Kompensuojamas gyvenamas plotas: sąlygos ir galimybės Lietuvoje

Lietuvos Respublikoje yra numatyta kompensacijų teikimo sistema, kuria siekiama padėti šeimoms ir namų ūkiams, kurių pajamos nepasiekia numatytos ribos.

Tačiau apie šią galimybę nežino ar nepasinaudoja nemaža dalis gyventojų, nes paprasčiausiai netinkamai vykdo savo pajamų apskaitą.

Kas laikoma pajamomis?

Lietuvoje pajamos apibrėžiamos kaip visos piniginės ir natūrinės vertybės, kurios pripažįstamos asmens turtu ar turto padidėjimu. Tai gali būti finansinis ar turtinis naudos gavimas, dažniausiai apmokestinamas pagal Lietuvos teisės aktus.

Apmokestinamos pajamos

• Pajamos iš darbo santykių
• Pajamos iš individualios veiklos (įskaitant verslo liudijimą)
• Pajamos iš turto pardavimo
• Dividendai
• Palūkanos
• Motinystės/tėystės išmokos
• Vaiko priežiūros išmokos
• Pajamos už parduotas/nuosavybėn perleistas atliekas

Neapmokestinamos pajamos

• Įstatyme numatytos pašalpos ir kompensacijos
• Draudimo išmokos
• Pensijų išmokos ir pensijų anuitetai
• Įstatyme numatyta palūkanų rūšis
• Labdara
• Dovanos iš artimųjų (vaikai, tėvai, broliai/seserys, seneliai)
• Dovanos be giminystės ryšio iki 2 500 Eur per metus
• Darbdavio dovanos (suma iki 200 Eur per metus)
• Paveldėjimo būdu gautos pajamos
• Pajamos iš žemės ūkio veiklos (numatyta įstatymo)
• Teismų priteistos sumos
• Stipendijos
• Prizai, premijos ir loterijų laimėjimai
• Politinės kampanijos metu gautos ir pagal paskirtį panaudotos aukos/dovanos
• Religinių bendrijų aptarnaujančio personalo pajamos
• Pajamos kaip atlygis gautos teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą
• Tam tikros jūrininkų pajamos ir kt.

Kompensacijų rūšys ir kam jos teikiamos?

Kompensacija gali būti piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams ir/arba kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.

Nepasiturinčiu gyventoju laikomi bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo, kuris, įvertinus jo pajamas ir turtą, turi teisę gauti socialinę paramą. 2023 metais Lietuvoje buvo 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų, kurie gavo socialinę paramą.

Vienas gyvenantis asmuo įgija teisę į socialinę pašalpą, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP dydis yra 176 Eur, todėl pajamų riba socialinei pašalpai gauti yra 193,60 Eur per mėnesį vienam asmeniui.

Socialinės pašalpos dydis

Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo to - kiek laiko ji yra gaunama:

• Iki 6 mėnesių: skirtumas tarp 1,4 VRP (246,40 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
• Nuo 6 iki 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,2 VRP (211,20 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
• Ilgiau nei 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,1 VRP (193,60 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.

Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:

• pirmam šeimos nariui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 193,60 Eur);
• antram šeimos nariui - 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 174,24 Eur);
• trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 135,52 Eur).

Apskaičiuoti, ar jums priklauso socialinė parama galite naudodamiesi SPIS skaičiuokle.

Šildymo ir vandens išlaidų kompensacija

Šildymas ir geriamasis/karštas vanduo taip pat yra kompensuojamas, jei vienas gyvenantis asmuo ar kartu gyvenantys asmenys nesurenka minimalios pajamų sumos.

Būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 352 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 528 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.

Geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų; karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos (asmens) pajamų.

Pavyzdžiai

1 Pavyzdys: keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1418 Eur (2 MMA**). Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas: ((1418 Eur - 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) - 1408 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 Eur. Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

2 Pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 644 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą). Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas: 644 Eur - 528 Eur ( 3 VRP*)= 116 Eur, 116 Eur x 10 proc. = 11,6 Eur. Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) gali mokėti ne daugiau kaip 11,6 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.

* Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur
** MMA -924 Eur (bruto), 709 Eur (neto)

Kaip apskaičiuoti vidutines pajamas

Vidutinių asmens ir šeimos pajamų apskaičiavimas Lietuvoje atliekamas pagal teisės aktus, susijusius su pinigine socialine parama, šildymo ir vandens kompensacijomis bei kitomis socialinėmis išmokomis.

Pajamų apskaičiavimo pagrindas

Skaičiuojant pajamas, vertinamas pajamų vidurkis per pastaruosius 3 mėnesius prieš paramos gavimo mėnesį arba pagal kitus teisės aktuose numatytus terminus.

Į pajamas įskaičiuojamos visos gautos pajamos, išskyrus tas, kurios teisės aktais priskiriamos neapmokestinamosioms ar neįtraukiamoms pajamoms.

Į pajamas, skaičiuojant vidutines pajamas, neįtraukiama:

• Vaiko pinigai (universali išmoka vaikui);
• Vienkartinės valstybės ar savivaldybės išmokos;
• Socialinė pašalpa;
• Kompensacijos už šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį;
• Parama daiktais ar kitomis nepiniginėmis formomis;
• Parama studijoms ir stipendijos, kurios nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu.

Formulė vidutinėms pajamoms apskaičiuoti

3 Pavyzdys: Šeima per pastaruosius 3 mėnesius gavo šias pajamas: Darbo užmokestis: 1 200 Eur/mėn., Pensija: 400 Eur/mėn., Vaiko pinigai: 100 Eur/mėn. Šeima sudaryta iš 3 asmenų.

Vaiko pinigai neįtraukiami.

Kokios pajamos įtraukiamos į kompensacijos apskaičiavimą?

Lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos:

• su darbo santykiais susijusios pajamos;
• autorinis atlyginimas;
• pensijos;
• dividendai;
• palūkanos;
• individualios (personalinės) įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
• pajamos iš žemės ūkio veiklos;
• išmokos žemės ūkio veiklai;
• piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
• stipendijos;
• socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus vienkartines pašalpas ir kompensacijas, transporto bei specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas invalidams, kompensacijas diabetikams, donorams ir slaugos pašalpą visiškos negalios invalidams, draudimo išmokas, mokamus alimentus.

Skiriant šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) socialinę pašalpą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei šiuo Įstatymu nustatytos kompensacijos.

• išeitinė pašalpa arba kompensacija, išmokama, kai darbo sutartis nutraukiama;
• išeitinė išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
• ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;
• turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo kompensacija);
• labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;
• gautos dovanų piniginės lėšos;
• paveldėtos piniginės lėšos;
• užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;
• valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą;
• turto pardavimo pajamos;
• turto nuomos pajamos;
• loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai.

Būsto šildymo ir vandens kompensacijos skaičiuoklė

Norint sužinoti ar jums priklauso kompensacija, pasinaudokite socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Pasirinkite, ar nurodysite paskutinių trijų mėnesių ar vieno paskutinio mėnesio pajamas.

Nurodykite šildymo kainos vidurkį per mėnesį. Jei nežinote einamojo sezono kainų, nurodykite to paties mėnesio įmokos dydį už praėjusį sezoną.

Paspaudus Pirmyn matysite, kokia išlaidų dalis jums kompensuojama. Atitinkamai galite užpildyti prašymą kompensacijai gauti.

Kokius dokumentus pateikti šildymo kompensacijai gauti?

Kreipiantis dėl kompensacijos su savimi reikia turėti šiuos dokumentus:

• Asmens dokumentą
• Prašymą socialinei paramai gauti
• Pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).

Jei naudojamas kietasis kuras, gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Išimtiniais atvejais savivaldybės gali paprašyti pateikti kietojo kuro pirkimo dokumentus.

Kur kreiptis kompensacijai gauti?

Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. Prisijunkite jums patogia identifikavimo sistema ir spauskite Naujas prašymas > Piniginės išmokos.

