Kooperatinis butas - tai butas daugiabučiame name, kurį įsigyjant, žmogus tampa kooperatyvo nariu ir įgyja teisę naudotis butu. Skirtingai nuo nuosavybės teise įsigyto buto, kooperatinio buto savininkas netampa tiesioginiu buto savininku, o tik įgyja dalį kooperatyve, kuris valdo visą pastatą. Ši nuosavybės forma turi savų ypatumų, privalumų ir trūkumų.
Kooperatinis butas (angl. condominium) - tai pastatas arba kompleksas, kuriame atskiri butai priklauso individualiems asmenims, o bendrosios pastato dalys, tokios kaip žemė ir pastato konstrukcija, priklauso visiems butų savininkams bendrai. Taip pat kooperatinis butas gali būti suprantamas kaip bendra nuosavybė arba specialus projektas.
Sovietmečiu Lietuvoje kooperatiniai namai buvo viena iš gyvenamojo būsto formų, kuri leido žmonėms greičiau ir patogiau įsigyti butą. Kooperatinių butų statyba įsivyravo po 1960-ųjų, priverstinai nutraukus individualių namų statybą.
Kooperatinis daugiabutis Šeimyniškių g. 30, Vilnius
Kooperatinių namų statybos istorija Lietuvoje
LKP Centro komiteto ir Ministrų Tarybos 1962 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 592 „Dėl individualinės ir kooperatinės gyvenamųjų namų statybos“ buvo uždrausta individualių namų statyba Vilniuje ir Kaune. Kitų miestų vykdomieji komitetai buvo įpareigoti mažinti individualinės statybos apimtis ir pereiti prie kooperatinės namų statybos.
Šių namų statybai buvo skirti žemės sklypai teritorijose, kuriose nutiesti magistraliniai inžineriniai tinklai. Nustatyta kooperatyvų steigimo tvarka. Kooperatinių namų statybą buvo leidžiama pradėti, kai kooperatyvo nariai įmoka ne mažiau kaip 40 proc. statybos kainos.
Ministrų tarybos 1967 m. patvirtinti gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdiniai įstatai. Juose nustatyta, kad kooperatyvus steigia vykdomieji komitetai, įmonės ir organizacijos, kurių dirbantieji nori tapti kooperatyvo nariais. Kooperatyvai įpareigoti gauti žemės sklypą neterminuotam naudojimui, gauti kreditus, vykdyti statybą rangos būdu, eksploatuoti pastatytą namą arba jį perduoti vykdomojo komiteto namų valdybai.
Kiekvienas kooperatyvo narys galėjo statyti tik vieną butą, ne didesnį kaip 60 kv. metrų gyvenamojo ploto. Kooperatyvo narys kartu su savo šeimos nariais galėjo dalyvauti namo statyboje.
Taigi buvo sukurtos sąlygos turtingesnių žinybų ir organizacijų nariams paspartinti ir pagerinti gyvenamojo namo statybą nuosavais piniginiais įnašais. Daugiausia šie namai buvo statomi pagal tipinius projektus, tačiau galėjo išsiskirti kiek patogesniu buto išplanavimu bei geresnėmis statybinėmis medžiagomis.
Vienas iš kooperatinių namų Vilniuje - tai keturių sekcijų daugiabutis namas Šeimyniškių g. 30, suprojektuotas architektės Aidos Lėckienės (pastatytas 1977 m). Tarp sekcijų yra siauri jungiamieji intarpai su praėjimais iš kiemo į šalia esantį skverą. Sekcijų aukštis varijuoja nuo 5 iki 8 aukštų, pastate yra 52 netipinio geresnio plano butai, nuo 2 iki 5 kambarių. Kiekvienos sekcijos viename aukšte yra po 2 butus. Dauguma kambarių nepereinami, turi lodžijas, prie didelių virtuvių yra sandėliukai su langais, taip pat suprojektuoti dideli sanitariniai mazgai. Butų visų patalpų aukštis - 2.78 cm.
Pirmasis kooperatinis daugiabutis Kaune
Prieš 45 metus Kaune pradėtas statyti pirmasis kooperatinis daugiabutis. Vilijampolės, Vytenio gatvės 6-ojo namo, gyventojai puikiai prisimena 1962 metų rudenį, kai pirmą kartą išvydo statomą jų būsimąjį kooperatinį namą.
Būsimiesiems Vytenio gatvės 6-ojo namo naujakuriams 1962 metų spalį buvo parodytas pradėtas statyti baltų plytų namas. Pirmojo kooperatinio namo Kaune gyventojai išsirinko savo kooperatyvo Ateitis tarybą ir jos pirmąjį pirmininką. Juo tapo Gediminas Meilutis. Po įkurtuvių gyventojai pradėjo tvarkyti aplinką pasodino medelių ir gyvatvorę, įrengė žaidimų aikštelę vaikams, pastatė suolus.
Kooperatyvo Ateitis nariai daugiausiai buvo siuvėjos ir transporto darbuotojai. Jauna šeima pasiskolino 1700 rublių (toks buvo pradinis įnašas už dviejų kambarių 44 kvadratinių metrų butą) ir 1963 metų rudenį įsikraustė į naują namą. Tokių butų, kaip pageidavo Miliauskų šeima, buvo likę tik pirmajame ir penktajame aukštuose. Miliauskams burtų keliu (teko traukti popierėlį su aukšto numeriu) atiteko butas penktajame.
