Kaip Tapti Bibliotekininku Lietuvoje: Iššūkiai ir Galimybės

Laikai keičiasi, o kartu su jais - ir bibliotekos bei bibliotekininkų vaidmuo. Šiandien bibliotekininkas - tai ne tik knygų saugotojas, bet ir informacijos specialistas, pedagogas, psichologas, socialinis darbuotojas ir net informacinių technologijų ekspertas. Taigi, kaip tapti bibliotekininku šiuolaikinėje Lietuvoje?

Išsilavinimas ir Studijos

Pirmiausia, reikėtų pasirūpinti savo išsilavinimu ir, jei dar ne vėlu, pasirinkti bibliotekininkystės studijas. Studijuoti šią programą galima ir universitetuose, ir kolegijose - dažniausiai ji vadinasi „informacijos paslaugos“ arba „bibliotekininkystė ir informacija". Būtent tai, jog šios studijos yra glaudžiai susijusios su informacijos apdorojimu ir valdymu, suteikia ir platesnes karjeros galimybes - įgijus aukštąjį išsilavinimą, tiems, kurie nelinkę stovėti vietoje, atsivers ir kur kas daugiau perspektyvų.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete nuo 1991 m. rengiami komunikacijos ir informacijos specialistai, atliekami šios mokslo krypties tyrimai. Baigusi Vilniaus Universitetą pasirinkau dirbti Kėdainių viešojoje bibliotekoje. Teko vadovauti jaunimo sektoriui, vaikų literatūros skyriui.

Žiūrėjimas iš aukšto į „kioskininkus“ buvo kažkiek juntamas visų studijų metu, bet - bent jau mane - nelabai žeidė, nes pats studijų laikas, „socialinis bendravimas“, Vilnius, Saulėtekis buvo puikus metas pradėti tapti suaugusia ir profesiją įgijusia savo versija.

Darbo Specifika ir Funkcijos

Švietimo įstaigų bibliotekininko darbo specifika, funkcijos dabar yra žymiai platesnės. Mokyklos bibliotekininkas - ir pedagogas, ir psichologas, ir socialinis darbuotojas, ir informacinių technologijų specialistas. Bibliotekos veikla integruota į progimnazijos veiklą.

Bibliotekininkai ir kiti informacijos specialistai renka, atrenka, tobulina, tvarko ir prižiūri bibliotekų kolekcijas ir kitas informacijos saugyklas, organizuoja ir kontroliuoja kitas bibliotekų paslaugas ir teikia informaciją skaitytojams.

Pagrindinės bibliotekininko veiklos sritys:

• Informacijos kaupimas, tvarkymas, sisteminimas, saugojimas ir prieigos užtikrinimas.
• Bibliotekos fondo formavimas: naujų dokumentų rinkos stebėsena, dokumentų atranka pagal bibliotekos funkcijas, profilį ir vartotojų poreikius, dokumentų užsakymas ir įsigijimas.
• Naujai gautų dokumentų aprašymas pagal nustatytas taisykles, dokumentų suskirstymas pagal turinį ir kitus požymius, šių duomenų įtraukimas į elektroninius bibliotekos katalogus, tokiu būdu užtikrinant efektyvią informacijos paiešką.
• Edukacinių, laisvalaikio programų, knygų pristatymo renginių ir susitikimų su autoriais organizavimas.
• Šalies arba krašto dokumentinio paveldo kaupimas, saugojimas, tyrinėjimas, esant būtinybei - restauravimas ir konservavimas, skaitmeninimas, jo aktualinimas ir populiarinimas.

Labai svarbi yra bendrystė su mokytojais, mokyklos administracija, vaikų tėvais. Čia vedamos integruotos pamokos, knygų pristatymai, garsiniai skaitymai. Kartu su vaikais kūrėme knygų viršelius, piešėme knygų personažus, rašėme laišką bibliotekai.

Mokyklos biblioteka dažnai yra pirmoji biblioteka, kurioje apsilanko vaikas, todėl tai, kaip jis čia bus sutiktas, turės įtaką tolesnei jo kaip skaitytojo brandai. Kiekvieną vaiką išklausau ir sutinku su meile.

Profesijos Iššūkiai ir Privalumai

Kaip ir kiekviena profesija, bibliotekininko darbas turi savo privalumų ir trūkumų. Apie tai atvirai diskutuoja patys bibliotekininkai.

Trūkumai:

• Visuomenės „smegenyse“ susiformavęs nekoks bibliotekininko įvaizdis.
• Kenksminga aplinka (dulkės, spausdinimo dažų kvapas, spinduliai nuo kompiuterių).
• Nuomonė, kad darbas nuobodus ir nėra ką veikti.
• Mažas bibliotekininkų politinis įtakingumas.

Privalumai:

• Galimybė pirmiesiems sužinoti apie naujienas visose srityse.
• Asmenybės tobulėjimas, smalsumo patenkinimas.
• Galimybė suderinti tradicijas ir modernumą.
• Bendravimas su įdomiais žmonėmis.
• Karjeros galimybės.

Bibliotekininko kompetencijoms nėra ribų. Mes turime galimybę bene pirmieji visose srityse, visuose moksluose ir apie visus dalykus sužinoti viską, kas yra parašyta, atspausdinta, įrašyta įvairiose informacijos priemonėse. Mes žinome kur ir kaip tos informacijos ieškoti ir mokame ją „sugromuliuoti“ ir perduoti kitiems tokia forma, kokia bibliotekos lankytojas paprašys. Taigi mes, kaip tyrėjai ar detektyvai atliekame paiešką, sekame pėdsakais, tiriame ir padarome išvadas bei gauname teisingą atsakymą. Todėl dėkingi žmonės mus laiko labai protingais ir visažiniais (labai malonus jausmas!!!).

