Gyvenamosios vietos deklaravimas bute Lietuvoje: išsamus vadovas

Persikėlimas į naują šalį dažnai apima daugybę formalumų, ir gyvenamosios vietos deklaravimas yra vienas iš svarbiausių aspektų. Nesvarbu, ar esate Lietuvos pilietis, ar užsienietis, kiekvienas, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju, turi pranešti vietos valdžiai apie savo gyvenamąją vietą ir informuoti apie jos pasikeitimus. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra daugiau nei formalumas - tai esminis žingsnis, atveriantis prieigą prie viešųjų paslaugų: nuo sveikatos priežiūros ir socialinių išmokų iki teisės balsuoti vietos rinkimuose ir leisti vaikus į mokyklą ar darželį.

Kas turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą?

• Lietuvos Respublikos piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate daugiau nei 183 dienas per metus arba keičiate gyvenamąją vietą.
• ES/EEE piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate ilgiau nei tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turite teisės laikinai gyventi pažymėjimą.
• Ne ES/EEE piliečiai: Jei turite leidimą gyventi Lietuvoje ir čia gyvenate arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Užsieniečių gyvenamosios vietos deklaravimas

Informaciją apie gyvenamąją vietą reikia nurodyti pildant prašymą gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir pateikti Migracijos departamentui. Tokiu atveju gyvenamoji vieta bus deklaruota per vizitą Migracijos departamente papildomai pateikus reikiamus dokumentus.

Jau turintys leidimą gyventi Lietuvoje, gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba ją pakeisti savo seniūnijoje per vieną mėnesį nuo leidimo gavimo.

Gyvenamosios vietos deklaracijos turi būti pateikiamos asmeniškai. Kitų žmonių gyvenamąją vietą galite deklaruoti tik jei deklaruojate vaikų gyvenamąją vietą arba esate jų teisėtas globėjas.

SVARBU: Užsieniečiai, turintys ilgalaikę vizą, gyvenamosios vietos deklaruoti negali.

Ribotas gyventojų skaičius

Svarbu paminėti, kad viename būste gali būti deklaruotas ribotas gyventojų skaičius: įstatyme numatyta, kad mažiausias naudingasis būsto plotas asmeniui, būste deklaravusiam gyvenamąją vietą, turi būti ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai.

Pavyzdžiui, jei buto naudingasis plotas yra 30 kvadratinių metrų, jame galima deklaruoti ne daugiau kaip 6 asmenis.

Savininko sutikimas

Jei norite deklaruoti gyvenamąją vietą jums nepriklausančiose patalpose, būtinas savininko sutikimas. Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Tokiu atveju, gyvenamosios vietos deklaracija galioja sutartyje nurodytu laikotarpiu ir jam pasibaigus yra automatiškai nutraukiama.

Kitu atveju, reikės pateikti raštišką savininko leidimą. Leidimas gali būti duodamas savininkui atvykus į seniūniją ir pasirašius sutikimo formą, pateikus notariškai patvirtintą savininko sutikimą arba pateikus oficialią nuomos sutartį.

Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, atskiro būsto savininko sutikimo nereikia - vaikai deklaruojami su vienu iš tėvų.

Užsienietis atvykstantis studijuoti į Lietuvą turi gauti bendrabučio administracijos sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabučio patalpose.

Kaip deklaruoti gyvenamąją vietą?

Gyvenamąją vietą patogiausia deklaruoti internetu per Elektroninius valdžios vartus epaslaugos.lt. Tam reikia turėti el. parašą, el. Jei teikiant deklaraciją reikalingas savininko (bendraturčių) sutikimas, jis (jie) taip pat turi turėti galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę ir sutikimą.

Išvykimo deklaravimas

Išvykstant iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, reikia deklaruoti išvykimą.Gyvenamąją vietą patogiausia deklaruoti internetu per Elektroninius valdžios vartus epaslaugos.lt. Tam reikia turėti el. parašą, el. Jei teikiant deklaraciją reikalingas savininko (bendraturčių) sutikimas, jis (jie) taip pat turi turėti galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę ir sutikimą. Gyvenamąją vietą Lietuvoje turi deklaruoti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvoje gyvenantys 183 dienas (~6 mėnesius) per metus . Kitų šalių piliečiams taikomos kitos sąlygos. Išvykimą iš Lietuvos Respublikos privaloma deklaruoti, jei iš Lietuvos išvykstama ilgesniam kaip 6 mėnesių periodui. Svarbu paminėti, kad viename būste gali būti deklaruotas ribotas gyventojų skaičius: įstatyme numatyta, kad mažiausias naudingasis būsto plotas asmeniui, būste deklaravusiam gyvenamąją vietą, turi būti ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai.

