse, išskirtiniais atvejais - dviejų eismo juostų B kategorijos gatvėse.

Jei gatvę kerta pėsčiųjų ir dviračių takas ar yra numatoma pėsčiųjų perėja, tai kalnelį rekomenduojama sutapatinti su perėja, t.y. įrengti iškiliąją pėsčiųjų perėją.

Kalnelio (pėsčiųjų perėjos) aukštis turi atitikti kertančio pėsčiųjų ir dviračių tako aukštį, o jei yra aukščių skirtumas - įrengti nuožulnius bortelius, kad žmonės su negalia ir dviratininkai galėtų lengvai kirsti važiuojamąją dalį.

Reikalavimai greičio mažinimo kalneliams

Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti greičio mažinimo kalneliai, norint užtikrinti jų efektyvumą ir saugumą:

Greičio mažinimo kalnelių tipai

tags: #kur #kreiptis #gyventojams #kad #gyvenvieteje #butu