Kai sprendžiate žemės sklypo ar statinio teisinės registracijos, statybos ar kitus klausimus, tikriausiai susidūrėte ar girdėjote tokius terminus kaip - geodeziniai ar kadastriniai matavimai. Ir nors šie terminai skamba panašiai, jie žymi skirtingus matavimo procesus, skirtus skirtingiems tikslams. Daugelis žmonių galvoja, kad kadastriniai matavimai - išskirtinė paslauga, turinti daugiau klausimų nei atsakymų. Vis dėlto dėmesį verta atkreipti į tai, kad tokia nuomonė neretai susiformuoja dėl labai aprašytos priežasties - informacijos trūkumo.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra kadastriniai matavimai, kuo jie skiriasi nuo geodezinių matavimų, kada jie reikalingi, kokia jų eiga ir kaina.
Kas yra kadastriniai matavimai?
Atsakant į klausimą, kas yra kadastriniai matavimai, reikėtų akcentuoti, jog tai yra tam tikri profesionalų atliekami veiksmai. Jie reikalingi tam, kad būtų nustatyta nekilnojamo daikto tapatybė, o taip pat ir apibrėžiami ir kiti svarbūs parametrai bei rodikliai: žemės sklypo ribų posūkio taškai, statinių fizinių ribų koordinatės.
Taip pat kadastriniai matavimai gali būti reikalingi siekiant parengti žemės sklypo planą; kartografuoti žemės naudmenų kontūrus; norint atlikti statinių kampų žymėjimo darbus; pažymėti žemės naudojimo apribojimus ir t.t. Šie matavimai yra atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.
Kadastriniai matavimai yra tarsi nekilnojamojo turto „ID kortelė“, kurioje atsispindi visi svarbiausi objekto duomenys. Nesvarbu, ar planuojate pirkti sklypą, statyti namą, keisti pastato paskirtį ar tikslinti žemės ribas - tikslūs kadastriniai matavimai yra būtinas žingsnis.
Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.
Kodėl svarbūs kadastriniai matavimai?
Žemės sklypo kadastriniai (geodeziniai) matavimai - tai ne tik techninis veiksmas, bet esminė žemės valdymo ir teisinio apibrėžtumo priemonė. Atlikus kadastrinius matavimus sukuriamas aiškus teisinis pagrindas žemės valdymui - tiek kasdieniams sandoriams, tiek ilgalaikiam planavimui ar investiciniams sprendimams.
Kadastriniai matavimai yra būtini visais atvejais, kai siekiama tiksliai apibrėžti žemės sklypo ribas ir padėtį vietovėje. Tai tampa ypač aktualu, kai sklypas suformuotas pagal senas schemas ar preliminarius duomenis, kai ribos nėra aiškiai pažymėtos vietoje arba kai faktinis naudojimas neatitinka teisiškai registruotų duomenų.
Kadastriniai matavimai, tai sąlyga sklypo registravimui ar duomenų atnaujinimui Nekilnojamojo turto registre, kuriame fiksuojama žemės sklypų, pastatų ir statinių teisinė padėtis, duomenys apie jų ribas, plotą, naudmenas ir kitus svarbius atributus.
Svarbus aspektas - kadastriniai matavimai suteikia praktinę naudą ir kasdieniame žemės naudojime. Jie padeda išspręsti konfliktines situacijas dėl sklypų ribų, kurios dažnai iškyla, kai nėra aiškiai pažymėtų riboženklių, kai jie buvo perkelti, sunaikinti arba niekada realiai nebuvo nustatyti.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad kadastriniai matavimai atlieka prevencinę funkciją ir padeda išvengti teisinių ginčų ateityje. Laiku atlikti ir registre įregistruoti matavimai sukuria aiškų teisinį pagrindą, kuris leidžia užkirsti kelią potencialiems nesutarimams su gretimų sklypų savininkais ar institucijomis.