Rudenį įprastai padaugėja norinčiųjų deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tokį suaktyvėjimą lemia padidėjęs savo gyvenamąją vietą pakeitusių asmenų kiekis - studentai atvyksta studijuoti į aukštąsias mokyklas, persikrausto naują būstą įsigiję pirkėjai, dalis galbūt persikelia gyventi į kitą vietą dėl karjeros pokyčių.

Šie duomenys kaupiami Registrų centro tvarkomame Gyventojų registre, iš kurio duomenys teikiami įvairioms valstybės ir savivaldybių įstaigoms, kitiems ūkio subjektams.

Kiekvienas asmuo turi teisę susipažinti su savo tvarkomais duomenimis, o Gyventojų registre esantį deklaruotą gyvenamosios vietos adresą galima sužinoti atvykus į deklaravimo įstaigą - seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijų nėra), taip pat elektroniniu būdu prisijungus prie Registrų centro savitarnos sistemos.

Nekilnojamojo turto savininkas informaciją apie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis gali gauti prisijungęs prie Registru centro savitarnos.

Būdai gauti informaciją:

1. Internetu per e. valdžios vartus: Prisijungus prie Registrų centro savitarnos horizontaliajame menių pasirinkti „Gyventojų registras“ ikonėlę, tuomet vertikaliajame menių pasirinkti „Gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugos“, tada „Keičiu gyvenamą vietą“, spausti „Tęsti“.
2. Registrų centre: Pažymą apie savo ar savo nepilnamečių vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą taip pat galima užsakyti ir atsiimti Registrų centre, pateikus vienkartinį prašymą.
3. Paštu: Siunčiant prašymą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (kopija turi būti patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka) paštu adresu Lvovo g. 25, Vilnius.

Netikslios Gyvenamosios Vietos Adreso Priežastys

Deklaruotas gyvenamosios vietos adresas gali būti netikslus dėl keleto priežasčių, pavyzdžiui, pastatų ir (ar) patalpų numeriai yra suteikti pirmą kartą, NT objekto adresas nėra registruotas Adresų registre ar Nekilnojamojo turto registre, nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai.

Pagal nustatytus reikalavimus asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas turi atitikti visas adresą sudarančias sudedamąsias dalis - turi būti nurodytas patalpos numeris pastate ar pastato numeris gatvėje ar gyvenamojoje vietovėje. Pavyzdžiui, jeigu objektas yra savivaldybės centre, turi būti nurodytas miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jei yra), buto numeris (jei yra) (pvz., Kaunas, Savanorių pr. 120 K5-12). Jeigu objektas yra ne savivaldybės centre, turi būti nurodyta savivaldybė, miestas (miestelis) arba seniūnija ir kaimas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jei yra), buto numeris (jei yra) (pvz. Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10).

Be to, adresas turi būti įregistruotas Adresų registre - pasitikrinti, ar adresas įregistruotas registre, galima atlikus viešą ir nemokamą paiešką, arba pasinaudojus REGIA žemėlapyje esančia adresų paieška. Jei pastatui ar patalpai, kurioje norima deklaruoti savo gyvenamąją vietą, nėra suteiktas adresas, asmuo turėtų kreiptis į savivaldybę ar seniūniją su prašymu suteikti adresą. Jei adresas yra suteiktas, tačiau neįregistruotas Adresų registre, taip pat reikėtų kreiptis į savivaldybę ar seniūniją, kad ši pateiktų duomenis Adresų registrui.

Netikslių Adresų Statistika

Registrų centro duomenimis, šiuo metu šalyje yra daugiau kaip 170 tūkst. asmenų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra netikslus. Daugiausiai netikslių adresų galima rasti didmiesčiuose, kur, natūralu, savo gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau asmenų.

Savivaldybės pagal netikslių adresų skaičių:

• Kauno miesto (21,5 tūkst.)
• Vilniaus rajono (13 tūkst.)
• Vilniaus miesto (12,6 tūkst.)
• Klaipėdos rajono (5,5 tūkst.)
• Kauno rajono (5 tūkst.)

Mažiausiu kiekiu netikslių adresų šiuo metu gali pasigirti mažosios savivaldybės: Visagino, Neringos, Birštono, Palangos ir Druskininkų, taip pat Šiaulių bei Alytaus miestų savivaldybės.

Adreso Tikslinimas

Sužinoti, kokiu adresu asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą galima atvykus į seniūniją ar prisijungus prie Registrų centro savitarnos.

