Vienbučio ir dvibučio namo skirtumai: ką svarbu žinoti statytojams Lietuvoje?

Šiandien Lietuvoje statant nuosavą namą, svarbu žinoti ne tik apie techninius reikalavimus, bet ir apie biurokratinius procesus, kurie gali gerokai paveikti tiek projekto kainą, tiek jo įgyvendinimo laiką. Panagrinėkime, kokie reikalavimai taikomi vienbučiams ir dvibučiams namams, ir kokie iššūkiai gali kilti statytojams.

Gyvenamieji namai: Apibrėžimas ir tipai

Gyvenamieji namai - pastatai, skirti žmonėms nuolat gyventi. Tai seniausia ir gausiausia pastatų grupė, sudaranti daugiau kaip 90% visų pastatų. Gyvenamųjų namų įvairovę lemia gamtinės sąlygos, vietinės tradicijos, ekonominiai, socialiniai, gamybiniai ir kiti veiksniai.

• Vienbučiai gyvenamieji namai: Skirti vienai šeimai, dažniausiai vienaukščiai arba dviaukščiai (kotedžas), dažnai su mansarda ir sodybiniu sklypu.
• Dvibučiai gyvenamieji namai: Vienaukščiai arba dviaukščiai, kartais su mansarda.
• Blokuotieji gyvenamieji namai: Vienbučiai ar dvibučiai gyvenamieji namai, taupant išlaidas statybinėms medžiagoms, komunikacijoms gali būti jungiami į blokuotąjį gyvenamąjį namą su individualiu arba bendru žemės sklypu.
• Daugiabučiai gyvenamieji namai: Dažniausiai daugiaaukščiai, statomi miestuose.

Sklypų tipai ir jų reglamentai

Renkantis sklypą namo statybai, svarbu atsižvelgti į jo paskirtį ir galiojančius reglamentus:

• Sodo sklypas: Žemės ūkio paskirties sklypas, kurio naudojimo būdas yra mėgėjiško sodo sklypas. Galima statyti vieną sodo namą (iki 80m²) arba vieną vieno buto nesublokuotą gyvenamąjį namą, kurių maksimalus aukštis ne didesnis kaip 8,5m. Galima statyti pagalbinio ūkio pastatus, kurių aukštis ne didesnis kaip 5m. Galiojantys reglamentai yra pagal rajono bendrojo plano sprendinius (užstatymo tankis, intensyvumas, leidžiamas aukštingumas) ir pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.
• Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ("namų valda"): Galima statyti vieną vieno buto arba vieną dviejų butų gyvenamąjį namą (jei teritorijų planavimo dokumentai nenumato kitaip) ir pagalbinius ūkio pastatus. Būtina nagrinėtis rajono bendrojo plano sprendinius (užstatymo tankis, intensyvumas, leidžiamas pastatų aukštis). Būtina atkreipti dėmesį į komunikacijas, ypač jei detalusis planas numato bendrus inžinerinius tinklus.
• Žemės ūkio paskirties žemė: Statyti statinius turi teisę ūkininkai, parengę kaimo plėtros projektą ūkininko sodybos vietai parinkti. Šiuo metu galioja minimalus žemės sklypo plotas 50 arų, tačiau netrukus šis plotas bus padidintas bent jau iki 2ha. Galima statyti vieną vieno buto gyvenamąjį namą su priklausiniais (pagalbinio ūkio pastatais). Pirmiausia statomas gyvenamasis namas, o vėliau visi kiti statiniai.
• Esama ūkininko sodyba: Sklypo ploto reikalavimas išlieka aktualus. Norint rekonstruoti pastatus ne visada reikalinga būti ūkininku ir ne visada reikalinga rengti kaimo plėtros projektą. Ar galima didinti ar keisti pastatus (rekonstruoti), priklauso ar sklypui taikomos kokios nors specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apsaugos zonos), kokio amžiaus yra statiniai ir ką numato rajono bendrojo plano sprendiniai (užstatymo tankis, intensyvumas, leidžiamas aukštingumas).

Svarbu: rajono bendrojo plano sprendiniai jums nebūtų aktualūs, jei sklypui galiotų detaliojo plano sprendiniai. O visais kitais atvejais - bendrasis planas yra tas dokumentas, kurį nuolat turėsite sekti ir nagrinėtis jo sprendinius.