Šioje skiltyje galite pateikti prašymą tiek šildymo kompensacijai, tiek socialinei paramai gauti. Spauskite Toliau ir Pildyti prašymą. Prašymas nebus pradedamas pildyti, jei kontaktiniai duomenys ir banko sąskata nėra nurodyta ar patikslinta. Nukreipti į prašymą pateikite prašomą informaciją, nurodykite už kokį laikotarpį ir kokias paslaugas norite gauti kompensaciją ir pateikite prašymą.

Lietuvos valstybėje veikia įrankiai, kurie yra skirti mažinti socialinę atskirtį ir neturtą. Socialinė piniginė pašalpa arba kompensacija už būsto šildymą ir/ar geriamą/ karštą vandenį padeda sunkiai besiverčiantiems gyventojams ar šeimoms lengviau sudurti galą su galu.

Puslapyje Kas man priklauso galite susipažinti su teikiamomis lengvatomis ir kompensacijomis, apmokamomis iš valstybės biudžeto.

Socialinis Būstas: Kas Gali Pretenduoti?

Asmenys ir šeimos, atitinkantys įstatymo nustatytus reikalavimus, norėdami gauti paramą socialinio būsto nuomai turi kreiptis į savo savivaldybės administraciją. Jeigu asmuo deklaruotos gyvenamosios vietos neturi - į savivaldybę, kurioje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą“, - sakė E. Kačiulienė.

„Į savivaldybę jie turėtų kreiptis ne vėliau kaip per vienerius metus nuo įvykio. Dėl socialinio būsto gali kreiptis asmenys, kuriems yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, šeimos, auginančios penkis ar daugiau vaikų, tie, kam nustatyta nuolatinė globa ar rūpyba. Taip pat šeimoms, auginančioms vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ir du ar daugiau vaikų turi sunkų neįgalumo lygį, didelius specialiuosius poreikius. Miestas priima pensinio amžiaus kauniečių prašymus dėl socialinio būsto, jeigu jiems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Kreiptis gali be tėvų globos likę asmenys, palikę socialinės globos, grupinio ar savarankiško gyvenimo namus“, - sakė E. Kačiulienė.

Taip pat jeigu jų nuosavame būste vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. Jeigu šeimoje yra neįgalusis ar žmogus, sergantis sunkia lėtinės ligos forma, minimalus naudingasis plotas negali būti mažesnis kaip 14 kv. m“, - teigė E. Kačiulienė.

Svarbūs pakeitimai dėl kompensacijų už būsto nuomą

Nuo 2024 m. sausio 2 d. baigia galioti anksčiau priimti sprendimai dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijų mokėjimo. Asmenys ir šeimos, dėl kurių sprendimai buvo priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d., turės iš naujo pateikti prašymus dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijų.

Nauji reikalavimai nuomininkams ir nuomotojams

Pagal naująją Įstatymo 10 str. 1 d. 3 p., kompensacija nebus skiriama, jei asmuo išsinuomojo būstą, priklausantį jų ar jų šeimos narių artimiesiems giminaičiams (tėvams, vaikams, seneliams, vaikaičiams, broliams, seserims). Todėl, norint gauti kompensaciją, prie visų reikalingų dokumentų reikės pridėti ir pažymą apie artimo giminystės ryšio tarp nuomininko ir nuomotojo nebuvimą (ją išduoda VĮ „Registrų centras“). Teikiant prašymą dėl pažymos išdavimo, reikės pateikti nuomotojo sutikimą dėl giminystės ryšio tikrinimo.

Kompensacija taip pat nebus skiriama, jei išsinuomoto būsto metinė nuomos kaina viršija 60 proc., kurių 40 proc. pajamų dalis per mėnesį lygi arba didesnė už nuomos kainą (pagal naująją Įstatymo 18 str. 2 d.). Bus taikomos „lubos“ kompensacijos dydžiui - ji negalės būti didesnė nei 1 VRP vienam asmeniui (176 Eur).

Kompensacijos dydžio nustatymas

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pakeitimą, asmenims ir šeimoms būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos mokesčio dydį ir vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas pagal deklaruotas asmens ar šeimos pajamas, atskaičius nurodytus atskaitymus (gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir alimentus vaikui (įvaikiui) iš jas mokančio asmens pajamų.