Bibliotekininko profesija - geriausia galimybė paties bibliotekininko asmenybės tobulėjimui, smalsumui, žingeidumui patenkinti. Kaip minėjau, mes bene pirmieji sužinome apie visas mokslo, technologijų, politikos ir daug daug kitų dalykų naujienas, atradimus, išradimus. Taigi, tiek savo žiniomis, tiek savo kvalifikacija, tiek bendrąja kultūra visada turime būti tarsi „vienu žingsneliu“ toliau nei visa visuomenė, tai yra, mūsų klientai. Mes nuolat turime tobulėti, kelti kvalifikaciją. Visa tai be galo įdomu ir sukelia pasididžiavimo jausmą savo profesija.

Šiuolaikinė Biblioteka: Daugiau Nei Knygos

Per 30 metų bibliotekos tapo, kai kurios ir pasivadino, nebetilpdamos į bibliotekos sąvoką, daugiafunkciais, informacijos, mokslinės ir socialinės informacijos ir komunikacijos centrais. Daug jų veikia naujuose ar renovuotuose pastatuose, turi įvairiausios įrangos, teikia įvairiausią „socialinę informaciją“, renginių spektre - ne tik filmų peržiūros ar koncertai, bet ir daugybė interaktyvių užsiėmimų, edukacijų. Ir ne tik akumuliuoja, bet ir pačios kuria įvairų turinį. Ir turi įvairią informacijos šaltinių pasiūlą.

Bibliotekų veikla pakito. Ir pačios bibliotekos. Jose atsirado įvairų kitų sričių išsilavinimą įgijusių darbuotojų - vadybininkų, informacijos technologijų, komunikacijos ir kitų specialistų. Tai gerai. Jie profesionaliai prisideda prie bibliotekų veiklos rezultatų ir jų matomumo. Šių specialistų dalis bibliotekų personalo sudėtyse didėja - tai natūralu, nes bibliotekininkystės specialistai šalyje praktiškai neberuošiami.

Ir - stebuklas! - darbo rinkos prognozuoja, kad netrukus bibliotekininkai bus vieni labiausiai pageidaujamų darbuotojų (ne taip seniai bibliotekininko profesija patekdavo tarp „galimai mirštančių“). Nes („nežiūrint visų gydytojų pastangų, pacientas gyvas“ - peršasi analogija) bibliotekos vis dar egzistuoja. Sėkmingai veikia. Ir yra vienos iš dažniausiai lankomų ir palankiausiai visuomenės vertinamų kultūros įstaigų.

Kažkada profesorius Rimvydas Laužikas yra pasakęs (berods ir parašęs), kad profesijos (atitinkamai ir profesinių studijų) prestižą lemia ir tai, kaip atrodo profesijų atstovai, kokia jų aplinka. Po trisdešimties metų bibliotekos - šiuolaikiškos ir modernios; bibliotekininkai dalijasi profesinių ir asmeninių kelionių nuotraukomis, turi įvairiausių gebėjimų ir interesų, kuriuos sėkmingai pritaiko ir savo profesinėje veikloje (fotografija, dizainas, animacija, programavimas…).

Informaciniai Ištekliai ir Paslaugos

Šiuolaikinės bibliotekos siūlo platų spektrą paslaugų ir informacinių išteklių, pritaikytų įvairiems vartotojų poreikiams. Štai keletas iš jų:

• iBiblioteka.lt: Portalas, kuriame galima rasti informaciją apie Nacionalinėje bibliotekoje saugomus leidinius.
• LIBIS: Lietuvos elektroninis katalogas, apimantis 76 Lietuvos bibliotekas ir jų filialus.
• Elektroninės knygos: Galimybė skaityti el. knygas (EPUB ir PDF formatu) prisijungus prie savo paskyros portale iBiblioteka.
• Atviroji prieiga: Galimybė registruotiems ir neregistruotiems vartotojams atidaryti el. dokumentus portale iBiblioteka.
• Kompiuterių naudojimas: Nacionalinės bibliotekos viešosios prieigos kompiuteriais naudotis gali tik registruoti vartotojai.
• Bibliografinė informacija: Informacijos apie Lietuvos periodikoje paskelbtus straipsnius galite rasti Bibliografinėje Lietuvos periodinės spaudos straipsnių bazėje (1994-2002 m. archyvas) ir portale ibiblioteka.lt (straipsniai nuo 2003 m.).
• Dokumentų kopijavimas, spausdinimas ir skenavimas: Teikiama kopijavimo, spausdinimo, skenavimo daugiafunkciais savitarnos aparatais paslauga.
• Mokymai: Nacionalinė biblioteka siūlo visą kompleksą įvairių mokymų.
• Susitikimų kambariai: Nacionalinė biblioteka kviečia naudotis susitikimų kambariais.

Be to, bibliotekos aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, pavyzdžiui, tarptautiniame projekte LibOCS, kuris siekia stiprinti akademinės bendruomenės ir visuomenės ryšį per pilietinį mokslą Baltijos šalyse.

Susijusios Organizacijos ir Projektai

Lietuvoje veikia įvairios organizacijos ir projektai, skirti bibliotekų plėtrai ir bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimui:

• Lietuvos bibliotekininkų draugija (LBD)
• Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacija (LABA)
• Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacija (LKBA)
• Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija
• Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (LMBA)
• Projektas „Bibliotekos pažangai“
• Projektas „Interaktyvi biblioteka“

Šios organizacijos ir projektai padeda bibliotekoms modernizuotis, diegti naujas technologijas ir teikti kokybiškas paslaugas visuomenei.

tags: #kuo #norint #buti #reikia #bibliotekinku