Jeigu asmens gyvenamosios vietos adresas neatitinka adresą sudarančių sudedamųjų dalių, deklaravimo įstaigai asmuo turi pateikti prašymą dėl deklaravimo duomenų ištaisymo ar neteisingų duomenų pakeitimo.

Dokumentai reikalingi registruojant nekilnojamąjį turtą

Nesudėtingiesiems gyvenamiesiems pastatams įregistruoti kartu su prašymu ir kadastro duomenų byla turi būti pateikta statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, kai jis yra privalomas. Jeigu gyvenamasis pastatas kaimo gyvenamojoje vietovėje buvo pastatytas iki 1989 m. sausio 1 d., kartu su prašymu Registrų centrui ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose. Kitos (sodų) paskirties pastatams, pastatytiems iki 1991 m.

Gyvenamosios vietos deklaravimo svarba

Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.

Socialinių išmokų ir paslaugų gavimas: Gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.

Kaip sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą?

Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos. Horizontaliame meniu pasirinkite "Gyventojų registras", tuomet vertikaliame meniu - "Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre" ir paspauskite mygtuką "Susipažinti".

Gyvenamosios vietos deklaravimas nuomojamame būste

Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo. Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.

Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.

Adreso tikslumas ir patikrinimas

Svarbu patikrinti duomenis, ar asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka visas adresą sudarančias sudedamąsias dalis, t. y. ar nurodytas patalpos numeris pastate ar pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje.

Pavyzdžiai:

• Savivaldybės centre: Kaunas, Savanorių pr. 120 K5-12; Klaipėda, J. Basanavičiaus g. 17-24B.
• Ne savivaldybės centre: Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10; Utenos r. sav., Daugailių sen., Garnių k.

Nustačius, kad asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka adresą sudarančias sudedamąsias dalis, būtina įsitikinti, kad adresas įregistruotas Adresų registre bei Nekilnojamojo turto registre įrašyto adreso duomenys atitinka Adresų registro duomenis.

Patikrinus gyvenamosios vietos duomenis ir nustačius, jog pastatui (patalpai), kuriame norima deklaruoti gyvenamąją vietą, nėra suteiktas adresas, asmeniui, pageidaujančiam deklaruoti gyvenamąją vietą, siūloma kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių arba Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu suteikti adresą.

Pastato registravimo ypatumai

Norint įregistruoti pastatą Nekilnojamojo turto registre, Registrų centrui turi būti pateikti tam tikri dokumentai, priklausomai nuo pastato tipo ir statybos laikotarpio:

• Nesudėtingiesiems gyvenamiesiems pastatams: Kartu su prašymu ir kadastro duomenų byla turi būti pateikta statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, kai jis yra privalomas.
• Gyvenamasis pastatas kaimo vietovėje (pastatytas iki 1989 m. sausio 1 d.): Kartu su prašymu Registrų centrui ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose.
• Kitos (sodų) paskirties pastatams (pastatytiems iki 1991 m. liepos 25 d.): Kartu su asmens prašymu ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta sodininkų bendrijos pirmininko arba bendrijos valdybos pažyma apie tai, kad asmuo yra sodininkų bendrijos narys ir kad statiniai pastatyti sodininkų bendrijos teritorijoje jo nuosavybės teise įregistruotame arba jam suteiktame žemės sklype iki 1991 m.

Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas rengia matininkai, turintys jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus.

Patalpos registravimas

Pageidaujant, kad patalpa, kaip atskiras Nekilnojamojo turto kadastro objektas, būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, Registrų centrui turi būti pateiktas asmens prašymas įregistruoti patalpą ir nuosavybės teises į ją, aktuali patalpos kadastro duomenų byla ir patalpos suformavimo teisėtumą patvirtinantis dokumentas.

Paveldėjimo klausimai

Visais paveldėjimo teisės klausimais pirmiausia reiktų kreiptis į notarą. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.

Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda, gavęs įpėdinių, paveldėjusių pagal įstatymą arba testamentą, prašymą. Notaras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Gali būti atvejų, kuomet mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, manydamas, kad niekas nesikeičia, jokių veiksmų imtis nereikia, ir toliau gyvena tame pačiame bute / name iki pat savo mirties. Tokiu atveju palikimą galima priimti vienu iš pasirinktų būdų.

Pasibaigus palikimo priėmimo terminui palikimas gali būti priimamas kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo), nurodant svarbias praleidimo priežastis. Teismui palikimo priėmimo terminą atnaujinus (pratęsus), būtina kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo (jei jos nebuvo) ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Duomenų tikslinimas

Jeigu asmens gyvenamosios vietos adresas neatitinka adresą sudarančių sudedamųjų dalių, deklaravimo įstaigai asmuo turi pateikti prašymą dėl deklaravimo duomenų ištaisymo ar neteisingų duomenų pakeitimo.

