Apsisprendimas, ką veikti baigus mokyklą, yra vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų. Šis klausimas kamuoja daugelį žmonių, mąstančių ką mokytis ir kur stoti. Žinoma, ją keisti niekada ne vėlu, tačiau teisingas pasirinikimas iš pirmo karto - didelė sėkmė. Tikriausiai apsvarstei galybę variantų ir jau turi savo trokštamos profesijos modelį. Tegu šis testas būna tau dar viena galimybė apsvarstyti savo pasirinkimą. Jokiu būdu nesivadovauk vien jo rezultatais - įvertink savo realias galimybes, apsvarstyk tėvų, draugų ir mokytojų patarimus ir sek savo svajone. Sėkmės!
Pirmieji žingsniai renkantis profesiją
Pirmiausia reik nusiraminti, taip tik atrodo, kad dauguma gimsta žinodami kokią nors vieną sritį, ką tikrai nori daryti. Iš tiesų yra priešingai, žino tik vienetai. Taip pat gali būti, kad Tavo svajonių profesija kol kas net neegzistuoja ir Tu apie ją nežinai Juk dabar viskas taip greitai keičiasi! Argi dabartiniai Google darbuotojai svajojo ten dirbti prieš 20 metų? Tikrai ne, nes ta įmonė tik pirmus žingsnius žengė. Ar kas nors prieš 20 metų svajojo apie internetinį verslą? Gal tik vienas kitas vizionierius (toks kaip R. Bransonas, kuris jau dabar svajoja apie kosminį turizmą ar E. Be to, tu nežinai kas slypi vienos ar tos profesijos užkulisiuose. Štai muzikantai didelę laiko dalį repetuoja rūsiuose grodami vis tą patį ir tą patį (nuobodu ar ne?).
Taigi, Tavo pasirinkimas ką studijuoti tėra tik bendros krypties nustatymas, jokiu būdu ne visą gyvenimą suformuojantis sprendimas. Mano patarimas yra nežiūrėti konkrečios profesijos, bet pradžiai susivokti ką nori veikti? Labai daug kalbėti su žmonėmis? Labai daug skaičiuoti? Labai daug rašyti? Vadovauti? Būti ofise? Nebūti ofise? Gali save motyvuoti dirbti? Tada pagalvok apie kiekvieną programą - ką reikės daryti studijuojant? Skaičiuoti? Rašyti? Kalbėti? O ką bus galima dirbti pabaigus šias programas? Ką reikės daryti darbe? Skaičiuoti? Lankyti žmones?
Metodas su moneta
Jei taip - yra toks juokingas, bet labai geras metodas - mesti monetą. Tada žiūrėk kas ten parašyta. Galbūt staiga suvoksi, kad tikrai to nenori studijuoti. Tada mesk šitą lauk ir trauk kitą. Šiaip universitetuose yra daug visokių papildomų pasirenkamųjų dalykų (bent jau VU būdavo), taigi, nepriklausomai nuo programos, galėsi išbandyti daugiau dalykų. Vienu žodžiu - pasirinkimas ką studijuoti nėra absoliutus nekeičiamas pasirinkimas, galutinai nulemiantis Tavo gyvenimą. Tai tik kryptis. Galvok apie tai, ką nori daryti kiekvieną dieną, o ne apie skambius pavadinimus.
Kaip išmintingai pasirinkti karjerą... Sadhguru
Stereotipai ir lygios galimybės
Jūsų vaikas galės būti inžinieriumi arba biotechnologijų srities mokslininku, o gal sėkmingu IT sistemų architektu. Tačiau mergaitėms įžengti į šias sritis gali būti sunkiau nei berniukams - jų entuziazmą ir talentą gali užgesinti vis dar gajūs stereotipai apie vyriškas ir moteriškas profesijas. Vaikų tėvams tenka iššūkis ne tik patiems atsilaikyti prieš šiuos stereotipus, bet ir nepasimesti technologinio progreso tėkmėje bei naujų profesijų gausoje.