Ar reikia statybų leidimo žemės ūkio paskirties žemėje statant pastatus iki 80m2?

Visuomenei svarbūs pastatai: Ar Jūsų namas tarp jų?

Galiojančiame statybos techniniame reglamente numatyta, kad visi vienbučiai ar dvibučiai gyvenamieji namai, kurių bendras plotas viršija 200 kvadratinių metrų, priskiriami visuomenei svarbių pastatų rūšiai. Tokia klasifikacija taikoma ne tik naujai statomiems, bet ir rekonstruojamiems namams, jei po rekonstrukcijos jų bendras plotas viršija tuos pačius 200 kvadratinių metrų.

Jei statomas bent kiek erdvesnis namas 4 asmenų šeimai su antžeminiu garažu dviem automobiliams, toks 200 kvadratinių metrų bendras plotas yra labai nesunkiai pasiekiamas. Dar lengviau jį viršyti statant dvibutį namą.

Įdomumo dėlei galima paminėti, kad visuomenei svarbiems pastatams taip pat yra priskiriami aukštesni nei 5 aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai, prekybos pastatai, kurių plotas didesnis nei 1000 kvadratinių metrų, oro uostai, jūrų uostų terminalai, stadionai, laidojimo namai, krematoriumai, gamyklos. Belieka tik pasididžiuoti, kad jūsų 2 aukštų nuosavas namas Lietuvoje yra laikomas tokiu pat visuomenei svarbiu objektu, kaip visi šie išvardinti pastatai.

Projektiniai pasiūlymai ir viešinimas

Jei vienbutis ar dvibutis namas pagal aukščiau pateiktą aprašymą priskiriamas visuomenei svarbiems pastatams, prieš rengiant techninį projektą teks parengti projektinius pasiūlymus, patvirtinti jų rengimo užduotį, derinti Miesto plėtros departamente ir kitose institucijose. Taip pat turės būti rengiamas viešas susirinkimas, apie kurį prieš tai reikės paskelbti sklype įrengtame informaciniame stende arba kaimynams siunčiant registruotus laiškus.

Galiausiai parengus viešinimo procedūrų įvertinimą ir jį įkėlus į informacinę sistemą „Infostatyba“, teks vėl kreiptis į Miesto plėtros departamentą, kad šis pritartų projektiniams pasiūlymams. Taip pat labai svarbu nepamiršti, kad į viešą susirinkimą teks kviestis ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo ir architektūros skyriaus specialistą pagal jo kuruojamą miesto teritoriją. Šio specialisto dalyvavimas susirinkime yra privalomas.

Visi aukščiau aprašyti darbai ilgai trunka, bet ir gerokai išpučia pastato projektavimo kainą. Susidaro kebli situacija - už nuosavo namo projektą niekas didelių pinigų nėra pasirengęs mokėti. Tuo tarpu architektui tenka daug didesnė atliekamų darbų našta. Sunku suprasti, kodėl tokia tvarka iš viso buvo priimta.

Vienas iš galimų variantų - siekis apsisaugoti nuo tokių atvejų, kai privačių namų kvartaluose ar soduose atsiranda daugiabučiai namai, nors statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas vienbučiui ar dvibučiui. Ar tai tikrai padeda ir ar tam tikrai reikia drakoniškų priemonių ir resursų švaistymo, dėl kurių kenčia daugelis sąžiningai besielgiančių gyventojų ir architektų?

Visą šia situaciją galima būtų išspręsti ne bandant skaidrinti projektavimo procesą įvedant daugybę biurokratinių procedūrų, o efektyvinant statybas prižiūrinčių institucijų darbą. Tuo tarpu, kol galioja dabartinė tvarka, teks apsišarvuoti kantrybe ir išleisti gerokai daugiau pinigų, arba projektuoti 199 kvadratinių metrų ploto namą.

Architekto išmonė ir dvibučių namų ypatumai

Apskritai net ekspertai plika akimi negalėtų atskirti dvibučio namo nuo blokuoto pastato. Tai - kaskart unikali architekto išmonė.

Jei visgi perkamas būstas naujame dvibučiame name, gyventojams dažniausiai tenka patiems registruoti visą objekto statybos baigtumą. Naujos statybos namai beveik visada parduodami 85 proc.

