Daugelis įsitikinę, kad vienatvė - tarsi bausmė, tartum esi uždarytas vienutėje. Tačiau vienatvė - ne kalėjimas, o ramybės ir galėjimo pasilikti pačiam su savimi zona. Pabūti vienam sveika. Tai žmones gali padaryti laimingus.
Vienišiai - dvasiškai turtingesni
Vakarų mokslininkai pastebėjo įdomią tendenciją: kuo mažesnė galimybė žmogui pabūti tyloje, ramybėje, vienatvėje, tuo labiau jis to trokšta. Vakaruose vienatvės šalininkai pasiūlė pradėti švęsti tarptautinę vienatvės dieną - tai būtų tarsi Valentino dienos antonimas. Psichologai pažymi, kad dvasiškai turtingas žmogus ramiai pakelia vienatvę ir nenori jos atiduoti į bet kokias rankas.
Ezoterikai teigia: kiekvienas, jei jam to reikia, atranda sau porą. Vienišiai veikiausiai patenkinti savo gyvenimu, bet nenori to pripažinti. Juk pas mus įprasta būti ištekėjusiai ar vedusiam ir gailėtis tų, kuriems „nepasisekė”. Taigi vienatvę galima vertinti labai įvairiai, bet gydytojai, psichologai ir ezoterikai sutaria dėl vieno dalyko - žmogui būtina kasdien šiek tiek pabūti vienam. Jei tai neįmanoma, gali sutrikti psichika, susilpnėti fizinė galia.
Vienatvės ir bendravimo poreikis
Esantys su mumis kiti žmonės, kad ir kokie mylimi, artimi, įdomūs jie mums būtų, trukdo, tiesiog išmuša mūsų organizmą iš įprasto ritmo. Organizmas automatiškai prisitaiko prie Saulės ir Mėnulio ciklų, prie kitų išorinio pasaulio ciklų. O svetimas organizmas suardo tą ratą.
Ne taip seniai psichologai priėjo prie išvados, kad poreikis pabūti vienam yra toks pat būtinas, kaip poreikis bendrauti. Tai yra genetiškai nulemta, vyksta nesąmoningai ir būdinga visiems. Paaugliai protestuoja audringai: „Aš tai pats padarysiu, netrukdyk, noriu pabūti vienas”. Suaugusieji negali vyti šalin kitų. Jie meldžiasi, medituoja, muzikuoja arba paprasčiausiai guli ir žvelgia į lubas, kad nors trumpam atsiribotų nuo pasaulio. Tokios vienatvės minutės padeda įgauti pasitikėjimą savimi.
Tikriausiai ne vienas yra patyręs tą jausmą, kai įeini į kambarį, uždarai duris ir pajunti savotišką palengvėjimą, kad gali pabūti savimi. Gali tiesiog sėdėti, skaityti, rašyti, gali palaistyti gėles ar gulėti ir žiūrėti į tapetų raštus. Visas pasaulis tada atrodo daug geresnis, ramesnis. Kai atsidaro durys ir įeina kitas, tegu ir artimas žmogus, jau nebesi toks, koks buvai.
Psichologai tvirtina, kad vienatvė duoda galimybę „prisikasti” iki pačių sielos gelmių, sujungti mintis ir jausmus. Ir tada dažniausiai gimsta genialiausios idėjos ir atrodo buvusi padėtis be išeities lengvai išsprendžiama - savo galvoje tarsi įvedama tvarka. Tik būdamas vienas žmogus būna „švarus” - be svetimos nuomonės, be svetimos energijos.
Kas bijo uždarytų durų
Ne visi žmonės puikiai jaučiasi būdami patys su savimi. Tai lemia genetinės priežastys, auklėjimas, socialinė padėtis. Kai kurie paniškai bijo vienatvės ir kai tik durys užsidaro, puola prie telefono, kad galėtų kam nors paskambinti ir neliktų vieni. Arba tuoj pat įjungia televizorių ar radiją.