Pažvelgus į vadinamąjį STEM sektorių, kuris apima mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis, pastebėsime kelis aspektus - tai itin geros karjeros perspektyvos ir palyginus didelis darbo užmokestis. Remiantis naujausia Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) ataskaita, 9 iš 10 IT srities studijas pasirinkusiųjų Lietuvoje yra vyrai, o inžinerijos srityje šis santykis sudaro 8 iš 10. Beje, mūsų šalis nėra išskirtinė šiuo atžvilgiu, nes su panašia situacija susiduriama ir kitose ES narėse.
Apie lygias galimybes dažnai kalbama iš moralinio teisingumo perspektyvos - lytis negali nulemti, kokį profesinį kelią žmogus turi rinktis. Ir tai, be abejo, yra tiesa. Tačiau būtina kalbėti ir apie ekonominius aspektus. EIGE ataskaitos duomenimis, pagal finansinių galimybių balansą tarp 28 ES šalių Lietuva užima 25-ąją vietą.
Kokiose srityse Lietuvoje dominuoja moterys? Tai švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos sritys, kurios, deja, statistiškai yra menkiau apmokamos. O štai vidutinis IT specialisto atlyginimas šalyje siekia apie 1450 eurų, ir tai yra žymiai daugiau nei vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje. Akivaizdu, kad pasirinkus profesiją vienoje iš STEM sričių, atsiveria visiškai kitokios finansinės perspektyvos. Tai nereiškia, kad kiekviena mergaitė privalo tapti inžiniere ar IT specialiste. Bet ji tikrai yra tiek pat verta šios galimybės, kaip ir jos klasėje besimokantis berniukas.
Nuo ko pradėti? Skatinkime jaunimą domėtis karjeros kelių įvairove, rodykime pavyzdžius, kurie laužo stereotipus. Taip pat labai svarbu, kad įvairių sričių profesionalės moterys dalintųsi savo patirtimi su jaunimu, ir griautų mitus apie vyriškas ir moteriškas profesijas. Įžengiant į naują mūsų valstybės šimtmetį labai norisi matyti mažėjančią atskirtį ir daugiau lygių galimybių.
Tėvų vaidmuo renkantis profesiją
Rinktis profesinę veiklą žmonės pradeda gana anksti. Kartais dar negimę, jau būna paskirti šeimos verslui, giminės tradicijai arba neišsipildžiusioms tėvų svajonėms realizuoti. Nemanau, kad tai yra geras variantas. Kada jūsų likimą bando nulemti tokie dalykai, blogai yra dėl kelių priežasčių. Viena, tai atimama iš jūsų teisė pačiam spręsti pagrindinius savo gyvenimo klausimus. Antra, primestas sprendimas gali visiškai neatitikti jūsų įgimtų ir įgytų savybių bei interesų. Toks sprendimas beveik garantuotai įstumtų į kampą ir laimės gyvenime patirtumėte mažai, nes gyventumėte ne savo gyvenimą. Gal ir įgytumėte statusą, padidintumėte turtus, bet nesijaustumėte pakankamai gyvas. Jums neteiktų džiaugsmo veikla, jei ji neatitinka jūsų polinkių ir gebėjimų, joje patirtumėte daugiau streso ir nusivylimo, nes užsiimtumėte ne tuo, kam esate gabus ir kas jums patrauklu.
Darbe žmonės praleidžia geriausius savo sąmoningo gyvenimo metus ir šviesiausią paros laiką. Ir nuo to, kaip gerai tą laiką praleisite, priklausys jūsų laimės ir pilnatvės jausmas. Aišku, renkantis profesiją jaunam žmogui pasitarti su kuo nors yra būtina. Svarbu yra tėvų domėjimasis tuo, kaip jų jūs renkatės profesiją, jų pagalba bei dalinimasis savo patirtimi bei žiniomis. Tik tėvams dažnai būna sunku susilaikyti nuo spaudimo, todėl kai kurie visai nusišalina nuo savo vaiko sprendimo dėl profesijos. Tai irgi būtų klaida.