Praktikoje visą namo baigtumą paprastai tenka registruoti nebe vystytojui, o pirkėjui - tai nėra itin sudėtinga procedūra, tačiau jos per tam tikrą laiką reikalauja bankai, jeigu perkama su paskola.

Daugybė būsto dvibučiuose pastatuose pirkėjų šiuo metu yra įstrigę situacijoje, kai neįmanoma registruoti 100 proc. Tai nutinka dėl to, kad net pasiekus 100 proc. Tai savaime nėra problema gyvenant, bet perkant su paskola bankai reikalauja viso namo įregistravimo per 6-12 mėnesių.

Negana to, nuo 2015 m. būsto paskolos sutartyse dažniausiai numatoma, kad per minėtą terminą nepasiekus 100 proc. viso objekto baigtumo, pradedamos taikyti bent 1 proc.

Net jei kito būsto dvibučiame name pirkėjas anksčiau ar vėliau atsiranda, iššūkiai ar papildomos išlaidos čia nesibaigia. Tai - priežastis ne tik bendradarbiauti su kaimynu, bet ir ieškoti tokio dvibučio, kurio antras butas irgi turi pirkėją ar gyventoją. Tokių objektų pirkėjai taip pat turėtų labai gerai išsiaiškinti, ką perka. Tokių dokumentų budriam pirkėjui turėtų būti negana.

Iš vystytojo būtina reikalauti visos techninės dokumentacijos: statybos leidimo, techninio projekto, statybos darbų ir techninės priežiūros apmokėtų draudimo polisų, statybos darbų vadovo sutarties, pranešimo apie statybos darbų pradžią, techninės priežiūros sutarties.

Pirmiausia atliekami viso pastato matavimai, kartu parengiant atskiras dviejų butų bylas, t. y. Tuomet atliekami akustikos tyrimai tarp butų nepriklausomai nuo to, ar jie sujungti garažais. Galiausiai visa tai perduodama privačiam ekspertui per „Infostatybos“ sistemą ir registruojama Registrų centre.

Su kolegomis juokaujame, kad žmonės paprastai perskaito instrukcijas nusipirkę virdulį, bet namą ar butą notariškai nusiperka iš paveikslėlio.

Kvartaliniai detalieji planai: Naujas iššūkis statytojams

Tvirtinant naujausią sostinės bendrąjį planą, numatytas ir kitas didelis pokytis - kvartalinio detaliojo plano rengimas kai kuriems sklypams norint gauti statybos leidimą.

Jei turite sklypą, kuriam priskirtas šis reglamentas ir planuojate gyvenamąją statybą, jūsų laukia ilgas ir nelengvas detaliojo plano rengimo procesas. Įvertinti reiktų kelis aspektus: kokio dydžio yra kvartalas, kiek kitų sklypų į jį patenka. Detaliojo plano sprendinius reikės derinti ne tik su savivaldybe, bei kitomis planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, visuomene, bet ir su kitų kvartalo teritorijoje esančių sklypų savininkais.

Gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatai: kas tai?

Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ skiria statinius į pastatus ir inžinerinius statinius, o pastatus - į gyvenamuosius ir negyvenamuosius.

Gyvenamieji pastatai yra privatūs namai, daugiabučiai, vienbučiai, dvibučiai, bendrabučiai, vienuolynai. O negyvenamosios paskirties pastatai, kur būtų galima gyventi, yra viešbučiai ir bendro gyvenimo namai (vadinamas „co-living“). Vis tik, viešbučiai ir co-livingai neskaidomi į atskirus vienetus: butus, patalpas ir pan. Visas pastatas yra tokios paskirties.

Taigi, gyvenamosios paskirties patalpos yra skirtos nuolatiniam gyvenimui ir turi atitikti griežtus komforto, saugumo, higienos bei statybos techninius reikalavimus.

Negyvenamosios paskirties patalpos, tokios kaip administracinės, komercinės, viešbučių ar kitos, formaliai nėra pritaikytos nuolat gyventi ir joms galioja žemesni techniniai standartai.

Pagrindiniai skirtumai tarp gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų

Gyvenamosios paskirties patalpos turi atitikti griežtus reikalavimus:

• Minimali vieno kambario kvadratūra turi būti ne mažesnė nei 16 m², o sanitarinio mazgo - bent 4 m².
• Privaloma atitinkama garso izoliacija (ne žemesnė nei C klasė).
• Energinio efektyvumo ir natūralios šviesos reikalavimai.