Psichologai teigia, kad įsijungia apsauginis mechanizmas - žmogus nesąmoningai bėga nuo problemų. Esmė ta: jei prisipažins (tegul pats sau), jog yra problema, reikės ją spręsti. Jei bijomasi savo vidinio pasaulio, reikia save nugalėti. Neišsprendžiamų problemų nėra, o neišspręstos (jų tiesiog nenorima pripažinti) griauna ir gyvenimą, ir sveikatą.
Penki būdai pabūti vienam
- Geram draugui parašykite laišką. Kai yra elektroninis paštas, SMS, MMS ir kt., tradicinis laiškų rašymas tampa pamirštu „menu”. Ranka rašydami sukaupsite savo mintis ir atsiribosite nuo pasaulio. Be to, taip gera iš pašto dėžutės su sąskaitomis, reklaminiais lankstinukais gauti ranka rašytą laišką.
- Eikite lėtai ir apgalvokite kiekvieną žingsnį. Fiksuokite keturias žingsnio fazes: kaip pakeliate koją, ištiesiate ją žemyn, statote pėdą ir kūno svorį pernešate ant jos. Tai vienas iš ėjimo meditacijos variantų.
- Pabūkite tyloje. Nors 10 min. išjunkite visus prietaisus, esančius namuose, net ir šaldytuvą.
- Prie lango pakabinkite lesyklėlę ir kasdien nors keletą minučių stebėkite atskrendančius paukščius.
- Tvarkydamiesi kambarius ar dirbdami prie kompiuterio padarykite pertraukėlę ir nors 5-10 min. ramiai pasėdėkite. Tai jums padės pailsėti, susikoncentruoti, nusiraminti ir su naujomis jėgomis grįšite prie darbo.
Martynas Liuteris XV a. Pirma žinutė, kurią norisi perduoti tokiam žmogui, kuris yra tokioje aplinkoje, užsimerkit, užsikimškit ausis, išmeskit televizorius, išeikit iš kambario, kai suaugusieji kambaryje pasigarsina žinias, kuomet eina kalba apie virtinę dienos negerų įvykių...
Kodėl paminėjau „negerų“ žodį, o ne šio žodžio antonimą. Visata žodelio „ne“ nesupranta. Visatoje žodelio „ne“ nėra. Tai žmogus jį sugalvojo šaunioms masių manipuliacijoms.
Turtingu gali tapti bet kuris žmogus
Kai miniu žodį „turtingas“, turiu galvoje turtingą tiek dvasiškai, tiek materialiai, t.y. visapusiškai. Materialiai turtingu yra tapti daug paprasčiau ir lengviau negu dvasiškai turtingu. Jaunam žmogui, kuris nori visko iš karto, nori ir naujo sportinio automobilio, madingų drabužių su garsių dizainerių vardų etiketėm, ir naujo buto, apstatyto šiuolaikiškais baldais, gražių „ledinių“ antrų pusių, grynųjų piniginėje, kad galėtų nevaržomai linksmintis ir pramogauti, tačiau to neturinčio, tik svajojančio, tokiam žmogui... Tiek daug norisi pasakyti aiškiai, suprantamai, kad žmogus suvoktų, iš kur VISKAS ATEINA.
Žmonės dažnai linkę žiūrėti į kitus, jie yra drąsūs kritikuoti kitus. Bet didžiausią baimę žmogus turi šią - žmogus bijo pažiūrėti į save. Įveikit baimę, perženkit šią ribą ir Jūsų pasaulis jau kitą dieną pasikeis. Pastebėsite, kaip švelniai, po truputį dozuotai, bet Jūsų likimas pradės eiti Jūsų gyvenimo svajonių taku.
Sakysite, nuo ko pradėti žvelgti į save, jeigu amžinai nėra laiko, čia pamokos, čia darbas, rytas veja dieną, diena veja vakarą, čia naktis, čia vėl rytas, čia krūva susitikimų, įsipareigojimų, kitaip tariant, „nėra laiko“. Ar žinote, kad laiko mes visi turime vienodai? Tai yra tiek, kiek turime.