Ekonomine prasme, kadastriniai matavimai ženkliai padidina žemės sklypo patrauklumą ir vertę - tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Tvarkingai suformuotas, tiksliai išmatuotas ir registruotas sklypas yra aiškios teisinės padėties turtas, kurį galima parduoti, įkeisti, panaudoti investiciniuose ar vystymo projektuose.
Galiausiai, kadastriniai matavimai atspindi atsakingą požiūrį į nuosavybę. Turėti aiškiai apibrėžtą, tiksliai išmatuotą ir teisiškai įregistruotą sklypą reiškia turėti saugią ir patikimą nuosavybę - ne tik popieriuje, bet ir praktikoje.
Kadastrinių matavimų svarba:
- Tikslios nuosavybės ribos.
- Žemės planavimas ir administravimas.
- Sandorių patikimumas.
- Turto vertės nustatymas.
- Galimybė planuoti investicijas. Tiksliai žinodami sklypo parametrus, savininkai gali lengviau planuoti statybas, infrastruktūros plėtrą ar kitus projektus.
Kada reikalingi kadastriniai matavimai?
Kadastriniai matavimai yra būtini visais atvejais, kai siekiama tiksliai apibrėžti žemės sklypo ribas ir padėtį vietovėje. Tai tampa ypač aktualu, kai:
- Sklypas suformuotas pagal senas schemas ar preliminarius duomenis.
- Ribos nėra aiškiai pažymėtos vietoje.
- Faktinis naudojimas neatitinka teisiškai registruotų duomenų.
- Vykdomi sklypo pertvarkymo ar planavimo veiksmai (sklypas formuojamas, padalijamas, prijungiamas prie kito sklypo, keičiama paskirtis).
- Reikia gauti statybą leidžiančius dokumentus.
- Norima patikslinti naudmenų struktūrą.
Kadastriniai matavimai reikalingi:
- Nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.
- Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).
- Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m.
Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).
Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.
Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz. Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos.
Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai.
- Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus).
- Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas.
Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką.
Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį). Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą.
Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“.
Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos.
Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas.
Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.
Kuo skiriasi kadastriniai ir geodeziniai matavimai?
Ieškant informacijos, atsakymo į šį klausimą, galima pastebėti, kad vienur vartojamas terminas „kadastriniai matavimai“, o kitur - „geodeziniai“ matavimai. Vienur ši sąvoka traktuojama kaip sinonimas, kitur - kaip sąvokos, skirtos skirtingiems veiksmams apibrėžti.
Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita. Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas.
Norint suprasti, kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai, svarbu atkreipti dėmesį į jų paskirtį ir funkcijas, kurios gerokai skiriasi. Geodeziniai matavimai plačiąja ir dažniausiai tarp žmonių naudojam prasme apima tikslių žemės paviršiaus taškų nustatymą trimatėje arba dvimatėje erdvėje , naudojant įvairius metodus ir technologijas. Tai iš esmės visi matavimai, kurie atlikti ypatingai tiksliais matavimų prietaisais kuriais tikslumas dažnai galimas mm tikslumu.
Kadastriniai matavimai - tai platesnė sąvoka, apimanti tiek žemės sklypo matavimus, tiek tiek pastatų, inžinerinių statinių, butų ir patalpų matavimus.
Apibendrinant:
- Geodeziniai matavimai - tai matavimų metodikų ir tikslių matavimo prietaisų naudojimo visuma, siekiant fiksuoti paviršiaus objektų taškų (taip pat ir nekilnojamojo turto) tikslias koordinates dvimatėje ir ar trimatėje erdvėje.
- Kadastriniai matavimai - procesas, kada pagal tam tikrus tikslius teisės aktus ir taisyklių rinkinius nustatomos nekilnojamojo turto objektų (sklypų, pastatų , statinių ) savybės (plotas, tūris, aukštis , koordinatės, paskirtis, medžiagos, naudmenos ir kt.) vėliau šias fiksuotus ir dokumentuotus savybių rinkinius (parengtas matininko) savininkas registruoja Registrų centre .