Todėl, kai tėvai jūsų klausinėja: ką galvojate apie būsimą profesiją, kuo remdamasis priimate sprendimus, dalinkitės savo mintimis. Pasakokite, ką renkasi jūsų draugai ir kodėl būtent tai renkasi. Tikėkite, kad tėvai klausysis jūsų samprotavimų, nekritikuodami, o susidomėję, kaip jūs priėjote prie savo išvadų, kokia informacija remiatės ir pan. Geri sprendimai yra pasiekiami ne pamokymų, o dialogo būdu. Dialogo, kurio metu ir viena, ir kita pusė klausosi, ką sako pašnekovas. Gerai, kai jūs esate laisvi nuo tėvų lūkesčių, bet kartu žinote, ką jie yra supratę apie gyvenimą. Be to, pats geriausias dalykas, ką tėvai gali padaryti dėl savo vaikų, tai sudaryti sąlygas jiems išbandyti kuo daugiau įvairių veiklų papildomuose užsiėmimuose. Taip pat toleruoti jų pomėgius, kurie tuose bandymuose išryškėja.
Rizika ir polinkiai
Profesijos rinkimasis yra įdomus ir gali būti žavintis procesas, nes žmogus pats gali spręsti, imtis asmeninės rizikos realizuoti savo idėją tapti kokios nors srities specialistu. Pats rizikos momentas savaime yra visiems jaudinantis, o kai kuriems žmonėms patrauklus. Čia norisi paminėti poeto žodžius: jei nerizikavai - gyvenimas neįskaitytas. Bėda tik ta, kad ne visa rizika pasiteisina. Akla rizika nepasiteisina beveik niekada. Pasiteisina tokia rizika, kuri yra apskaičiuota, pagrįsta pasirengimu.
Tikriausiai prisimenate pirmuosius svarstymus apie būsimą profesiją. Jie prasidėjo maždaug 6 metų amžiuje, kai dėdės ir tetos pradėjo klausinėti: “tai kuo gi būsi užaugęs?”. Jei klausia, tai tenka kažką atsakyti. Atsakymuose vaikai dažniausiai pamini populiarius herojus, tuo metu prestižą turinčias profesijas, jo aplinkoje gerbiamus darbus, kuriuos papildo savo vaizduote. Tačiau tie vaikų atsakymai nebūna atsitiktiniai. Vis tik vienas vaikas renkasi būti policininku, kitas - artistu, kiti statybininkais, lenktynininkais, dainininkais ir t.t.
Tad, svarbūs yra polinkiai. Vieni žmonės nuo mažens linkę dirbti su daiktais, įrankiais, ardo žaislus, gamina naujus, konstruoja, stato būstus, verda košes ir t.t. (polinkis praktinėms - techninėms profesijoms). Kiti domisi augalais, juos sodina, laisto, stebi arba gyvūnais, juos globoja, prižiūri, rūpinasi (polinkis su gamta susijusioms profesijoms). Dar kiti žaidžia vaidmenų žaidimus, eina vieni pas kitus į svečius, gydo, perka, parduoda, organizuoja ir pan. (polinkis su bendravimu, organizavimu susijusioms profesijoms). Kiti greitai išmoksta skaityti, dėlioja smulkius žaisliukus iš vienos krūvelės į kitą, juos skaičiuoja, lygina tarpusavyje, braižo schemas (polinkis su ženklų sistemomis ir informacija susijusioms profesijoms). Dalis vaikų šoka, vaidina, fantastiškai mėgdžioja suaugusius, piešia, muša būgną ar su malonumu dainuoja (polinkis su menu susijusioms profesijoms).
Profesijų įvairovė ir poreikiai
Bet tam, kad pagal savo polinkius pasirinkti profesiją, reikia pažinti ne tik savo polinkius, bet ir tas profesijas, joms būdingas veiklas. Kai paklausiame vyresnių klasių mokinių apie tai, kiek profesijų pažįsta ir galėtų apibūdinti darbą pagal tas profesijas, tai vidutiniškai pamini 5- 7. O pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių Lietuvoje yra užregistruota 405 pogrupiai profesijų, į kuriuos įeina apie 6400 specialybių. Kadangi jų yra labai daug ir įvairių, tai tam, kad pakankamai aprėptumėte visą profesijų įvairovę, reikalinga pagalba. Kad pasirinkimas būtų geras, reikia žinoti visumą, iš ko galite rinktis.