Sakoma, jog laiko vertę geriausia pamatuoti per tam tikrus gyvenimo įvykius. Pavyzdžiui, kas yra mėnuo, paklauskit mamos, pagimdžiusios savo kūdikį per anksti. Kokia yra savaitės kaina, paklauskit savaitraščio redaktoriaus. Kad sužinoti valandos vertę, paklauskit mylinčio vaikino, laukiančio savo mylimos merginos pasimatyme. Kad sužinoti minutės vertę, paklauskit žmogaus, kuris minutę pavėlavo į traukinį. Kad sužinoti sekundės vertę, paklauskit žmogaus, praradusio mylimą žmogų autoavarijoje. Kad sužinoti tūkstantosios sekundės vertę, paklauskit sidabro medalį laimėjusio žmogaus.
Norint pažvelgti į save, visų pirma, reikia sustoti, nurimti, atmesti visų primetamas nuomones, pasiūlymus. Tiesiog sustoti ir savęs paklausti: ką veikdamas aš tampu laimingas? Kas mane labiausiai domina? Ką aš labiausiai mėgstu daryti? Kai kuriems žmonėms identifikuoti, ką jie labiausiai mėgsta daryti, užtrunka ne vienerius metus, o kai kuriais atvejais net dešimtis metų. Bet nepaisant to, suvokimas, ką aš labiausiai mėgstu daryti ateis kuo greičiau nuo tos akimirkos, kai Jūs nuspręsite, kad aš noriu sužinoti, kas man labiausiai tinka, ko aš labiausiai noriu.
Nuo šios akimirkos ir prasideda kelias turtingo gyvenimo link. Ar dabar įsivaizduojate, kiek galima visko padaryti dėl savo svajonių tuo metu, kai Jūs „neturėdami ką veikti“ žiūrite televizorių „smagiai“ įsitaisę ant sofos ir kemšate skanius „nekaltus“ traškučius?
Bendraukit su savim, rašykitės ant lapo svajones, idėjas, kad ir visiškai utopines tuo metu atrodančias, vis tiek rašykite, nenuleiskite rankų, nebūtina apie tai skelbti visam pasauliui, kad koks nesąmoningas žmogus, tai išgirdęs, Jus garsiai išjuoktų ar sukritikuotų. Palikite tai tiesiog sau. Dirbkite su savim. Kuo dažniau sau užduokite klausimus, įsivaizduokite save darančius vieną ar kitą veiksmą.
Iš kur atsiranda populiarūs stilistai? Kirpėjai? Restoranai? Sėkmingi verslininkai? Nejaugi Jūs tikite tuo, kad sėkmingais ir laimingais verslininkais tampama vieną dieną pasiėmus paskolą verslui ar sutikus investuotoją, išsinuomavus ofisą, pasamdžius darbuotojų ir kažką parduodant?
Galingas ryšys su savimi (vadovaujama meditacija)
Amatas. Tai yra svarbiausia. Amatas, kurį Jūs su meile galėsite atlikti, nepaisant nieko: krizių pasaulyje, valdančiosios politinės partijos, mokestinių naujienų, pensijų reformų, Jūsų mokyklos atestato rezultatų, universiteto diplomo rezultatų ir t.t., ir pan.
Ar žinote, kad tą akimirką, kai sustosite ir savęs paklausite, ką labiausiai Jūs norite veikti, tą akimirką ir atsivers sėkmingas kelias Jūsų amatui. Kuris anksčiau ar vėliau Jus pavers turtingais. Pirmiausia, dvasiškai, nes Jūs veiksite tai, kas pagal Jus, neprimesta darbdavių, neprimesta tėvų iš kartos į kartą tampančių, tarkime, gydytojais ar advokatais. Jūs, pirmiausia, tapsite savimi. Tai pajaus žmonės, supantys Jus. Pastebėję tai, kam Jūs labiausiai esate imlus ir save nuoširdžiai atiduodate, tie patys žmonės sukurs aplinkybes Jūsų amato ir Jūsų asmeninei sėkmei.
Nei nepajusite, kaip iš kažkur išnirs žmonės, kurie Jums nuolat padės spręsti, ir pirmo žvilgsnio atrodančius, neišsprendžiamus klausimus. Nei nepajusite, kaip darydamas tai, kas yra Jūsų viduje, Jūsų sieloje, Jūsų mintyse tapsite turtingu ir materialiai.
