Konstantino Bieliuko indėlis į Lietuvos geografijos mokslą

Lietuvos geografijos mokslo ir studijų raida XX a. II pusėje yra svarbi tema, siekiant įvertinti didžiausią indėlį į geografijos mokslą įdėjusias asmenybes ir mokslo bei studijų įstaigas. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos geografijos mokslo raidą XX a. II pusėje, įvertindami didžiausią indėlį į geografijos mokslą įdėjusias asmenybes ir mokslo bei studijų įstaigas.

Apibendrinta mokslo istorija turėtų būti pirmasis žingsnis į tolimesnį mokslo pažinimą. Raašomasis darbas yra istorinės tematikos, tai bus atliekamas geografijos mokslo vystimosi istorinis bei tyrimas.

Pagrindiniai darbo metodai: palyginamosios analizės, istorinės analizės, statistinis, kartografinis. Norint apibūdinti XX a. II pusės geografijos raidą, reikia atlikti keletą etapų:

1. Darbo temos pasirinkimas ir jos suderinimas su darbo vadovu.
2. Iškeltas pagrindinis darbo tikslas ir jam pasiekti numatyti uždaviniai.
3. Medžiagos paieška ir rinkimas. Šis darbo etapas užima daugiausiai laiko, kadangi reikia surasti reikiamą informaciją - lankytis įstaigose, jų bibliotekose, bendrauti su darbuotojais, sukaupti informaciją.
4. Kritinis, surinktos medžiagos apdorojimas, patikrinimas, faktų nustatymas. Šiame etape reikia atlikti sudėtingą istorinę analizę.

Sekantis etapas jame naudojami metodai padėjo pasiekti darbo tikslą ir jam numatytiems uždaviniams - Apibūdinti Lietuvos geografijos mokslo ir studijų raidą XX a. II pusėje. Tai vienas svarbiausis darbo etaps. Metodikoje iašskiriamas interpretacinis metodas, kurio dėka visa surinkta medžiaga susisteminta, suvesta į atskirus faktus ir koncepcijas.

Deja, kol kas aio laikotarpio geografijos mokslo istorija dar nėra parašyta. Ji turėtų remtis ne tik dokumentais, atsiminimais, bet ir statistiniais duomenimis. Šiame darbe, naudojantis įvairiais aaltiniais, pateikiami ir nagrinėjami tokie duomenys apie Lietuvos geografijos raidą pokario ir Nepriklausomybės laikotarpiu, aptariami kai kurie dėsningumai.

Iašsamaus Lietuvos geografijos mokslo ir studijų raidai darbo nebuvo. Geografijos mokslo raida, nebuvo ir nėra viena iaš populiariausis temų, kurias publikuoti renkasi geografijos mokslo aaks specialistai.

Iš naujausius tyrimus ir pasiekimus tyrinėjant geografijos mokslo ir studijų raidą, tenka nusivilti tuo, kad nėra leidinis, kurie leistų nuosekliai atskleisti geografijos mokslo ir studijų raidą XX a. Naujausi darbai susiję su geografijos mokslo raida, nagrinėta tema aptinkami moksls disertacijose( R. Iš tomuose (K.Kilkus, R.

Geografijos specialists rengimo įstaigs ir geografijos mokslo įstaigs informacijos leidinis iašleista gana daug ir naujs ( red. S.Stanaitis  Geografijos studijoms Vilniaus pedagoginiame universitete 60 mets 2005; S. Vaitekkūnas  Klaipėdos universitetas 2001).

1940 m. birželio 14 d. TSRS įteikė Lietuvos vyriausybei ultimatumą, ją okupavo Raudonoji Armija, buvo sudaryta marionetinė vyriausybė. Falsifikuotuose rinkimuose  iašrinktas vad. Liaudies seimas paskelbė Lietuvą tarybs socialistine respublika ir  paprašė ją priimti į TSRS sudėtį kaip sąjunginę respubliką. `Iš jungimas  Lietuvos aneksija buvo įformintas 1940 m. 1940 m. vasarą prasidėjo brutali Lietuvos visuomeninio gyvenimo, ekonomikos ir kultkūros sovietizacija.

Jos apogėjus  1941 m. birželio mėn. Kilus Vokietijos-TSRS karui dauguma Lietuvos gyventojs sutiko vermachtą palankiai, bet nauji nacistiniai okupantai nesuteikė Lietuvai ribotos nepriklausomybės, kurios tikėjosi bendradarbiavės su Vokietija Lietuvis aktyvists frontas (LAF). Toks nacistinės valdžios elgesys paradoksaliai iašėjo į naudą lietuvis tautai, nes jos vyrai nebuvo pasisūsti į frontą ir netapo III-ojo Reicho  patrankų mėsą .