Turėtumėte žinoti visas profesijų grupes, maždaug su kokia veikla ir kokiais darbo objektais bei priemonėmis kiekviena grupė susijusi, kad suvokti, kuri iš šių grupių jus labiau domina. Tada jau smulkiau ir konkrečiau verta pasidomėti tos grupės profesijomis galvojant apie darbo turinį, kokių savybių tos profesijos iš žmogaus reikalauja, kokia darbo aplinka, koka profesijos prasmė. Ir ar jums tokia prasmė yra asmeniškai vertinga ir įdomi. Be abejo, galimybės tas profesijas išbandyti bent kiek praktiškai yra ir objektyviai ir subjektyviai ribotos. Todėl dažniausiai tenka pasitenkinti profesijų aprašymais.
Profesijos pasirinkime svarbus momentas yra tada, kai jūs pradedate suvokti, kaip profesija padės tenkinti jūsų poreikius. O poreikiai labai įvairūs. Vieniems svarbiausia yra saugumas (rinksis profesijas, kurios garantuoja pastovias pajamas, dirbant nereikalauja rizikuoti niekuo). Kitiems svarbus poreikis bendrauti (rinksis profesijas, kur reikia dirbant užmegzti ryšius su žmonėmis, jais rūpintis). Kam svarbu pripažinimas, rinksis prestižines profesijas, pagal kurias dirbdami jausis gerbiami, galės reikštis viešumoje ir pan. Kitiems svarbu teisingumas, gilus visuomenėje vykstančių reiškinių supratimas, žmonių sveikata ar gilinimasis į gamtos, technikos, atomų ir energijos paslaptis. Dar kitiems svarbu, kad darbas būtų prasmingas, naudingas žmonėms.
Svarbu, kad jūs suprastumėte, koks poreikis arba vertybė veda jus į atitinkamą profesinę veiklą. Tada galima atsakingiau pasirinkti, nes visuomenės poreikiai keičiasi, profesijų prestižai taip pat. O darbo pobūdis, pats veiklos turinys ir jo objektas kinta mažai. Todėl svarbu kaip galima geriau suvokti patį būsimo darbo turinį. Taigi, svarbu yra suvokti ar numatoma pasirinkti veikla tenkins jums aktualius poreikius. O tam reikia savyje tuos poreikius pažinti ir sugebėti įvardinti.
Savęs pažinimas ir gebėjimų įvertinimas
Jei jūs pakankamai gerai pažįstate save, galite įvardinti savo charakterio savybes, jums būdingus interesus, polinkius, vertybes ir įsitikinimus, kuriais remiatės kasdieniniame gyvenime, tada jūs aiškiai suvoksite, kokia veikla ir kodėl jums tinka, o kokia visai netiktų. Savo poreikius ir gebėjimus žmonės pažįsta veikloje ir bendraudami bei bendradarbiaudami su kitais. Dar vienas būdas geriau save pažinti yra atlikti psichologinius tyrimus ir jų rezultatus aptarti su psichologu.
Renkantis profesiją, taip pat svarbu įvertinti savo gebėjimus. Skirtingos profesijos ir jų grupės reikalauja skirtingų gebėjimų. Žmonės savo gebėjimais taip pat labai skiriasi. Jaunam žmogui vienos sritys sekasi su nedidelėmis pastangomis (talentas). Kitose - norint pasiekti rezultato, tenka pasistengti daugiau (vidutiniai gebėjimai), o dar kitose, kuo daugiau stengiesi, tuo blogiau gaunasi. Tada veikla seksis, ir jūs galėsite tapti tos srities meistru.
