Kultūros paveldas - per kelias kartas perimtos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu svarbios kultūros vertybės. Kultūros paveldas vaidina svarbų vaidmenį apibrėžiant ir palaikant tautos ar bendruomenės identitetą, atmintį ir istoriją. Jis taip pat padeda suprasti žmonių gyvenimo būdą ir vertybes, kurios įdiegtos per daugelį kartų.
Pasak Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės, paveldas yra ne tik pastatai ar istorinės vertybės, bet ir tai, kas paveldėta dvasine prasme. Paveldas - tai, ką esame paveldėję, ką suvokiame, ką atrandame kaip savo tapatybę. Paveldas yra tai, ką esame paveldėję ir materialine, ir dvasine prasme. Tai, ką įvardijame kaip tapatybę ir savastį.
Saugodami ir puoselėdami kultūros paveldą, žmonės siekia išlaikyti savo unikalumą, istoriją ir mokytis iš praeities klaidų bei sėkmių.
Klaipėdos senamiesčio pastatai - kultūros paveldo dalis.
Kultūros paveldo rūšys
Apie tai, kokios yra paveldo rūšys, galima kalbėti labai daug. Yra materialus ir nematerialus kultūros paveldas; jis svarbus bendruomenės ar grupės tapatybės ir tęstinumo požiūriu, rodo kultūrų įvairovę.
- Materialus kultūros paveldas (pagal UNESCO Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją):
- Paminklai (architektūros, dailės kūriniai, archeologinio pobūdžio struktūros ar radiniai).
- Ansambliai (izoliuotos arba susietos statinių grupės, kurių architektūra yra susijusi su kraštovaizdžiu).
- Įžymios vietovės (žmonių ir gamtos kūriniai).
- Nematerialus kultūros paveldas (pagal UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją):
- Ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, raiškos formos, žinios, įgūdžiai.
- Žodinės kūrybos tradicijos ir raiškos formos - kalba.
- Scenos menas.
- Papročiai, apeigos ir šventiniai renginiai.
- Su gamta ir visata susijusias mokslo sritys bei tradiciniai amatai.
Pagal UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, nematerialus kultūros paveldas yra ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, raiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūrinės erdvės, tam tikrų bendruomenių pripažintos kaip kultūros paveldo dalis.
Nematerialaus kultūros paveldo elementai.
Kultūros paveldo apsauga
1972 UNESCO priimtoje Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje skelbiama, kad kiekvienos tautos paveldas yra visų tautų paveldas, kurį būtina pažinti ir saugoti; konvenciją iki 2020 ratifikavo ar prie jos prisijungė 193 valstybės (Lietuva - 1992, Latvija ir Estija - 1995). Reikšmingiausius kultūros paveldo objektus Pasaulio paveldo komitetas skelbia pasaulio paveldo vertybėmis.
Nuo 21 a. pradžios tautų nematerialus paveldas skelbiamas žmonijos kultūros paveldu (pagal Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, priimtą 2000; Lietuva ratifikavo 2004).
Valstybės mastu tradicinė kultūra saugoma teisinėmis, administracinėmis, finansinėmis priemonėmis. Nematerialaus kultūros paveldo vertybių statusui įtvirtinti, apsaugai, sklaidai ir tęstinumui užtikrinti atlikus svarbiausius metodikos kūrimo bei kitus pasirengimo darbus nuo 2017 m. pradėtas sudarinėti Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas, kuris kasmet pasipildo naujomis vertybėmis.
Kultūros sistemoje: LR kultūros ministerija, jos Kultūros paveldo politikos grupės specialistai bei Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo taryba (iki 2019 m. Nevyriausybinės organizacijos: Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos etninės kultūros draugija, Kultūros centrų asociacija, organizacijos, susijusios su Dainų švenčių tradicija (Lietuvos chorų sąjunga, Lietuvos choreografų asociacija ir t. Vyriausybė ir savivaldybių administracijos išlaiko jų įsteigtas institucijas, finansuoja jų veiklas, Kultūros ministerija finansuoja Dainų švenčių tradicijos tęstinumo priemones.
Lietuvos kultūros taryba dalinį finansavimą skiria konkursą laimėjusiems etninės kultūros, nematerialaus kultūros paveldo projektams, nuo 2019 m.
Kultūros paveldas Lietuvoje
2008 kryždirbystė ir kryžių simbolika bei dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse buvo įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą (2001-08 vadinta Žmonijos žodinio ir nematerialiojo kultūros paveldo šedevrais), 2010 į sąrašą įtraukta ir lietuvių polifoninės dainos Sutartinės.
Lietuvoje nematerialaus kultūros paveldo samprata apima tiek etninės, tradicinės, prigimtinės (gimtosios) kultūros, gyvųjų tradicijų sąvokomis apibrėžiamą turinį, tiek naujesnes, pastarojo laikmečio tradicijas, dažniausiai susiformavusias dėl didelio bendruomenės poreikio ir jau tapusias neatsiejama jos dalimi.
Šiandien tradicinė lietuvių ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų kultūra gyvuoja tiek savo prigimtinėje aplinkoje natūraliai, paveldėta forma, tiek naujomis, šiuolaikinėmis formomis - rengiami festivaliai, koncertai, mokymai, konferencijos, vykdomi projektai, kuriami specializuoti keliai, teikiamos kitos paslaugos. Miestuose, miesteliuose, kaimuose veikia per 500 folkloro grupių, darbuojasi apie 4000 liaudies meno ir amatų meistrų, puoselėjamos švenčių, senosios darbų, ūkinės veiklos tradicijos, kulinarija ir kitos kultūros sritys.
Kasmet savivaldybių administracijų ir kultūros darbuotojų iniciatyva atsiranda naujų vietinių nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadų, prie kurių sudarymo ypač skatinamos prisidėti vietos bendruomenės. Prie sistemingos paveldo plėtros prisideda už šią veiklą atsakingi srities specialistai, specializuoti kultūros centrai, vis aktyviau reiškiasi tradicinių šokių klubai, amatų ir kitos bendrijos, socialinių tinklų grupės, randasi asmeninės iniciatyvos.
Pokalbis „UNESCO pasaulio paveldas kelionėse ir fotografijose“
Kernavės piliakalniai - Lietuvos kultūros paveldo objektas.