Taigi, geodeziniai ir kadastriniai matavimai atlieka skirtingas, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusias funkcijas žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto srityse. Geodeziniai matavimai daugiausia orientuojasi į tikslius žemės paviršiaus ir jo objektų matavimus, kurie yra būtini įvairiems inžineriniams, statybos ir kartografijos projektams. Šių matavimų skirtumų suvokimas yra esminis siekiant tinkamai vykdyti teritorijų planavimą, žemės tvarkymą ar nekilnojamojo turto administravimą.
Prieš užsakant geodezinius ar kadastrinius matavimus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertins jūsų poreikius ir patars, kokio tipo matavimai jums reikalingi.
Kadastriniai matavimai daugiausiai yra siejami su pastatais ir įvairiais statiniais, tačiau kartais ir su žemės sklypais. Šių matavimų metu yra nustatomi objektų geometriniai duomenys, į kuriuos įeina ir pastato sklypas, kuriam taip pat reikia atlikti geodezinius ar kadastrinius matavimus. Trumpai tariant, kadastriniai matavimai paprastai neįmanomi be geodezinių matavimų ir atvirkščiai.
Kadastriniai matavimai atliekami pastačius naują statinį, ar seną suremontavus ar pertvarkius iš pagrindų, jeigu Lietuvos statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomas jų statybos leidimas ar pripažinimas naudoti. Nepaisant to, bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali kreiptis dėl šių matmenų atlikimo savo iniciatyva, ne tik įstatymų nustatyta tvarka.
Dažniausiai yra atliekama gyvenamųjų, sodo namų, butų, patalpų, bendrabučių, palėpių, komercinių ir pramoninių patalpų matavimai. Į pastatų kadastrinių matavimų objektus įeina ne tik pastatai, tai gali būti ir įvairūs inžineriniai tinklai, tokie kaip vandentiekio, dujų, nuotekų ar kitos sistemos.
Kadastriniai matavimai yra kompleksiškas procesas į kurį įeina daug skirtingų veiksmų. Pirmiausiai yra išmatuojamos statinių ribos, nustatomi statinių parametrai, pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, plotas, tūris ir kiti techniniai duomenys, reikalingi statinių duomenis įrašyti į kadastrą.
Taip pat yra nustatomos statinio, kaip atskiro objekto, centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Iš visų šių duomenų nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas bei adresas, taip pat patikslinami žemės sklypų planai ir, žinoma, apskaičiuojama vidutinė statinio rinkos vertė.
Dėl šių matavimų atlikimo pravartu kreiptis ne tik pastačius naują statinį ar suremontavus seną, bet ir siekiant savo nekilnojamą turtą parduoti. Šiuo metu vienas iš patikimiausių nekilnojamo turto duomenų įrodymas yra kadastrinių matavimų byla, kurių tikrai gali pareikalauti pirkėjas, norintis įsigyti Jūsų parduodamą statinį.
Šių matavimų svarbą turėtų atsiminti ir pirkėjai ir nebijoti jų paprašyti norimo įsigyti nekilnojamojo turto savininko, ar net pasiūlyti prieš perkant, juos kartu sudaryti. Visi šie atvejai įrodo, kad pastatų kadastriniai matavimai yra dažni veiksniai ne tik statybų, bet ir nekilnojamojo turto pirkimo/pardavimo procesuose.
Kadastrinių matavimų eiga
Kadastrinių matavimų eigą galia suskirstyti į tam tikrus etapus:
- Žemės ar statinių matavimo darbai (paprastai gali būti atliekami per kelias dienas).
- Nacionalinės žemės tarnybos patikra (paprastai atliekama per 20 - 30 dienų).
- Dokumentų registravimas Registrų centre (gali užtrukti nuo 1 iki 10 darbo dienų).
Visam procesui prireiks ne tiek jau ir mažai laiko - geriausiu atveju bent jau mėnesio; blogiausiu - reikės bent 2 - 3 mėnesių.