Okupantai toleravo vietinę lietuvis savivaldą, kurios tarnybos, deja, prisidėjo prie ~yds persekiojimo bei naikinimo. Antrasis pasaulinis karas, okupacijos ne tik nualino aalį, bet ir iašblaaškė jos mokslo pajėgas. 1943 m. kovo 17 d. Prie Lietuvos siens artėjant Soviets Sąjungos kariuomenei, į Vakarus pasitraukė didžioji dalis Lietuvos intelektuals ir kultkūros veikėjs, taip pat ir mokslo ~monis.

1945-1952 m. iai apjungti į kolkūkius, vykdomos represijos prieaš  klasinius prieašus , tame tarpe trėmimai. 1945 m. buvo iaštremta daugiau kaip 6 tkūkst. iš), o 1946-1952 m. iaš Lietuvos į azijinę TSRS dalį buvo iaštremta daugiau kaip 111 tkūkst. ~monis. Nuo 1944 m. rudens Lietuvoje iašsiplėtojęs partizaninis antisovietinis judėjimas tęsėsi ligi 1953 m. pradžios, bet buvo sutriuaškintas.

Jėgos buvo perdaug nelygios. Ligi Stalino mirties Lietuvoje faktiaškai egzistavo okupacinis režimas, valdžios aparate vyravo atvykėliai iaš kits TSRS respubliks. 1944 m. lapkritį - 1947 m. iausia faktinė valdžia okupuotame krašte. Biurui nuo pradžios vadovavo iaš Maskvos atsisūstas Michailas Suslovas, o nuo 1946 m. kovo mėn.

Pokario metais Lietuvai tapus sudėtine Soviets Sąjungos dalimi, ašalies mokslo institucijos turėjo vykdyti bendrus visam Sąjungos mokslui iaškeltus uždavinius. Laikytasi nuostats, kad mokslas turi bkūti sutelktas atskiruose institutuose, o studijos  tik aukaštosiose mokyklose. Lietuvoje pradėtos kurti specializuotos aukaštosios mokyklos. Bendradarbiavimas tarp dviejs silpnai susiets sistemų - aukaštjs mokykls ir MA instituts buvo tik reta iašimtis.

Lietuvoje pradėtos kurti specializuotos aukaštosios mokyklos, pvz., 1950 m. Be minėts Kauno medicinos ir Kauno politechnikos instituts, įkurtus reorganizavus atitinkamus Vytauto Didžiojo universiteto fakultetus, pokario laikotarpiu atidarytos ir kelios naujos aukaštosios mokyklos: 1944 m. įkurtas Vilniaus dailės institutas (pertvarkius 1941 m. įsteigtą Vilniaus dailės akademiją; ašis pavadinimas mokyklai grąžintas 1990 m.), 1945 m. - Lietuvos kkūno kultkūros institutas (dabar - Lietuvos kkūno kultkūros akademija; aši aukaštoji mokykla save kildina iaš 1934 m. įsteigts Aukaštjs kkūno kultkūros kurss), 1949 m. - Lietuvos konservatorija (įsteigta sujungus Kauno konservatoriją, veikusią nuo 1933 m., ir Vilniaus konservatoriją, veikusią nuo 1945 m.; dabar - Lietuvos muzikos akademija), 1969 m. vietoj Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo įsteigtas Vilniaus inžinerinis statybos institutas (dabar - Vilniaus Gedimino technikos universitetas).

1953 m. Lietuvoje prasidėjo destalinizacija, palaipsniui sugrįžo dauguma iaštremtsjs, atvykėlius valdininkus pakeitė vietiniai, atsigavo lietuviaška kultkūra. Iš pradžios smarkiai didino gamyb. Mėsos produkcija 1950-1978 m. laikotarpiu iašaugo 3,5 karto, pieno  4 kartus, o bendroji pramonės produkcija 28 kartus (oficialiais duomenimis). Iai vyko Lietuvos urbanizacijos procesas, augo ne tik Vilnius, Kaunas, bet ir mažesni miestai.

Tai buvo pasekmė racionalaus regioninio planavimo. ūkumi (užėmė tą postą 1940-1974 m.), kuris iaš karingo stalinisto tapo nuosaikiu, kartais vadinamu  nacionaliniu komunistu . Antra vertus, iašliko komunistinė pusiau totalitarinė sistema (ne tiek totalitarinė kaip Stalino laikais).