Jei nepavyksta pasirinkti pagal aukščiausius iš savo turimų gebėjimų, tai verta rinktis tokią veiklą, kuriai turite ne mažesnius už vidutinius tai veiklai ar profesijai reikalingus gebėjimus. Vidutiniai gebėjimai yra tada, kai pasiektas rezultatas atitinka įdėtų pastangų kiekį. Be to, gebėjimus galima lavinti, ypač jei veikla patinka ir yra įdomi. Tada negaila laiko, žmogus mažiau pavargsta, geriau sukaupia dėmesį, greičiau supranta ir geriau įsimena.
Kitas klausimas, kaip teisingai įvertinti savo gebėjimus. Aišku, jie geriausiai atsiskleidžia veikloje. Todėl labai gerai, kai naudojatės kiekviena proga padirbėti įvairiose srityse, dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, sportiniuose ir kitokiuose būreliuose ir t.t.
Numerologijos įtaka profesijos pasirinkimui
Anot numerologijos, kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo kelio skaičių, kuris gali padėti nustatyti tinkamiausią profesiją. Šis skaičius apskaičiuojamas sudėjus gimimo datos skaitmenis. Pavyzdžiui, jei gimėte 1988 m. spalio 27 dieną, skaičiavimas atrodys taip:
- 1988 + 10 (spalis) + 27 = 2025
- 2 + 0 + 2 + 5 = 9
Šiuo atveju, gyvenimo kelio skaičius yra 9. Kiekvienas skaičius turi savo reikšmę ir gali nurodyti, kokios profesijos jums tinka:
- 1: Administracinės, kūrybiškumo reikalaujančios pozicijos (vadybininkas, architektas, rašytojas, dizaineris, vadovas, kino režisierius, advokatas, redaktorius, prodiuseris, chirurgas, aktorius, dailininkas, lakūnas, mokslininkas).
- 2: Aktyvaus darbuotojo vietos, kur reikia komunikuoti (juristas, renginių organizatorius, nekilnojamojo turto agentas, banko darbuotojas, korespondentas, bibliotekininkas, virėjas, muzikantas, skulptorius, politikas, sekretorius).
- 3: Profesijos, kur reikia išreikšti save ir bendrauti su žmonėmis (teisėjas, advokatas, lektorius, žurnalistas, fotografas, mokytojas, kosmetologas, kirpėjas, dizaineris, architektas, gydytojas).
- 4: Darbai, reikalaujantys dėmesio detalėms, užsispyrimo ir susikaupimo (sodininkas, dizaineris, statybininkas, verslo vadovas, kūrėjas, advokatas, administratorius, nekilnojamojo turto agentas, kompiuterių analitikas, mokslininkas, inžinierius, geologas, ministras, programuotojas, biuro darbuotojas, ūkininkas, parduotuvės savininkas, mechanikas).
- 5: Darbai, kur nereikia monotoniškumo ir daug keliauti (kelionių agentas, renginių organizatorius, menininkas, režisierius, prodiuseris, dizaineris, sportininkas, psichologas, komentatorius, reporteris, kosmetologas, archeologas, filosofas, advokatas).
- 6: Profesijos, kur reikia padėti ir skirti dėmesio kitiems (psichologas, psichiatras, pedagogas, socialinės srities darbuotojas, dvasinis mokytojas, grožio srities darbuotojas).
- 7: Darbai, reikalaujantys išminties ir gebėjimo sukoncentruoti dėmesį (mokslininkas, gydytojas, dėstytojas, inžinierius, išradėjas, ekonomistas, istorikas, archeologas, fizikas, teisėjas, advokatas, konsultantas, astrologas, dizaineris, geologas, fotografas, meno kritikas, redaktorius, rašytojas).
- 8: Darbai, kuriuose būtina atsakomybė, taktas ir supratingumas (filantropas, redaktorius, rašytojas, leidėjas, išradėjas, režisierius, prodiuseris, bankininkas, brokeris, bibliotekininkas, chemikas, teisininkas).