Nepilnamečių deklaravimas

Deklaruojant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigos darbuotojas turi įsitikinti, ar deklaraciją teikiančio asmens (t. y.

Išvykimas į užsienį

Užsienio valstybėje gyvenantis asmuo išvykimą gali deklaruoti užsienio valstybėse esančiose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Tačiau nepriklausomai nuo to, kada asmuo išvyko į užsienio valstybę, asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamosios vietos pakeitimą, t. y. išvykimą iš Lietuvos Respublikos nuo deklaravimo duomenų įrašymo Gyventojų registre dienos (Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr.

Veiksmai ir aprašymai

Dažniausiai užduodami klausimai apie gyvenamosios vietos deklaravimą

Šiemet gyvenamosios vietos deklaravimo paslauga aktuali ir į Lietuvą atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams. Gyventojų suinteresuotumą pastebintys Registrų centro konsultantai pateikia 4 šiuo metu aktualiausius klausimus ir atsakymus gyvenamosios vietos deklaravimo tema.

Atkreipiame dėmesį, kad Registrų centras nėra deklaravimo įstaiga - deklaravimo funkciją atlieka seniūnijos ar savivaldybės (ten, kur nėra seniūnijų).

Klausimai ir atsakymai:

1. Noriu pakeisti deklaruotą gyvenamąją vietą, kaip tai padaryti?

   Gyvenamosios vietos deklaraciją galima pateikti:

   1. seniūnijoje (pagal gyvenamąją vietą) ar deklaravimo funkcijas atliekančiame savivaldybės padalinyje
   2. internetu per e. valdžios vartus (tik Lietuvos Respublikos piliečiai) - portale www.epaslaugos.lt iš paslaugų gyventojams pasirinkus kategoriją „Seniūnijos, savivaldybės“ ir paslaugą „Gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje“ arba „Gyvenamosios vietos deklaravimas išvykstant iš Lietuvos“.
   3. internetu per Registrų centro savitarną (Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje) - prisijungus prie savitarnos, pasirinkti horizontalioje menių juostoje Gyventojų registras, tuomet vertikalioje menių juostoje pasirinkti Gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugos, pasirinkti Keičiu gyvenamą vietą ir paspausti mygtuką Tęsti.
2. Reikia pažymos apie savo ir šeimos narių gyvenamąsias vietas, kur kreiptis?

   Pažymą apie savo ar (ir) savo nepilnamečių vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą galima užsakyti Registrų centro savitarnoje. Prisijungus prie savitarnos horizontaliajame menių pasirinkti Gyventojų registras ikonėlę, tuomet vertikaliajame menių pasirinkti Gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugos, tada Keičiu gyvenamą vietą, spausti Tęsti. Atsidariusiame lange pasirenkame Pažyma apie deklaruotą gyvenamą vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad šias pažymas reikia atsiimti deklaravimo įstaigose (seniūnijose ar savivaldybėse). Pažymą apie savo ar savo nepilnamečių vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą taip pat galima užsakyti ir atsiimti Registrų centre, pateikus vienkartinį prašymą. Prašymas gali būti pateikiamas paštu (pridedant prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją), el. paštu (prašymą pasirašant elektroniniu parašu) arba atvykus į vieną iš Registrų centro klientų aptarnavimo padalinių.

3. Kaip gauti duomenis apie tai, kokie asmenys yra deklaravę savo gyvenamąją vietą man priklausančiame bute ar name?

   Nekilnojamojo turto savininkas informaciją apie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis gali gauti prisijungęs prie Registru centro savitarnos. Prisijungus horizontalioje menių juostoje reikia pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikaliame menių pasirinkti Gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugos ir išsiskleidusiame meniu pasirinkti Pažymos gyvenamosios patalpos savininkui (-ams) išdavimas. Pažymą apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis taip pat galima užsisakyti Registrų centrui pateikus vienkartinį prašymą. Atkreipiame dėmesį, kad informaciją apie gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis galima gauti tik už tą laikotarpį, nuo kurio esama patalpų savininku.

4. Kaip sužinoti, kokia yra mano deklaruota gyvenamoji vieta?

   Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikaliame meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti. Pažymą apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą taip pat galima užsisakyti Registrų centrui pateikus vienkartinį prašymą.

Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje.

tags: #kur #deklaruoti #gyventoju #skaiciu #bute