Iš veikla, slopinamas disidentinis judėjimas. Svarbiausias mokslinio darbo centras ir koordinavimo įstaiga buvo Moksls akademija, kuriai priklausė 12 instituts (1986). Be to, Lietuvoje veikė ir 29 mokslinio tyrimo institutai, priklausą SSSR ir LSSR ministerijoms bei ~inyboms (1985 m.). Iaš viso Lietuvos mokslinio tyrimo institutuose tais metais (kartu su MA institutais) dirbo daugiau kaip 5 tkūkst. Lietuvoje veikė 12 aukaštjs mokykls, kuriose studijavo apie 76 tkūkst. students (1976), dirbo apie 15,5 tkūkst. mokslo darbuotojs ir pedagogs. Iai gausėjo.

Okupacijos sąlygomis Lietuva iašsaugojo teisę aukaštosiose mokyklose dėstyti lietuvis kalba (russ kalba studijavo apie 15 proc. students), dauguma dėstytojs buvo Lietuvoje iašugdyti specialistai. Pokario metais atkurta MA plėtojosi jau pagal sovietiašką modelį: mokslinė veikla buvo gerokai reglamentuojama, mokslininkus persekiojo tarybinės represijos, bet akademijoje reiaškėsi pažangi mokslinė mintis. Iausiai progresavo fizikos, matematikos ir kai kurie gamtos mokslai.

Iai ~inomos bei įgijo pasaulinį pripažinimą. Iius neturėjo pirmtako autoriteto ir todėl sumažėjo reliatyvios Lietuvos autonomijos laipsnis. Iiaus mirtis 1987 m. 1940-1990 m. iaš viso mokslo daktaro laipsnį gavo 720 ~monis. 1990 m. iš 55 proc. sudarė medicinos, technikos, biologijos ir filologijos mokslai, 35 proc. - ~emės ūkio, fizikos, istorijos, ekonomikos, chemijos, matematikos, filosofijos mokslai, 10 proc. - pedagogikos, geografijos, geologijos, teisės, statybos ir architektkūros, veterinarijos, menotyros, psichologijos mokslai.

Dar prieaš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę aukaštosiose mokyklose ir mokslo įstaigose buvo diskutuojama dėl studijų turinio ir struktkūros reformos bei ašis institucijs valdymo tobulinimo. 1989 m. įsikkūrė Lietuvos mokslininks sąjunga. Ji skatino mokslo ir studijų reformą, rengė Mokslo ir studijų įstatymo projektą.

Iausioji Taryba priėmė 1991 m. vasario 12 d. įstatymu nustatytos pagrindinės mokslo ir studijų institucijs akademinės laisvės, studijų forms ir turinio įvairovė ir kt. Įgyvendinant įstatymą įkurta mokslo ir studijų savivaldos institucija  Lietuvos mokslo taryba, kuri yra Seimo ir Vyriausybės mokslinė ekspertė mokslo ir studijų organizavimo bei finansavimo klausimais.

Svarbkūs Lietuvos mokslo ir studijų raidai buvo lietuvis mokslininks iašeivijoje pasiekimai. Iiose ašalyse dirbę mokslininkai ir tyrėjai, tokie kaip prof. Iius, prof. Iius, prof. J.}ilinskas, prof. M. Vaclovas ir Viktoras Biržiaka, prof. St. Kolupaila ir kiti, pratęsė prieaškarines mokslo tradicijas. Atkkūrus nepriklausomybę, jos tapo svarbiu pagrindu tolimesnei mokslo ir tyrims raidai ašalyje.

Daug reikašmės iašeivijos mokslininks darbai turėjo humanitarinis ir socialinis moksls plėtrai. 1997 m. Kitas nepriklausomas ekspertas mokslo, studijų, kultkūros, ūkio, technikos bei socialinės pa~angos klausimais yra Lietuvos moksls akademija  autonominė valstybės remiama mokslo institucija, jungianti ~ymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus. Jos nariais gali bkūti 150 Lietuvos mokslininks. Mokslo ir studijų politiką formuoja ir įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, Mokslo ir studijų departamentas.

1941m. buvo nutarta įsteigti Lietuvos moksls akademijos Geologijos ir geografijos institutą. Jis pradėjo veikti 1945m. ir turėjo 3 poskyrius: geomorfologijos ir kvartero, fizinės geografijos ir kartografijos bei durpyns. 1951m. institute pradėti kompleksiniai geografiniai ir geologiniai tyrimai, taip pat atmosferos ir ~emės plutos fizikos tyrinėjimai.