- 9: Darbai, susiję su naujovėmis, kelionėmis ir dvasinėmis praktikomis (verslininkas, prekiautojas, meno kūrėjas, lektorius, darbas, susijęs su kelionėmis ar dažnomis komandiruotėmis, dvasinės praktikos).
Praktiniai patarimai renkantis profesiją
Vienas pirmųjų iššūkių, su kuriuo tenka susidurti kiekvienam jaunam žmogui yra apsisprendimas, ką veikti po mokyklos baigimo. Tęsti mokslus universitete, kolegijoje ar profesinėje mokykloje? Kokią profesiją rinktis? Internete gausu įvairių testų, kuriuos atlikę galėsite išsiaiškinti, kokia veiklos sritis jums yra tinkamiausia, tačiau aklai netikėkite pirmo atlikto testo rezultatais ir skirkite kur kas daugiau laiko profesijos pasirinkimui. Stenkitės pažinti save, įvertinkite savo gebėjimus ir išsiaiškinkite savo norus. Tiesa, tapus tam tikros srities specialistu, turėsite nuolatos ugdyti savo įgūdžius ir kompetencijas, t.y., toliau mokytis visą gyvenimą.
- Suprasti savo norus: Stenkitės suprasti, koks darbas jums patiktų, atsižvelgdami į tai, ką jūs mėgstate.
- Ieškoti informacijos: Ieškokite informacijos internete ir lankykitės „atvirų durų“ dienose universitetuose.
- Pažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses: Atsižvelkite į tai, kokie dalykai jums sekasi, o kokie ne.
- Įgyti praktikos: Įsitraukite į visuomeninę veiklą ar pabandykite gauti praktikos vietą tam tikroje įmonėje.
- Bendrauti su artimaisiais ir specialistais: Jeigu trūksta informacijos ar norite geriau save pažinti, kreipkitės į karjeros konsultantus ar psichologus.
- Turėti atsarginį planą: Pasirinkta profesija gali jus nuvilti, todėl svarbu nepamiršti, kad gyvenime taip gali nutikti, jog po kelerių metų suprasite, kad veikla, kuria užsiimate, yra visiškai jums netinkama.
Profesijos pasirinkimo modelis
Jau ne vienerius metus konsultuoju vaikus ir jų tėvus profesijos pasirinkimo, pašaukimo atradimo ir kitais su karjera susijusiais klausimais. Pažink (angl. Ištyrinėk (angl. Svajok (angl. Planuok (angl. Veik (angl. Šio modelio idėja slypi nuostatoje, kad viskas prasideda nuo savęs pažinimo. Taigi, pažinimas yra pirmasis žingsnis. Svarbu susivokti, koks aš esu, kokiomis vertybėmis vadovaujuosi savo gyvenime, atrasti savo pranašumus (kur aš esu stiprus, galbūt net pranašesnis už kitus) ir juos realizuoti profesinėje veikloje. Skamba banaliai? Svajonės ir siekiai (tikslai) yra ne mažiau svarbūs ieškant savo pašaukimo ir planuojant profesinę ateitį. Žinant savo savybes, gebėjimus, vertybes, galima tyrinėti aplinką. Šis žingsnis padeda suderinti kiekvieno iš mūsų identiškumą su aplinkos teikiamomis galimybėmis ir konkrečiai įsivardinti, ko gi aš siekiu, koks turėtų būti mano išsvajotasis profesinis gyvenimas. Planuok. Planavimas yra trečiasis žingsnis. Kaip aš pasieksiu savo tikslą? Gal sunkiai dirbsiu? O gal tiesiog intensyviai svajosiu (nesijuokite, yra ir tokia tikslo siekimo metodika)? Veiksmai yra ketvirtasis, svarbiausias žingsnis. Mūsų idėjos taip ir lieka idėjomis, o tikslai lieka tik svajonėmis tol, kol mes nesiimame konkrečių veiksmų. Tikrai taip: norint ką nors pasiekti, teks atsistoti ir pradėti veikti.