Dabar žmonės daro pagrindinę klaidą, jie vejasi pinigus, nežinodami, ką daro, svarbu, pamatė, kad kažkur kažkam iš kažkokios idėjos, paslaugos ar verslo pasisekė, bando kopijuoti, nervinasi, lyginasi savo ir kitų reitingus, ir pan. Pamirškit visas šias nesąmones. Esate Jūs ir Jūsų svajonės bei idėjos, Jūsų darbai, Jūsų veiklos, Jūsų amatas. Nesivydami pinigų, o pirmiausia išklausydami savęs ir darydami pagal save, nei nepajusite, kaip pinigai patys Jus pasiveja ir nuolat lydi. Kaip Jūs pradedate jausti visišką komforto būseną. Kaip Jūs tampate nepriklausomas nuo nieko. Tik nuo savęs.
Tobulinkit save. Tikėkite savim. Ir tik savim. Nes tik Jūs, niekas kitas, geriausiai gali pažinti save. Jeigu nuo savęs buvote nusisukęs, susitikite su savim iš naujo. Paskirkite pasimatymą sau. Jeigu Jums 18 metų ir nežinote, kur studijuoti toliau. O jau kitais metais reikės stoti į universitetą. Sustokite. Paklauskite savęs, o kas pasakė, kad baigus mokyklą, iš karto būtina stoti į universitetą? Ar negalima tuos metus ar tiek, kiek reikės, tiesiog skirti savo amato identifikavimui? Ar negalima tiesiog sąmoningai nuspręsti, kur link jaunam žmogui eiti ir taip sutaupyti laiko, neprarandant jo, studijuojant nemėgiamose, bet primestose studijose? Kas tas, kuris nurodė masėms, kad būtent pagal tokį modelį Tau reikia gyventi? Kodėl Tu turi būti ta mase? Ar ta masė pasirūpins tavim, kai tau bus 25-eri, tu būsi baigęs universitetą, o darbdavys tau su šviežiai iškepta šeimyna pasiūlys pusantro tūkstančio į rankas atlyginimą? Ar dabar suvokiate, kokia yra svarbi akimirka žmogui, renkantis amatą? Ar dabar suvokiate, kaip yra svarbu tapti savo amato meistru? Patikėkite, savo amato meistrą, net be universitetų, klientai užuos iš toli ir atneš Jums pajamas. Nuo ko Jūsų širdis dainuos, o protas patenkintas trins rankas. Pasinaudokite šia prigimtine teise - tapti savimi. Ir būti savimi. Visada, visada, kad ir ką žmonės apie Jus sakytų, atminkit, jeigu būsite savimi, atsiras ratas žmonių, kuriam Jūs būsite puikus žmogus, kur Jūs jausitės laimingas.
Jeigu jaučiate, kad reikia pagalbos iš šalies, identifikuojant, kas Jūs toks, kas Jums labiausiai tinka, ką Jūs labiausiai norite veikti, prisirašykite aktyviam dalyvavimui į įvairias grupes, organizacijas. Nepatingėkite įvesti į Google „jaunimo organizacijos“. Sakysite, neturite pinigų nario mokesčiui? Pasisiūlykite atlikti kažkuriuos darbus, organizacijose yra visokių einamųjų darbų, kuriuos Jūs pradžioje galite atlikti mainais už nario mokestį. Visada ieškokite galimybių. Jeigu jau tikrai žinote, ką norite veikti, tačiau niekas nepadeda ant lėkštutės mėgiamo darbo, prašykitės pas išsirinktą darbdavį padirbėti ir įgyti patirties nemokamai. Neabejotinai, jeigu Jūs tikrai esate tas imlus savo srities „perliukas“, darbdavys paprašys Jūsų pasilikti įmonėje.
Viskas, ką bepatartum, atsimuša į pradžių pradžią - tapti savim. Tapus savim, atradus save, sugrįžus į save, atsiveria Jūsų svajonių gyvenimas. Kai jau pradėsite eiti šiuo savo svajonių gyvenimo taku, pastebėsite, kaip pasikeitė Jūsų norų troškimai. Kaip Jums jau nebereikia išraiškingos blondinės pašonėje, kaip Jums jau nerūpi naujutėlaitis sportinis „Audi“, kaip Jums jau nebereikia kitų sumeluotos nuomonės, tuščių pagyrų, kurios sakomos į akis, o už akių sakoma visai kas kita. Jūs tiesiog suprasite, koks turtingas žmogus Jūs esate.
