Šiame straipsnyje aptariami klausimai, susiję su žalos, padarytos nuosavybės teise priklausančiam miškui, atlyginimu Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir teismų praktika.
Lietuvos miškų danga
Teisinis Reglamentavimas
Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą privalo pranešti atitinkamai seniūnijai pagal žalos padarymo vietą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pastebėjus žalą, išsiųsdami rašytinį prašymą dėl griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos įvertinimo.
Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje dienos, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 darbo dienoms (šiuo atveju pasirenkamas laikotarpis, kada žala geriausiai matoma ir įmanoma įvertinti), pagal Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodiką privalo apskaičiuoti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą.
Jeigu žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai sutinka su savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos nuostolių skaičiavimo komisijos apskaičiuotu laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos dydžiu, jie pateikia seniūnui prašymą, adresuotą Aplinkos ministerijai, atlyginti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą.
Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos Aplinkos ministerijai pateikia žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų prašymą atlyginti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą ir savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos nuostolių skaičiavimo komisijos apskaičiuotą griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytos žalos dydį.
Už laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą turi būti atlyginta per vieną mėnesį nuo prašymo atlyginti griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą pateikimo seniūnui dienos.
Konstitucinio Teismo Nutarimas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarimu nagrinėjo bylą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 329 "Dėl miškams padarytos žalos atlyginimo" 3.4 punkto 3 pastraipos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nuosavybė neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai. Taigi tik savininkas, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojas, turi išimtinę teisę tą turtą valdyti, naudoti bei disponuoti juo. Kartu savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat ir valstybė nepažeistų nuosavybės teisių. Vadinasi, valstybė turi priedermę leisti atitinkamus įstatymus ir jais remdamasi ginti nuosavybę. Tuo tikslu sukuriama atitinkamų teisės normų sistema, kurios uždavinys - užtikrinti savininkui galimybę savo nuožiūra turtą naudoti, valdyti bei disponuoti juo, ginti ir saugoti nuosavybės teisę nuo pažeidimų.
Tačiau negalima teigti, kad savininkas, įgyvendindamas savo subjektines nuosavybės teises, yra visiškai laisvas. Nei Konstitucija, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymuose nustatyti turto valdymo, naudojimo ar disponavimo juo tam tikras ribas. Kartu tokiais ribojimais negali būti paneigiama nuosavybės teisės esmė.
Aiškinantis Konstitucijos 23 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių turinį reikia atsižvelgti į Konstitucijos 28 straipsnį, kuriame nustatyta: "Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių."
Žalos Ūkininkams Atlyginimas
Sparčiai auganti kanopinių žvėrių populiacija lemia didesnę jų daromą žalą ūkininkams. Nors ūkininkams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą garantuoja Medžioklės įstatymas, pastebime, jog tam tikros ūkininkų klaidos neleidžia efektyviai išnaudoti žalos atlyginimo mechanizmo.
Saugos Priemonės
Auginant pasėlius iki 3 ha sklype, kuris yra miško apsuptyje, arba iki 0,5 ha sklype, kuris nutolęs ne daugiau nei 200 m nuo pasėlių savininko sodybos, pasėlius būtina saugoti elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį.
Kmynų ir bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėlių augintojus Metodika įpareigoja imtis papildomų saugumo priemonių. Nurodyti pasėliai, nepaisant sklypo dydžio, turi būti aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius.
Agrotechniniai Reikalavimai
Medžioklės įstatymas ir Metodika numato, jog pasėliai turi atitikti agrotechninius reikalavimus. Dėl šios priežasties medžiojamųjų plotų naudotojai neretai ginčija pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, motyvuodami bloga pasėlių agrarine būkle.
Vis dėlto, Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bloga pasėlių agrarinė būklė neatleidžia medžiojamųjų plotų naudotojų nuo pareigos atlyginti medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytą žalą.
Derliaus Nuėmimo Terminas
Metodikoje įvirtinti maksimalūs terminai, iki kurių turi būti nuimtas atskirų pasėlių rūšių derlius. Pavyzdžiui, kukurūzų derlius turi būti nuimtas iki lapkričio 1 d. Šioje vietoje labai svarbu nepasimesti tarp skirtingų Metodikos redakcijų ir jas aiškinančios teismų praktikos.
Iki 2018-10-19 galiojusi Metodika derliaus nenuėmimą laiku laikė tik aplinkybe, leidžiančia proporcingai mažinti derlingumą žalos vertinimo metu. Tuo tarpu, pagal vėlesnes Metodikos redakcijas, derliaus nenuėmimas laiku atleidžia komisijas nuo žalos skaičiavimo, o medžioklės plotų naudotojus nuo žalos atlyginimo.
Pranešimo Terminas
Medžioklės įstatymas numato griežtą 3 darbo dienų terminą, per kurį ūkininkai turi pranešti atitinkamai seniūnijai apie medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytą žalą. Kadangi terminas skaičiuojamas nuo žalos pastebėjimo momento, neretai šio momento atsiradimo klausimas tampa pagrindine medžioklės plotų naudotojų ir ūkininkų konfrontacijos priežastimi.
Medžioklės plotų naudotojai kaltina ūkininkus žalą pasėliams pastebint anksčiau, tačiau delsiant apie ją pranešti. Šioje vietoje svarbus Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, jog pareiga pranešti apie pastebėtą žalą ūkininkui kyla tada, kai pasėlių pažeidimai yra akivaizdūs bei kilusi reali žala.
Net ir tuo atveju, jeigu tam tikro dydžio žala pasėliams jau buvo padaryta anksčiau, medžioklės plotų naudotojui tenka pareiga įrodyti, jog 3 darbo dienų termino nesilaikymas buvo esminis pažeidimas, lėmęs neteisingą pasėliams padarytos žalos apskaičiavimą.
Žemės Nuoma
Dažnas ūkininkas dalį žemės sklypų valdo nuomos ar panaudos pagrindais. Medžioklės įstatymas bei Metodika numato, jog medžiojamųjų plotų naudotojui nekyla pareiga atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, jeigu žala padaryta žemės sklypuose, kurių savininkai yra uždraudę medžioti.
Komisijos Klaidos
Analizuojant administracinių teismų praktiką, taip pat tenka pastebėti, kad komisijų klaidos gali lemti netinkamą pasėlių apžiūrą bei žalos nustatymą. Dėl šios priežasties rekomenduojame ūkininkams dalyvauti žalos įvertinimo procedūroje, antstolio ar savo turimos įrangos pagalba papildomai fiksuoti komisijos darbą, medžiojamuosius gyvūnus ar jų paliktus pėdsakus pasėliuose, sunaikintus ar pažeistus pasėlių plotus, nepažeistų pasėlių agrarinę būklę ir kt.
Apibendrinant, žalos atlyginimo procesas yra sudėtingas ir reikalauja atidumo bei žinių tiek iš miško savininkų, tiek iš medžioklės plotų naudotojų. Svarbu laikytis nustatytų terminų, agrotechninių reikalavimų ir aktyviai dalyvauti žalos įvertinimo procese.
Miškų svarba | Kaip apsaugoti miškus
Svarbiausi aspektai, norint gauti žalos atlyginimą
- Laiku pranešti seniūnijai apie žalą (per 3 darbo dienas).
- Užtikrinti, kad pasėliai atitiktų agrotechninius reikalavimus.
- Laiku nuimti derlių.
- Dalyvauti žalos įvertinimo procedūroje ir fiksuoti komisijos darbą.
- Imtis būtinų saugos priemonių (aptverti pasėlius).
Žalos atlyginimo schema