Noriu jus nudžiuginti (o gal kaip tik - nuliūdinti?), kad nė vienas pasirinkimas, koks jis tuo metu beatrodytų geras, nebegali užtikrinti sėkmingos karjeros visam gyvenimui. Kaip jums atrodo, į ką labiausiai kreipiamas dėmesys ir kas visgi nulemia darbdavių pasirinkimą įdarbinti vieną ar kitą žmogų? Patirtis ir gebėjimai? Ilgalaikį darbo patirtis su darbdaviais leidžia teigti, kad dažniausiai darbdavių pasirinkimą nulemia kandidato bendrosios kompetencijos, tokios kaip iniciatyvumas, motyvacija, komunikabilumas ir pan. Žinoma, labai svarbu, kokį darbą tas žmogus dirbs. Jei darbas yra techninis, nereikalaujantis jokių kitų įgūdžių, tik tam tikrų specifinių žinių ir techninio darbo, greičiausiai darbdavys atsižvelgs tik į kandidato techninius gebėjimus.
Bendrąsias kompetencijas ugdyti šiais laikais yra labai svarbu dar ir dėl to, kad pokyčiai dabartiniame pasaulyje tapo tokie greiti, kad bet kokios profesinės kompetencijos greitai pasensta, jei tik kurį laiką nėra naudojamos ir atnaujinamos. Darbdaviai ieško darbuotojų, kurie sugebėtų gerai atlikti darbus. Ką tai reiškia? Jie ieško patikimų žmonių. Koks žmogus atrodo patikimas? Darbdaviai vertina pasitikinčius, iniciatyvius, motyvuotus, nebijančius iššūkių ir gebančius greitai priimti sprendimus kandidatus. Jiems svarbu, kad žmogus norėtų ne tik gauti darbą, bet ir parodytų gerus rezultatus.
Darbdaviai vengia žmonių, kurie sukuria problemas, vengia atsakomybės, laukia, kol jiems pasakys, ką daryti, vėluoja atlikti darbus, vengia atlikti tam tikrus paskirtus darbus, nelinkę mokytis daugiau ir tobulėti, stokoja motyvacijos siekti žinių. Dažna klaida - įsitikinimas, kad sėkmę lemia tik žinios. Taip, jos tikrai reikalingos. Nenoriu to paneigti. Visi mokomės daug metų, kad jų įgytume. Vienas pirmųjų šioje srityje atliktų tyrimų, inicijuotas Karnegio technologijų instituto specialistų, akivaizdžiai parodė, kad tik 15 proc. sėkmės atvejų priklausė nuo techninių žinių, o likusioji dalis - 85 proc. Viena IT kompanija pasidalino, kaip jie renkasi darbuotojus. Taigi, labai svarbu rūpintis ne vien tik žinių lygiu, bet ir asmeninių savybių stiprinimu. Tai galima daryti bet kur. Visai nesvarbu kur, bet kuo daugiau imdamiesi įvairesnės veiklos, tuo labiau galėsite save patikrinti, kur jums sekasi, kas Jums patinka daryti, kas einasi lengvai, o kur reikia išeiti iš komforto zonos. Kiekvienas prisiimtas iššūkis mus augina.
Viena kertinių savybių yra savivertė. Savęs vertinimas - tai savęs paties, savo galimybių ir vietos tarp žmonių vertinimas. Kartais būna taip, kad pasirenkam specialybę, daug ruošiamės, daug įdedam pastangų, ir ... neįstojam. Aš visada sakau - ,,nusiraminkit. Gal tai nebuvo jūsų išsvajota sritis“. Ir labai dažnai, kitas pasirinkimas vis tik seka savo svajonių profesijos. Pabaigai noriu pabrėžti, kad būdamas geru specialistu, būsi paklausus darbo rinkoje! Todėl nesvarbu kokios srities specialistu būsi, bet jei tau patiks tas darbas, jei tu jį dirbsi su užsidegimu, būsi labai geras specialistas toje srityje. Geriau būti geru menininku, ar kompetentingu kirpėju, geru batsiuviu, ar batų kūrėju, nei prastu gydytoju, eiliniu teisininku, ar prastu inžinieriumi.