Pabaigai Robino Sharmos taikli mintis: „Tavo „AŠ GALIU“ yra daug svarbesnis už Tavo IQ.
Ką daryti, kad taptum kultūringas?
Kultūringas žmogus - tas, kuris retai kalba apie kultūrą. Man kultūringumas siejasi su mandagumu, taktiškumu, moralumu ir t.t. Toks žmogus yra atsakingas, rūpestingas, domisi naujovėmis, turi hobių, įdomiai praleidžia laisvalaikį: keliauja, sportuoja, domisi menu,... Kultūringas žmogus savo gyvenimą piešia įvairiausiomis spalvomis, jis nėra sulindęs savo kiaute ir jam galva neskauda dėl nuolatinių pijokisčių... Aišku, kad Lietuvoje daug kultūringų žmonių.
Kultūringas tai tas, kuris žino, kaip elgtis vienoj ar kitoj situacijoj, kad nei vienas nesijaustų pažemintas; mokantis adekvačiai koementuoti ir pasireikšti. Savo elgesiu kitiems ir sau nežeidžiantis orumo.
Tačiau šios diskusijos rezultatų jūs niekuomet nepasieksite, nes kultūra, buvimas kultūringu, kaip ir moralė bei buvimas moraliu yra tik sutartiniai dalykai, kuriuos lemia, kokioje visuomenėje gyveni. Tačiau su jūsų teiginiu apie laikraščius ir knygas prieš miegą nesutinku 90 proc. :-) Tai nelemia esmės.
Kultura yra iliuzija, majos skraiste, haliucinacija, uz kurios slepiasi pirmine, prigimtine tikrove - balta sviesa.
Pabandžiau įsivaizduoti - tokiam žmogui labai nesisektų kalbėti, nes kiekvienas plepys jį nuolat pertraukinėtų (nesusikoncentravęs į tai, ką sako). Hm, tavo kultūros idealas, jaučiu, nuolat stovėtų vienas, nes niekas nenorėtų su juo bendrauti. Tokiu atveju taip - stovėdamas vienas jis galbūt ir atrodytų kultūringas.
... kuris nesikeikia ir nerūko viešose vietose.
Kas yra kultūringas žmogus? O kas yra kultūra?
Kultūringu padaro išsilavinimas ir kelionės.
... kur žino daug aforizmų...
Kultūringas - tas, kuris gerbia šalia esančius. Ir viskas.
Kultūringas per daug priklauso nuo kultūros. kultūra yra kuriama visuomenės. tad būti kultūringu, reiškia eiti visuomenės nustatytu kultūringu keliu, t.y. žiūrėti žinias, skaityti laikraščius ir prieš miegą pavartyti "Lietuvos ryto" siūlomas "populiariąsias" knygas. jei visuomenė sako, jog raugėti prie stalo yra nekultūringa, tai ji teisi, bet kuo tai susiję su laikraščių skaitymu? apskritai tokie visuotinai priimti terminai yra per daug subjektyvūs, neleidžia pasireikšti individualumui. taigi taip išeina, jog individualumas, nesusijęs su visuotine kultūra, yra perdėm nekultūringas.
Kultūringas žmogus - dvasiškai graži asmenybė. Dažniausiai tokiais padaro: gyvenimiškoji patirtis ir sugebėjimas žydėti bet kokioje aplinkoje, netrukdant kitiems. Nereikia maišyti kultūringumo su išprusimu. Kultūringas žmogus - ne tas, kuris žino etikos ir estetikos pagrindus, o tas kuris jų laikosi.
Kas daro žmogų sėkmingu?
Dažniau koją kišdavo klišės. Buvo manoma, kad tai greičiausiai yra verslus žmogus, turintis plačias socialines ir finansines galimybes, didesnę laisvę rinktis (pvz. dirbti ar nedirbti, keliauti ten kur norisi ir pirkti, tai ką norisi, o ne tą ką gali sau leisti).
