Kas Yra Vaikas: Teisės, Poreikiai Ir Iššūkiai

Vaikas - tai asmuo, kilęs iš tėvų (susituokusių ar nesusituokusių) arba įvaikintas. Teisės literatūroje vaiko samprata dažniausiai tapatinama su nepilnamečio ir paauglio sampratomis.

Vaiko Teisės Ir Pareigos

Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją vaikai turi neatimamą teisę gyventi, teisę į vardą ir pilietybę, pažinti savo tėvus ir jais rūpintis, išlaikyti savo individualybę (įskaitant pilietybę), vardą ir šeimos ryšius. Vaikai taip pat turi teisę laisvai reikšti savo pažiūras visais su juo susijusiais klausimais, nuomonę, teisę į minties, sąžinės ir religinę laisvę.

Valstybė privalo garantuoti vaikams galimybę gyventi ir sveikai vystytis, nesiskirti su savo tėvais prieš savo norą, imtis priemonių, kad vaikai nebūtų neteisėtai perkeliamas ir negrąžinamas iš užsienio.

Tėvai privalo auklėti ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pilnamečiai vaikai privalo rūpintis tėvais ir teikti jiems paramą. Vaikai yra tiesiosios žemutinės linijos pirmojo laipsnio giminaičiai.

Vaiko Veiksnumas

Nepilnametis, sulaukęs 16 m., jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo pripažintas visiškai veiksniu (emancipacija), jei yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas.

Vaiko Apsauga Teisiniame Procese

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (1992) įtvirtinta nuostata, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymai. Teismo procesas gali būti ypač bauginantis vaikui, todėl yra specifinių reikalavimų, susijusių su vaiku, teisminio nagrinėjimo metu.

Vaikas negali inicijuoti teismo proceso ar savarankiškai dalyvauti šiame procese iki jis sulauks pilnametystės. Tai atlieka vaiko teisinis atstovas, paprastai tėvai arba teisėtas globėjas. Vaikas turi teisę būti išklausytam prieš visų rūšių teismus tais atvejais, kai tai turi įtakos jo interesams. Tai taip pat taikoma tiems atvejams, kai procesą pradėjo ne vaikas ar jo teisinis atstovas. Teismas atsižvelgia ir įvertins vaiko geriausius interesus kiekvienu atskiru atveju.

Teismo posėdžiai dažniausiai yra vieši, siekiant užtikrinti, kad teismai dirbtų atvirai ir kad jų sprendimai būtų prieinami viešai. Lietuvoje teismo posėdžiai visada uždari bylose dėl tėvų valdžios ir bendravimo teisių, tėvystės nustatymo, vaiko neteisėto perkėlimo į kitą valstybę, taip pat kai tai susijuę su įvaikinimu.

Bylos, turinčios įtakos vaiko teisėms ir interesams, turėtų būti nagrinėjamos kuo greičiau ir turėtų būti prioritetinės, palyginti su kitais atvejais. Pavyzdžiui, teismo sprendimas, susijęs su tėvų valdžios teisių naudojimu, turėtų būti priimtas ir vykdomas kuo greičiau, nes ilgesnis vykdymas gali turėti nepataisomų padarinių tėvų ir vaikų santykiams.

Sveika Vaiko Raida Ir Poreikiai

Sveikai vaiko raidai svarbu, kad būtų patenkinti jo esminiai poreikiai, tiek fiziniai, tiek emociniai. Fiziniai poreikiai - tai maistas, drabužiai, sveikas miegas, darbo ir poilsio režimas, savo erdvė namuose.

Svarbiausi vaikų emociniai poreikiai:

  • Saugus prisirišimas (vaiko poreikis patirti globą, besąlyginį priėmimą ir meilę, saugumo ir stabilumo jausmą).
  • Autonomija (vaiko poreikis būti kompetentingu, galinčiu, mokančiu, savarankišku, suaugusiems užtikrinant sveiką tapatumo vystymąsi).
  • Laisvė išreikšti savo jausmus ir norus (ir nebūti atstumtam ar nubaustam dėl to).
  • Žaidimas ir spontaniškumas (poreikis žaisti, būti spontanišku ir kūrybišku, galimybė būti laimingu, džiaugsmingu vaiku).
  • Realistiškos ribos (poreikis, kad suaugusieji nubrėžtų aiškias ribas, nustatytų taisykles, kontroliuotų, taip užtikrindami sveikos savikontrolės vystymąsi).