Asmenys ar šeimos, norėdami gauti Kompensaciją, kreipiasi į Neringos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (Taikos g.

Ar savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti kompensacijas?

Taip, gali. Asmenims, vykdantiems individualią veiklą, kompensacijos skiriamos nereikalaujant pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

Parama skiriama vertinant tas pajamas, kurias asmuo, besiverčiantis individualia veikla, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, nurodo pateikdamas individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu kreipiamasi spalio mėnesį, reikėtų pateikti informaciją apie liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais gautas pajamas.

Situacijos ir išimtys

Kompensacija už šildymą dviem būstams

Jei sutuoktinių deklaruota gyvenamoji vieta skiriasi, kompensacija gali būti teikiama tik vienam iš būstų. Tuo atveju, kai asmuo, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą būste, jame faktiškai negyvena, tačiau nuomojasi būstą kitur ir su nuomotoju raštu yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią įregistravo Registrų centre, jo teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma.

Gyvenamoji vieta deklaruota negyvenamosios paskirties pastate

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos už gyvenamosios paskirties būstus.

Geoterminis šildymas

Taip, galite.

Parama studentams

Studentai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą savivaldybėje, kurioje studijuoja, gali pasinaudoti būsto nuomos dalies kompensacija. Ji taikoma tiek nuomojantiems būstą, tiek gyvenantiems bendrabutyje. Kompensacija gali siekti iki 379 eurų, priklausomai nuo miesto ir nuomojamo būsto ploto.

Kompensacija yra skiriama, kai asmens be šeimos deklaruotas turtas yra iki 13 671 eurų, o grynosios metinės pajamos - iki 9 114 eurų. Ja gali pasinaudoti neturintys nuosavo būsto.

Taip pat ir nuosavo būsto savininkai, kurių turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo su negalia ar sergantis sunkia lėtine liga.

Norint gauti paramą, nuomos sutartį reikia sudaryti ne trumpiau kaip vieneriems metams ir įregistruoti ją Nekilnojamo turto registre. Kompensaciją galima gauti ir už bendrabučio kambarį. Tokiu atveju reikėtų su aukštąją mokyklą sudaryti būsto nuomos sutartį ir ją pateikti savivaldybei.

Dėl kompensacijos gali kreiptis ir Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai, kurie turi laikiną arba nuolatinį leidimą gyventi. Taip pat, kartu gyvenantys kambariokai: jie turi sudaryti tris nuomos sutartis, nurodant koks gyvenamasis plotas tenka vienam gyventojui, arba šią informaciją pateikti vienoje sutartyje.

Visais atvejais dėl kompensacijos reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę.

Kita parama nepasiturintiems gyventojams

Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams: socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, papildomos išmokos prie vaiko pinigų ir nemokamo maitinimo vaikams.

Socialinė pašalpa

Pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 140,8 euro. Nustatant teisę į socialinę pašalpą laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino pabaigos.

Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius - 100 proc., 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.

Kur kreiptis: į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el.

Parama moksleiviams

Nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio nemokamus pietus ugdymo įstaigose gaus ne tik vaikai iš nepasiturinčių šeimų, visi priešmokyklinukai, pirmokai, bet ir visi antrokai.

Kur kreiptis: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Maisto produktų ir higienos prekių parama

Maisto produktus ir higienos prekes kas du mėnesius gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 192 eurų.

Jei bendrai namų ūkyje gyvenančių asmenų pajamos vienam nariui viršija 192 eurus, pavyzdžiui, pensinio amžiaus žmogui, neįgaliajam, daugiavaikei šeimai, vienam iš tėvų, auginančiam vaikus, netekus maitintojo, stichinės nelaimės atveju ir kitais atvejais, savivaldybės administracija turi teisę skirti paramą šiems asmenims išimties tvarka. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nusistato kiekviena savivaldybė individualiai.

Kur kreiptis: į gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių (įprastai dokumentai priimami seniūnijose).

tags: #kompensuojamas #gyvenamas #plotas