Tuo metu negyvenamosios paskirties patalpoms galioja žemesni techniniai standartai:

• Gali būti prastesnė garso izoliacija (net G klasė).
• Ne visada įrengta tinkama ventiliacija ar apšvietimas.

Negyvenamas patalpas taip pat yra draudžiama reklamuoti kaip būstą.

Ar galima pakeisti pastato paskirtį?

Pakeitus NT paskirtį į gyvenamąją, jo vertė dažnai padidėja, kadangi tokį turtą jau galima ir nuomoti, lengviau parduoti, kartais taikomos ir mokestinės lengvatos. Vis tik pakeisti pastato paskirtį yra labai sudėtinga, procesas būna ilgas (gali trukti net kelerius metus), brangus ir ne visada sėkmingas.

Pakeitus paskirtį daugiau kaip pusė patalpų turi išlaikyti senąją paskirtį, priešingu atveju tektų keisti visą pastato paskirtį, o tai dažnai neįmanoma dėl taikomų apribojimų. Be to, tam reikalingas pastato bendraturčių sutikimas, o jų negavus ginčai gali pasiekti teismus. Taip pat gali tekti rengti detalųjį planą, gauti statybos leidimą.

Daugelis būsto įsigijimui ima paskolas, o negyvenamos paskirties būstą (komercinės paskirties patalpas) bankai finansuoja ženkliai prastesnėmis sąlygomis, tam tikrais atvejais ir iš viso atsisako jį finansuoti.

NT mokestis ir kitos išlaidos

Registrų centro (RC) duomenys rodo, kad administracinių patalpų vertė gali būti 10-20 proc. mažesnė už gyvenamąjį butą. Tačiau, anot LNTPA valdybos nario D. Valiulio, gyvenant tokiose patalpose išeitų sutaupyti NT mokesčio.

Viešbučių paskirties patalpoms taikomas nekilnojamojo turto mokestis, nepriklausomai nuo jų vertės. Nors Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numato mokesčio lengvatą, kai fizinis asmuo įsigyja poilsio paskirties patalpą, kurios vertė kartu su kitu asmens valdomu turtu neviršija 150 000 Eur, tačiau viešbučių paskirties patalpos į minėtą nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą nepatenka. Todėl įsigiję viešbučių paskirties patalpą, kas metus privalėsite mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

Be to, už poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpose tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį gali tekti mokėti daugiau. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nustato, jog lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui yra taikomas tik gyvenamosioms patalpoms. Dėl šių priežasčių šilumos energijai ir karštam vandeniui, kurie būtų tiekiami į negyvenamosios paskirties patalpas (poilsio, viešbučių ar kitos negyvenamosios paskirties patalpas) būtų taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2022 metams yra nustačiusi 0,7 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą viešbučių paskirties pastatams (patalpoms) Vilniuje.

Taigi, prieš įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, būtina įvertinti ne tik mažesnę kainą, bet ir galimus papildomus mokesčius bei išlaidas.

Baudos už gyvenimą negyvenamosios paskirties patalpose

D. Valiulio nuomone, gyventi tam nepritaikytuose pastatuose yra teisės pažeidimas ir tai neturėtų būti svarstoma kaip priimtina alternatyva. Jis įspėjo, kad už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį yra skiriama bauda nuo 280 iki 3 tūkst. eurų, už pakartotinį pažeidimą jau gresia 400-6 tūkst. eurų bauda.

Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis numato, kad statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį užtraukia baudą nuo 140 iki 1500 eurų.

Automobilių statymo problematika

Statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema, dėl kurios patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas - negalėjimas užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.

STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ numato, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai turi turėti mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui, kai tuo tarpu svečių namai - 1 vietą 2 kambariams (numeriams), administracinės paskirties patalpos - 1 vietą 25 kv. m pagrindinio ploto, gamybos ir pramonės (pvz., kūrybinės dirbtuvės) - 1 vietą 100 kv. m.

Dažniausiai užduodami klausimai apie statybos leidimus

Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo?

Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.

Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikia leidimo?

Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan.

Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti?

Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.

Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Ar reikia leidimo?

Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja.

tags: #kuo #skiriasi #vienbutis #nuo #dvibucio