Už šių vaikų poreikių tenkinimą yra atsakingi tėvai. Nuo jų gebėjimo suprasti ir atliepti savo atžalų poreikius priklauso adekvačios savivertės formavimasis, pasitikėjimas savimi, kitais ir tuo, kad sudėtingose situacijose bus į ką atsiremti, kiek užaugęs vaikas gebės vadovautis savo vertybėmis, išreikšti savo nuomonę ir atsižvelgti į kito. Ar jis gebės išreikšti save, būti kūrybingas, džiaugtis kasdieniniais dalykais, ar išdrįs priimti iššūkius ir apribojimus, ar sugebės kurti sveikus santykius.

Vaikai Disfunkcinėse Šeimose

Šeimų, kuriose tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, funkcionavimas būna labai sutrikęs, vaidmenys sumišę, nėra aiškių ribų ir taisyklių, vaikams trūksta nuoseklios tėvų kontrolės. Tokias šeimas galime pavadinti disfunkcinėmis. Tai šeimos, kurios nefunkcionuoja taip, kaip turėtų, nes kažkas kitas užima didžiąją dalį šeimos narių laiko, šiuo atveju - tai priklausomybė nuo alkoholio.

Kartais, šeimų su kuriomis dirba Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobili komanda, tėvai teisinasi, jog nepaisant to, kad jie girtauja, namuose visada yra ką valgyti, vaikai viskuo aprūpinti. Vaikas esą nemato, kaip jie geria, todėl jis žalos nepatiria. Tarsi žala vaikui - tik jų blogas pavyzdys.

Net kūdikis, kuris dar nesupranta tėvų elgsenos ir kalbos, yra jautrus tėvų emocijoms. Kūdikystėje formuojasi prieraišumas, pasitikėjimas pasauliu. Kai vaiko poreikiai atliepiami, o tėvai pasiekiami, kūdikis jaučiasi saugus. Apie savo nepatenkintus poreikius kūdikis praneša verksmu. Kūdikiui tėvai yra visas pasaulis. Sulaukęs tinkamos tėvų reakcijos kūdikis išmoksta tikėti, kad pasaulis yra saugus. Jei kūdikis alkanas, sauskelnės šlapios, o į verksmą nereaguojama, kūdikis išmoksta suprasti, kad diskomfortas tik didėja.

Tėvams girtaujant kūdikis dar nesuvokia, kad tai nederamas elgesys ar kad jų veiksmai netinkami, bet jis jaučia nesaugumą. Paprastai šie kūdikiai, tapę suaugusiaisiais, jaučia nuolatinį nepaaiškinamą nerimą.

Žymūs žmonės prakalbo apie alkoholikų vaikus

Kad vaikas susivoktų, kokia šiandieninė situacija namuose, jis turi išsiugdyti jautrumą atpažinti tėvų būseną. Užaugę tokie vaikai ir lieka itin jautriais kitų emocijoms, o tuo tarpu savąsias linkę užslopinti. Vaikai gali išmokti ir manipuliuoti. Šį sugebėjimą tėvai pastiprina, kai vėliau, jausdami kaltę, ima pataikauti vaikui. Dar vaikai išmoksta slėpti nuo aplinkinių tai, kad tėvai geria.

Vaikai pakankamai anksti supranta, kad tėvai slepiasi nuo jų, meluoja aplinkiniams, pasidaro išvadą, jog tai, kas slepiama, yra blogai. Jie jaučia gėdą dėl tėvų.

Disfunkcinėse šeimose augantys vaikai, anot amerikiečių psichologės Janet Geringer Woititz, išmoksta trijų taisyklių: nejausk, netikėk, nekalbėk. Kaip minėjau, sveikai vaiko emocinei raidai svarbu, kad tėvai pripažintų vaiko jausmus ir padėtų su jais susidoroti, patys išlaikydami pusiausvyrą. Disfunkcinėse šeimose vaiko jausmai ignoruojami, ribos dažnai išnyksta, visi „užsikrečia“ vieni kitų jausmais, todėl vaikui reikšti savo jausmus yra pavojinga, nes tuomet bus dar sunkiau. Dažnai užslopinti jausmai prasiveržia kitoje aplinkoje ir pasireiškia kaip elgesio problemos.