Tam, kad kadastrinius matavimus būtų galima atlikti kokybiškai, paprastai reikalingas žemės sklypo, kuriame ir bus atliekami šie matavimai, planas; taip pat - nuosavybės teisę įrodantys dokumentai (Registrų centro pažymėjimas) bei savininko asmens dokumento kopija.
Kadastriniai (geodeziniai) matavimai - tai kompleksinis procesas, skirtas tiksliai nustatyti ir oficialiai įforminti žemės sklypo ribas, plotą, naudmenų sudėtį bei kitus Nekilnojamojo turto kadastro duomenis.
Jis apima ne tik techninius matininko darbus vietoje, bet ir visą procedūrinę bei teisinę eigą - gretimų sklypų savininkų informavimą, ribų ženklinimą, pastabų nagrinėjimą, suderinimus su valstybės institucijomis, dokumentų patikrą bei galutinį duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.
Procesas pradedamas nuo parengiamųjų veiksmų - archyvinių ir teritorijų planavimo dokumentų surinkimo bei analizės.
Lygiagrečiai matininkas atlieka pirminius sklypo matavimus vietovėje - fiksuoja esamus riboženklius, tikrina faktinį žemės naudojimą, identifikuoja naudmenas, statinius bei kitus situacijos elementus.
Vienas svarbiausių etapų - gretimų žemės sklypų savininkų informavimas apie numatomą ribų ženklinimą. Pagal galiojančią tvarką pranešimai turi būti įteikti ne anksčiau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ženklinimo. Jei savininkai neatvyksta arba nesutinka su ribomis, jiems suteikiama papildoma teisė teikti pastabas raštu, tam skiriant iki 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo. Gavus pastabas, matininkas per penkias dienas privalo nuspręsti, ar procedūra tęsiama, ar reikia atlikti pakartotinį ženklinimą, atsižvelgiant į išsakytas pastabas.
Parengti kadastrinių matavimų dokumentai teikiami derinti atsakingoms institucijoms. Jei sklypas patenka į saugomas teritorijas, kultūros paveldo objektų apsaugos zonas ar kitas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas turinčias vietoves, būtina gauti papildomus suderinimus su atitinkamomis institucijomis, o kiekvienas toks derinimas gali užtrukti nuo 10 iki 20 darbo dienų.
Užbaigus visus derinimus, atnaujinti kadastro duomenys teikiami įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Registravimo procedūra dažniausiai trunka iki 10 darbo dienų. Vis dėlto, jei matavimų metu kyla ginčų dėl ribų, procesas gali gerokai užsitęsti, ypač jei nesutarimai sprendžiami teisme.
Apibendrinant, idealiomis sąlygomis, kai nėra jokių ginčų, o visi derinimai su institucijomis vyksta sklandžiai, kadastrinių matavimų procesas - nuo darbų pradžios iki galutinio įregistravimo - gali būti užbaigtas per 2-3 mėnesius. Vis dėlto praktinė patirtis rodo, kad įprasta trukmė siekia 4-6 mėnesius. Sudėtingesniais atvejais, kai kyla nesutarimų su kaimynais, nuosavybės struktūra yra komplikuota arba reikalingas kelių institucijų pritarimas, procesas gali užsitęsti ir ilgiau nei vienerius metus.
Kadastrinių matavimų kaina
Kadastrinių matavimų kaina priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių:
- Sklypo specifika (plotas, pastatų skaičius ir paskirtis).
- Sezoniškumas.
- Specialistų pasirinkimas.
Kadastrinių matavimų kaina nustatoma abiejų šalių susitarimu, priklausomai nuo nekilnojamojo daikto dydžio (statinio ploto, tūrio, konfigūracijos ir pan.), darbų atlikimo termino, nekilnojamojo daikto buvimo vietos, papildomų kliento pageidavimų ir pan.
Kaip pasirinkti matininką?
Prireikus atlikti kadastrinius matavimus, būtina kreiptis į šios srities profesionalus - matininkus. Jei prireikė tokio pobūdžio paslaugų, verta pastebėti, labi svarbu tinkamai pasirinkti jos teikėjus.