1953 m. pradėti jkūros kranto dinamikos bei morfologijos, 1956 m. 1955m. pradėta leisti "Geologijos ir geografijos instituto moksliniai pranešimai" (iki 1962m. - 14 toms). 1956m. iašleistas V Gudelio "Geologijos ir geografijos termins ~odynas", 1958m. - "Lietuvos TSR fizinės geografijos" (apdovanotas Respublikine premija). Iais metais pradėtas leisti "Geografinis metraštis". Tarptautinio geografs kongreso proga 1960m. iašleistas rinkinys "Collectanea acta geographica Lithuanica". 1961m. pasirodė K. Bieliuko "E~erotyros pagrindai".

1945-1962 m. Geologijos ir geografijos institutui vadovavo prof. K. Bieliukas. 1963m. atlikta GGI reorganizacija. Lietuvos moksls akademijoje paliktas Geografijos skyrius (prie Fizikos, technikos ir matematikos moksls skyriaus). 1967m. Pagrindinės jkūrinis tyrims pakraipos - Baltijos dugno geologija ir paleogeografija, krants dinamika ir eolodinamika, priekrantės hidrodinamika ir litodinamika.

E~erotyros ir pelkštyros kryptyje daugiausia tyrinėta e~ers dubens morfometrija morfologija, sedimentacijos ir eutrofikacijos procesai. Pradėti kompleksiniai e~ers ir pelkis baseins tyrimai. Geografijos skyriaus geomorfologai sprendė reljefo genezs, neotektonikos paleogeografijos klausimus. Sekant pa~angiomis pasaulinėmis geografijos mokslo raidos tendencijomis, 1966 įkurta Landašafts geochemijos grupė.

`Iuo laikotarpiu Geografijos skyrius iašleido nemažai reikašmingų leidinis: "Hidrologinės ir geocheminės eroduojams landašafts savybės" (1970m.), G. Iius "Hidrologinės ir hidrocheminės kalvots miaškų landašafts savybės" (1972m.), V Gudelio "Pabaltijo reljefas ir kvartero dariniai", A. Mikalausko "Lietuvos fliuvioglacialinės lygumos" (1985m.), A. Gricikūtės, B.

1963-1978m. Geografijos skyriui vadovavo prof. K. Bieliukas, vėliau  prof. V. Iis visuomeninis geografijos mokslo poreikis. Nuolat didėjo kompleksinis geografinis tyrims poreikis, vis aktualesnės darėsi visuomeninis teritorinis process tyrimo problemos. Deja, Geografijos skyriaus galimybes plėtoti daugiaaškius kompleksinius tyrimus labai apribojo jo specifinė priklausomybė. Ii geografijos mokslo statusą. Tai pavyko įgyvendinti tik atkkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

1990 04 09 Lietuvos moksls akademijos Prezidiumo sprendimu įsteigtas Geografijos institutas. Pirmuoju Geografijos instituto direktoriumi tapo prof. habil.dr. V. Gudelis. 1991-1999m. institutui vadovavo prof. habil. dr. G. Iius. jo direktoriumi iašrinktas dr. 1991m. Geografijos institutui suteiktas valstybinio instituto statusas. 1990-2000m. laikotarpį galima pavadinti Geografijos instituto kkūrimo ir ugdymo etapu.

Siekiant plėtoti aktualiausius geografinius Lietuvos tyrimus, buvo transformuojama instituto struktkūra ir tyrims tematika, kuriama ir modernizuojama techninė tyrims bazė, plėtojama doktorantkūra. Ii ja prasme - valstybės kompetencijos užti...

Konstantinas Bieliukas reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos geografijos mokslo plėtros. Jis vadovavo Geologijos ir geografijos institutui 1945-1962 m., o vėliau, 1963-1978 m., vadovavo Geografijos skyriui. Jo vadovavimo metais buvo atlikta daug svarbių tyrimų, išleista reikšmingų leidinių, tokių kaip "Ežerotyros pagrindai".

Konstantino Bieliuko indėlis į Lietuvos geografiją yra neįkainojamas, o jo darbai ir toliau įkvepia naujus geografijos specialistus.

Lietuvos regionų žemėlapis

Šiame straipsnyje aptarėme Konstantino Bieliuko indėlį į Lietuvos geografijos mokslą, įvertinome jo svarbą geografijos raidai Lietuvoje XX amžiuje. Jo darbai ir toliau yra svarbūs Lietuvos geografijos mokslui.

Žemiau pateikiama lentelė su svarbiausiais Konstantino Bieliuko gyvenimo ir veiklos faktais:

tags: #konstantinas #olsauskas #nusautas #butingeje