Vaikui augant šeimoje, tėvai yra suaugusiųjų pasaulio modelis. Disfunkcinėse šeimose yra daug žadama, tačiau pažadai netęsimi. Jų nesilaikymą stengiamasi pateisinti perkeliant kaltę vaikui. Taip vaikas išmoksta netikėti ir nepasitikėti ne tik tėvais, bet ir kitais žmonėmis.

Didžiausią žalą vaiko raidai daro tėvų nesugebėjimas užtikrinti vaiko saugumo, stabilumo, auklėjimo nuoseklumo nebuvimas. Tiek auklėjant vaikus, tiek šeimos gyvenime didžiausią žalą daro ne konkretūs poelgiai ar tėvų padarytos klaidos, o šeimos emocinė atmosfera, tėvų nuostatos vaiko atžvilgiu, siekimas bet kokiu būdu išvengti atsakomybės, perkeliant tą atsakomybę vaikui.

Kuo ilgiau ir atkakliau tėvai neigia piktnaudžiavimo alkoholiu problemas, tuo labiau traumuoja savo vaikus. Neigdamas problemas, nuo alkoholio priklausomas asmuo siekia visokiausiais būdais išvengti kaltės ir gėdos jausmo, kuris jo sutrikusiai psichikai sunkiai pakeliamas.

Nuo alkoholio priklausomų žmonių šeimoje vaikai, siekdami išlaikyti balansą šeimoje, prisiima tam tikrus vaidmenis. Sąveikos tarp šeimos narių dažniausiai būna nuspėjamos, o jų pagrindu formuojasi vaikų elgesio modeliai, kurie didelę įtaką daro ir suaugus vaikui. Jau mano minėta psichologė J.G.Woititz išskyrė šiuos vaikų, augančių disfunkcinėse šeimose, vaidmenis:

  • Šeimos didvyris: Prisiėmęs šį vaidmenį vaikas turi anksčiau suaugti. Juo dažniausiai tampa vyriausias vaikas šeimoje.
  • Linksmintojas: Tai - šeimos terapeutas ir mediatorius. Toks vaikas stresinėse situacijose dažnai pasitelkia humorą, geba pralinksminti ir taip sumažinti besikaupiančią įtampą.
  • Nematomas vaikas: Jis laikosi nuošaly nuo šeimoje vykstančių procesų, stengiasi niekam neužkliūti, taip apsaugodamas save.
  • Atpirkimo ožys: Elgiasi blogai tam, kad būtų pastebėtas. Jis priešiškas, linkęs į nusikalstamą, destruktyvų elgesį. Sukeldamas problemas sutelkia šeimą paaukodamas save.

Labai didelė tikimybė, kad nuo alkoholio priklausomų asmenų šeimose augantys vaikai patys turės problemų dėl priklausomybių arba tuoksis su į priklausomybes linkusiais asmenimis. Tačiau įtaką tam daro ne tiek tėvų pavyzdys, kiek ankstyvosios patirtys, santykių šeimoje pobūdis, vaidmuo, kurį prisiėmė vaikas, emociniai sunkumai, su kuriais vaikas neišmoksta tvarkytis.

Svarbiausias dalykas, ką tėvai galėtų padaryti dėl savo vaiko, tai pasakyti, kad tu nesi kaltas dėl to, kad mes turim bėdų.

Pagalba Vaikams

Sveikai funkcionuojančiose šeimose paprastai tėvai pasirūpina, kad jų vaikai, susidūrę su emociniais ar elgesio sunkumais gautų pagalbą. Deja alkoholiu piktnaudžiaujantys tėvai pagalbos neieško ne tik sau, bet ir vaikams. Todėl labai svarbus kitų suaugusiųjų, kurie vienaip ar kitaip rūpinasi vaikais, atidumas.

Labai didelę pagalbą vaikui gali suteikti suaugęs, kurio vaikas ima pasitikėti. Gal būt tai mokytojas, auklėtojas, treneris, socialinis darbuotojas, kuris sugeba suprasti, kas slypi už vaiko elgesio. Labai svarbu ne tik pavienių tokiems vaikams atsidavusių žmonių, bet ir ugdymo, socialinių įstaigų pozicija ir pasirengimas teikti tiek socialinę, tiek psichologinę pagalbą.

Kai kuriose įstaigose yra įgyvendinama programa „Linas“ skirta padėti vaikams, kurių tėvai turi priklausomybių. Didžiuosiuose miestuose veikia priklausomybių turinčių paauglių tarpusavio pagalbos grupės Al-Ateen.

tags: #kos #gali #buti #vaikas