Krikštas - tai vienas iš svarbiausių sakramentų krikščionių gyvenime. Tai dvasinis įvykis, kurio metu žmogus įsilieja į krikščionių bendruomenę ir tampa Dievo vaiku. Krikšto apeigose svarbų vaidmenį atlieka krikšto tėvai, kurie prisiima atsakomybę už krikštijamo vaiko dvasinį ugdymą.
Krikšto Sakramento Esminiai Elementai
- Kryžiaus ženklas - krikščioniško identiteto simbolis.
- Pašventintas vanduo - nuplauna gimtąją nuodėmę ir suteikia naują pradžią jau Dievo vaiko gyvenimui.
- Katechumenų aliejus - primena, kad nuo šiol Kristus bus krikščionio apsauga ir stiprybė, padės atsilaikyti velnio gundymams, bei užgydys nuodėmių žaizdas sieloje.
- Krizmos aliejus - tai išrinkimo ženklas, primena, jog kiekvienas krikščionis šiame pasaulyje yra kunigas, nes meldžiasi Dievui už save ir kitus. Jis - karalius, besirūpinantis jam pavestaisiais, ir pranašas, liudijantis Dievą kitiems.
- Baltas drabužis - tai pakrikštytojo dvasinę būseną atspindintis ženklas. Po Krikšto žmogus yra tyras, šventas, be dėmės.
- Krikšto žvakė - simbolizuoja Kristaus pergalę prieš mirtį. Žvakė uždegama nuo Velykinės žvakės. Jos šviesa išsklaido tamsą. Žvakė saugoma visą gyvenimą kaip priminimas, jog pakrikštytasis per žemės kelionę kviečiamas puoselėti tikėjimą, vengti nuodėmių tamsos.
Krikšto Tėvų Svarba ir Atsakomybė
Krikšto tėvai - tai dvasiniai globėjai, kurie padeda tėvams auklėti vaiką krikščioniškoje dvasioje. Jie yra atsakingi už tai, kad vaikas augtų pažindamas tikėjimą, lankytųsi bažnyčioje ir laikytųsi krikščioniškų vertybių.
Kanonų teisės kodekso kan. 872 įsakmiai kalba tik apie vieną krikštatėvį, tačiau tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, paprastai vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą, į kurią priimamas krikštijamasis. Tai dar aktualiau, atsižvelgiant į krikštatėvių pareigą padėti tikriesiems tėvams auginti ir auklėti savo krikštavaikį, o, šiems mirus, pasirūpinti jo ateitimi.
Reikalavimai Krikšto Tėvams
Pagal Romos katalikų Bažnyčios mokymą, krikšto tėvais gali būti tik praktikuojantys katalikai, atitinkantys tam tikrus reikalavimus:
- Būtina, kad krikšto tėvai būtų priėmę krikšto sakramentą, Pirmąją Komuniją bei Sutvirtinimo Sakramentą.
- Krikštatėviais turėtų būti ne jaunesni nei 16 metų, priėmę Sutvirtinimo Sakramentą, gyvenantys santuokoje arba dar nesukūrę šeimos žmonės.
- Jei yra susituokę, gyvena teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje.
- „Gyvenantis pagal tikėjimą” reiškia ir tai, kad jei vyras ir moteris gyvena kaip pora, tačiau nėra susituokę prieš Bažnyčią, jie negali būti krikšto tėvais.
- Jei vienas iš būsimų krikšto tėvų yra kitos religijos, jis gali dalyvauti ceremonijoje, tačiau bus ne krikštatėviu, o „krikšto liudytoju“. Bent vienas iš dviejų krikšto tėvų privalo būti katalikas.
Apribojimai Krikšto Tėvams
- Tos pačios lyties du asmenys negali krikštyti.
- Kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikį, tačiau tokie žmonės negali būti krikšto tėvais kitam vaikui, nes Bažnyčios mokymas reikalauja, kad krikštatėviais būtų kviečiami tik dori katalikai, besilaikantys tikėjimo reikalavimų.
Pasiruošimas Krikštynoms
Prieš krikštynas būtina atlikti tam tikrus pasiruošimo veiksmus:
- Dėl krikšto reikia susitarti iš anksto kreipiantis į parapijos kleboną, paprastai ne vėliau kaip prieš mėnesį, bet pasitikslinkite dėl laiko bažnyčioje, kurioje planuojate atlikti ceremoniją.
- Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas. Kai kurios parapijos netgi organizuoja kursus krikštyjamo vaikelio tėvams ir krikštatėviams.
- Prieš krikštynų ceremoniją tėvai ir krikštatėviai turi užeiti į bažnyčios raštinę, kur bus užpildomi Krikšto dokumentai.
Krikšto Apeigos
Krikšto apeigos vyksta bažnyčioje, tam paruoštoje vietoje. Ceremoniją gali atlikti vyskupas, kunigas ar diakonas. Dvasininkas vadovauja apeigoms, o dalyvaujantieji aktyviai įsijungia, atsiliepdami į kreipinius ir drauge melsdamiesi.
Krikšto apeigos žingsniai:
- Krikšto apeigos pradedamos persižegnojant.
- Kunigas klausia tėvų: „Kokį vardą išrinkote šiam kūdikiui?”
- Pasakomas vaiko vardas.
- Po to kunigas klausia tėvų, ko jie prašo šiam kūdikiui iš Dievo Bažnyčios.
- Kunigas dešinės rankos nykščiu padaro kryžiaus ženklą ant vaikelio kaktos.
- Tada vaikelį palaimina tėvai ir krikštatėviai.
- Toliau yra skaitoma Šv. Rašto ištrauka.
- Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė.
- Kunigas kviečia atsižadėti nuodėmių ir visokio blogio. Į kreipinius atsiliepiame: „Atsižadu!”
- Kunigas pakviečia išpažinti mūsų krikščioniškąjį tikėjimą.
- Vandens užpylimas primena krikštijamojo palaidojimą Kristaus mirtyje, iš kurios prisikeliama su Kristumi atnaujintam gyvenimui.
- Pakrikštytojo kakta patepama Šventąja Krizma.
- Tada uždedamas baltas drabužis ir nuo Velykinės žvakės uždegama Krikšto žvakė.
- Dėkodami Dievui už Krikšto malonę, visi drauge meldžiasi Viešpaties malda (Tėve mūsų).
Krikšto Dokumentai
- Atvykus krikštynų dieną į bažnyčią, reikia turėti kūdikio ar vaiko gimimo liudijimą.
- Jis reikalingas pildant Krikšto knygą, kurioje įrašomas pakrikštytojo vardas ir pavardė, gimimo data ir vieta, tėvo vardas ir pavardė, motinos vardas ir pavardė (mergautinė), tėvų adresas, kur tėvai tuokėsi, krikštatėvių vardai ir pavardės.
- Krikšto liudijimas gali būti išrašomas prieš ceremoniją, o įteikiamas jau po jos, tačiau tai tik suvenyrinis įvykusio Krikšto pažymėjimas, o ne oficialus dokumentas.
Krikštas Mirties Pavojuje
Tokiais atvejais, kai kūdikiui gresia mirties pavojus, pakrikštyti gali kievienas žmogus, net pats nepriėmęs Krikšto sakramento. Užtenka pilant švarų vandenį virš vaikelio galvos sakyti: „Jonai (Marija), aš tave krikštiju: vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios”. Jei po tokio krikšto kūdikis pasveiksta, rekia kreiptis į kunigą, kuris užpildytų reikiamus dokumentus, pateptų Krizmos aliejumi, drauge pasimelstų, palaimintų visą šeimą.
Krikštas Kitose Konfesijose
Krikštas, suteiktas stačiatikių Bažnyčioje, galioja ir katalikų Bažnyčioje, tačiau praktiškai būna įvairių nesusipratimų. Problema būna, kai žmogus neturi jokio krikšto faktą patvirtinančio dokumento.
Jeigu krikšto fakto neįmanoma patvirtinti net liudininkų parodymais, o žmogus buvo krikštytas mažas, gali būti reikalaujama suteikti krikštą su sąlyga. Šios taisyklės galioja tik stačiatikių atžvilgiu.
Krikšto sakramentas yra svarbus įvykis kiekvieno krikščionio gyvenime. Pasiruošimas šiam sakramentui ir tinkamų krikšto tėvų pasirinkimas yra labai svarbūs žingsniai, siekiant užtikrinti vaiko dvasinį augimą ir krikščionišką auklėjimą.