Nors nemaža dalis žmonių, kuriems reikia šios paslaugos, renkasi specialistą iš to paties miesto (dėl galimybės sutaupyti laiko bei išvengti papildomų nepatogumų), dėmesį verta atkreipti į tai, kad vistik patirtis bei atlikti darbai (ir, žinoma, jų kokybė), turėtų būti svarbiausi rodikliai.
Renkantis specialistą geodeziniams ar kadastriniams matavimams, itin svarbu atsižvelgti į jų kvalifikaciją, patirtį ir klientų atsiliepimus, ypač susijusius su darbų atlikimo terminais.
Kadastrinius matavimus gali atlikti tik matininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis specialistas, o geodezinius matavimus - tik geodezininko kvalifikaciją turintis asmuo.
Patyręs matininkas, išmanantis teisės aktus ir derinimo procedūras, gali gerokai sumažinti riziką, kad procesas užsitęs ar kils ginčų. Tokiu atveju net sudėtingi matavimai atliekami sklandžiai, o dokumentai be kliūčių pripažįstami tiek administracinėse, tiek teisminėse procedūrose.
Žemės paskirties keitimas
Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai tam tikrame nuosavybėje esančiame žemės sklype planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei yra numatyta žemės sklypo nuosavybės dokumentuose.
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai užsakovas pateikia prašymą vietinei savivaldybei dėl žemės ūkio sklypo paskirties keitimo į namų valdą, t.y. kitos paskirties žemės valda, skirta vienbučių ir dvibučių pastatų statybai arba komercijai skirtiems pastatams.
Prieš perkant žemės sklypą būtinai pasidomėkite kokia yra žemės sklypo paskirtis
Tuo atveju, kai jūs tik ruošiatės pirkti žemės sklypą ir nežinote kokia yra jo paskirtis, lengviausias būdas tai padaryti - kreiptis į vietinės savivaldybės įstaigą, kur bendrame teritorijų plane bus nurodyta geltonoji zona (gyvenamosios paskirties), kuri leidžia statyti namus ir keisti žemės sklypo paskirtį. Tačiau yra ir žalioji zona, kurioje statybos bei sklypo paskirties keitimas yra uždrausti.
Tuo atveju kai žemės sklypo paskirtis apibrėžta kaip - žemės ūkio, tai reiškia, kad tokiame žemės sklype jūs galėsite užsiimti tik ūkine veikla. Jūs turite galimybę ūkininkauti, statyti ūkinius pastatus, užsiimti kaimo turizmu bei pasistatyti ūkininko sodybą. Tačiau šiai veiklai vykdyti jums prireiks ūkininko pažymėjimo, kuriam gauti privaloma praeiti specialius kursus. Vėliau, turint reikiamus dokumentus ir ūkininko pažymėjimą, galima kreiptis į matininką, kuris paruoš žemės ūkio plėtros projektą.
Kur kreiptis norint pakeisti žemės paskirtį?
Pirmiausia, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę, ir priėmimo skyriuje užpildyti prašymą ''Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo''. Užpildę prašymą jums taip pat reikės šių dokumentų:
- Žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą).
- Žemės sklypo ribų planas atlikus kadastrinius matavimus.
- Pastatų nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą).
- Įgaliojimas (jeigu atstovaujate kitą asmenį).
Pateikus visus reikalingus dokumentus, jūsų situacija bus nagrinėjama iki 20 darbo dienų, po kurių savivaldybės administracija turėtu išduoti žemės paskirties keitimo leidimą. Gavus leidimą, jį būtina pateikti į Registrų centrą, kur bus pakeista žemės sklypo paskirtis.
Būtina žinoti: Nepamiškite, keičiant žemės ūkio paskirtį į namų valdos, jums būtinai reikės sklypo adreso, be jo Registrų centras negalės įregistruoti sklypo paskirties keitimą.
tags: #kuo #svarbus #kadastriniai #matavimai