Aš manau, galbūt sėkmingu yra laikomas kažkoks verslininkas, kažkokį verslą padaręs, turtingas laikomas sėkmingu, gerą mašiną vairuojantis. Aš nežinau, ar, pavyzdžiui, turintis laimingą, ramią šeimą yra laikomas sėkmingu šiaip visuomenėj, aš nemanau.
Parlamente (juokiasi) kas yra buvę.
Taigi šia kompleksine prasme manoma, kad sėkmingas žmogus gali pasigirti gera sveikata, yra sukūrę šeimą ar gerus santykius su kitu žmogumi, moka balansuoti tarp materialinių ir nematerialinių dalykų, jį supa gyvenimu patenkinti ir sveiki artimieji.
Kad žmonės gyventų sėkmingai - pradėkit sveikintis su kaimynais, pradėkit nešti šiukšles, pradėkit jas sortiruoti, galų gale. Išmeskit šūdą iš galvų.
Pavyzdžiui, yra Bulgakovo knyga, „Šuns širdis“, kur jisai labai gerus žodžius sako apie niokojimą.
Nesi turtingas tol, kol neturi to, ko už pinigus nenusipirksi.
Neturtingas ne tas, kuris mažai turi, o tas, kuris daug nori. Netvarkingose ir nerūpestingose rankose didžiausio turto neužteks būtinoms išlaidoms, o priešingų savybių turintis žmogus viskuo apsirūpins teturėdamas labai mažai lėšų.
Jei turi pinigų, bet kur būdamas jausies kaip namie.
Dauguma žmonių labiau mėgsta ramią vergiją, o ne pavojų kupiną nepriklausomybę, materialiai aprūpintą ir dvasiškai skurdų gyvenimą, o ne žmogiškąjį nuotykį.
Kūno poreikiai yra matas, ką turi turėti kiekvienas žmogus, kaip koja yra apavo matas.
Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau?
Tai, ką įgyji priimdamas gerus sprendimus, dorai, tinkamai ir sąžiningai pasielgdamas, yra didžiausias turtas.
Nori gyventi ramiai ir laisvai - atpratink save nuo to, be ko gali apsieiti. Visa, kas tikrai reikalinga kūnui, lengvai gaunama. Sunkiai gaunama tai, kas jam nereikalinga.
Turtas yra pavojingas tik kaip pagunda pasiduoti tingiai ramybei ir nuodėmingai mėgautis gyvenimu, o turto siekimas pavojingas tik tada, kai jo tikslas yra galimybė vėliau nerūpestingai ir linksmai gyventi.
Turtas - tai ne pinigų kiekis, o jų teikiamos galimybės.
Manau, kad kiekvienas turėtų tapti turtingas ir įžymus ir veiktų tai, ką nori, kad pamatytų, jog tai nėra atsakymas.
Turtingiausias yra tas, kurio malonumai pigiausi.
Yra du būdai būti turtingu. Pirmasis - daug prikaupti ir antrasis - mažai norėti.
Jei tu manai, kad turėdamas daugiau pinigų už kitus esi kažkuo geresnis, tai tu pats vargšiausias žmogus žemėje.
Mes norime patogaus ir lengvo gyvenimo. Norime didelė sąskaitos banke, prabangaus automobilio, didelio namo. Norime gyvenimo be rūpesčių ir sunkumų. Ir mums atrodo, kad, kai visa tai gausime, prasidės tikrasis gyvenimas. Tačiau iš tikrųjų yra atvirkščiai. Tikrasis gyvenimas yra dabar. Jis turi skonį. Ir tu suvoki, kad troškimas turėti daug yra troškimas būti nepriklausomam nuo Dievo. Kad tau nereikėtų Juo pasitikėti. Atmink, kad tai, ką dabar turi, kažkada buvo tarp dalykų, kurių tik tikėjaisi.
Iš vargšų pragaro kuriamas turtingųjų rojus.
Mama man sakydavo, kad skurdas nėra nuodėmė, nuodėmė būti turtingam ir žeminti kitus.