Anot F.Bieliauskienės, vieni kooperatyvo gyventojai visą sumą (apie 3600 rublių) už butą sumokėjo per kelerius metus, kiti per 15 metų. Buto kaina priklausė nuo kambarių skaičiaus. Pašnekovė visą sumą už butą išmokėjo per 15 metų kiekvieną ketvirtį po 40 rublių, įskaičiuojant į tą sumą ir mokesčius už komunalines paslaugas.
Šiame name nuo įkurtuvių gyvenantis Jaroslavas Urniežius lygino: pradinis įnašas už butą prilygo zaporožiečio (mažas sovietinis automobilis) kainai. J.Urniežius, kaip ir F.Bieliauskienė, yra buvęs kooperatyvo pirmininku. Anot jo, sovietmečiu gyventojai buvo draugiškesni noriau sprendė bendrus reikalus. Dabar išryškėjo nuomonių skirtumai.
Nuo 1956 metų Kaune, Žemės ūkio statybos projektavimo institute, projektuotoju dirbo Juozas Čepelė. Nors ir įrašytas į eilę komunaliniam butui gauti, kaunietis suprato, kad būsto laukti reikės daugybę metų. Inžinierius pagal galiojusius statybų įkainius suskaičiavo, kiek kainuotų vidutinis butas ir per kiek metų paprastas pilietis galėtų už jį sumokėti.
Anuometinis Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmininkas Antanas Sniečkus, prieš palaimindamas J.Čepelės kooperatinių butų statybos idėją, tarėsi su centrine TSRS vadovybe. Sulaukė ne tik pritarimo kauniečio pasiūlymas buvo plačiai paskleistas po visą Sovietų Sąjungą.
Nė vienoje Lietuvoje išleistoje enciklopedijoje kooperatinių butų idėjos autoriaus pavardės nėra. Technikos mokslų daktaras docentas J.Čepelė už savo pasiūlymą negavo nė padėkos rašto. J.Čepelė, besirūpindamas visuomenės gerove, pats savo idėja nepasinaudojo kooperatinio buto taip ir neįsigijo.
Kooperatinio buto ypatybės
Pagrindinis kooperatinio buto ypatumas yra tas, kad įsigydamas tokį būstą, žmogus iš tikrųjų nusiperka savo dalį kooperatyve (andelsboligforening). Tuo pačiu pirkėjas tampa solidariai atsakingu, jis prisiima visus kooperatyvo įsipareigojimus, tarp jų ir jo įsiskolinimų išmokėjimą.
Privalumai
- Kooperatinių butų (andelslejligheder) kainos yra gerokai mažesnės nei pagal nuosavybės teisę perkamų apartamentų (ejerlejligheder).
- Galimybė greičiau įsigyti būstą.
Trūkumai
- Atsakomybė už kooperatyvo įsipareigojimus.
- Sunkiau parduoti butą, jei mėnesinis mokestis už butą (boligafgift) yra labai didelis.
- Būtinybė peržiūrėti visus kooperatinės bendrijos dokumentus prieš perkant butą.
Rekomendacijos perkant kooperatinį butą
Pirkdami kooperatinį butą, būkite labai budrūs ir atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:
- Įvertinkite kooperatyvo finansinę padėtį - pasidomėkite buhalterija, einamosiomis pajamomis bei išlaidomis. Ar kooperatyvui pakanka lėšų kasdienėms išlaidoms, ar yra santaupų būtinajam pastato remontui?
- Įvertinkite kreditingumą - skolinius jūsų kooperatyvo įsipareigojimus. Kuo daugiau įsiskolinimų turi kooperatyvas, tuo labiau rizikuojate, pirkdamas dalį jame. Svarbu atkreipti dėmesį į kredito tipą: jei kreditas suteiktas su plaukiojančia palūkanų norma, ateityje gali pakilti įmokos už butą dydis (kylant palūkanų dydžiui).
- Atkreipkite dėmesį į mėnesinio mokesčio už butą dydį (boligafgift). Jei jis bus labai didelis, ateityje savo kooperatinį butą sunkiai parduosite.
- Perkant butą jums teks peržiūrėti visus kooperatinės bendrijos dokumentus. Tai gali būti sudėtinga žmogui, neturinčiam ekonominio arba teisinio išsilavinimo, todėl visada galite kreiptis pagalbos į advokatą arba savo banką.
Kooperatinis butas gali būti puikus pirmasis būstas studentui arba jaunai šeimai, tačiau neatidžiai pažvelgus į kooperatinio nekilnojamojo turto sandorį galima skaudžiai nukentėti finansine prasme.
Nepasirašyk kol neperžiūrėsi! Pirma būsto paskola
Tarybų Lietuvos miestų plėtros planai buvo pradėti rengti 1948 m. Juose buvo numatyta miestų centruose statyti gyvenamuosius daugiabučius namus. Pirmasis daugiabučių iš surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų kvartalas - Žirmūnai - atsirado Vilniuje.
Apibendrinant, kooperatinis butas yra specifinė nuosavybės forma, turinti savų privalumų ir trūkumų. Prieš įsigyjant tokį būstą, būtina atidžiai įvertinti kooperatyvo finansinę padėtį ir prisiimamą atsakomybę.
tags: #kooperatinis #butas #kas #tai