Nepraleiskite: Kaip Gauti Būsto Šildymo Kompensaciją Nuomojantiems Būstą Lietuvoje

Nepasiturintiems Lietuvos gyventojams teikiama parama, kompensuojant dalį būsto šildymo išlaidų. Ši kompensacija skiriama, jei išlaidos už šildymą viršija 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (nuo 2024-01-01 VRP - 176 Eur).

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 352 Eur. Iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai.

Taip pat dėl teisės į kompensaciją nustatymo galima kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės Socialinės paramos skyrių.

Kompensacijos teikiamos už gyvenamosios paskirties būstus, o būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims.

Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų, o kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.

Kur kreiptis: į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el.

Ar savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti kompensacijas?

Taip, gali. Asmenims, vykdantiems individualią veiklą, kompensacijos skiriamos nereikalaujant pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

Parama skiriama vertinant tas pajamas, kurias asmuo, besiverčiantis individualia veikla, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, nurodo pateikdamas individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu kreipiamasi spalio mėnesį, reikėtų pateikti informaciją apie liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais gautas pajamas.

Situacijos ir išimtys

Kompensacija už šildymą dviem būstams

Jei sutuoktinių deklaruota gyvenamoji vieta skiriasi, kompensacija gali būti teikiama tik vienam iš būstų. Tuo atveju, kai asmuo, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą būste, jame faktiškai negyvena, tačiau nuomojasi būstą kitur ir su nuomotoju raštu yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią įregistravo Registrų centre, jo teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma.

Gyvenamoji vieta deklaruota negyvenamosios paskirties pastate

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos už gyvenamosios paskirties būstus. Jei žmonės gyvena negyvenamosios paskirties pastate, kompensacija neskiriama.

Mediena iš nuosavo miško

Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

Geoterminis šildymas

Taip, galite.

Parama studentams

Studentai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą savivaldybėje, kurioje studijuoja, gali pasinaudoti būsto nuomos dalies kompensacija. Ji taikoma tiek nuomojantiems būstą, tiek gyvenantiems bendrabutyje. Kompensacija gali siekti iki 379 eurų, priklausomai nuo miesto ir nuomojamo būsto ploto.

Kompensacija yra skiriama, kai asmens be šeimos deklaruotas turtas yra iki 13 671 eurų, o grynosios metinės pajamos - iki 9 114 eurų. Ja gali pasinaudoti neturintys nuosavo būsto.

Taip pat ir nuosavo būsto savininkai, kurių turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo su negalia ar sergantis sunkia lėtine liga.

Norint gauti paramą, nuomos sutartį reikia sudaryti ne trumpiau kaip vieneriems metams ir įregistruoti ją Nekilnojamo turto registre. Kompensaciją galima gauti ir už bendrabučio kambarį. Tokiu atveju reikėtų su aukštąją mokyklą sudaryti būsto nuomos sutartį ir ją pateikti savivaldybei.

Dėl kompensacijos gali kreiptis ir Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai, kurie turi laikiną arba nuolatinį leidimą gyventi. Taip pat, kartu gyvenantys kambariokai: jie turi sudaryti tris nuomos sutartis, nurodant koks gyvenamasis plotas tenka vienam gyventojui, arba šią informaciją pateikti vienoje sutartyje.

Visais atvejais dėl kompensacijos reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę.

Pasak Lietuvos studentų sąjungos viceprezidento Pauliaus Vaitiekaus, šių mokslo metų pradžioje studentai susidūrė su iššūkiais ieškant, kur apsigyventi: „Trūko vietų bendrabučiuose, o dabartinės būsto nuomos kainos įkandamos tikrai ne kiekvienam studentui. Dėl to pasinaudoti kompensaciją labai raginu kiekvieną, kuris atitinka numatytus kriterijus.“

P. Vaitiekus teigia, kad šiuo metu skundų dėl vietų trūkumo nesulaukia: „Norisi tikėtis, kad aukštosios mokyklos išsprendė susidariusias problemas ir rado išeitis, kur apgyvendinti studentus. Šiuo metu ieškome sprendimų, kad tokia situacija nepasikartotų kitąmet. Vienas iš jų - lėšų paieškos bendrabučių atnaujinimui. Tai ne tik leis sukurti papildomas gyvenamąsias vietas, bet ir pagerinti esamų kokybę.“ Jis pabrėžia, kad atsakomybę už tai turėtų prisiimti tiek aukštosios mokyklos, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Šildymo kompensacijai gauti sukurta platforma paprasta naudotis kiekvienam

Kita parama nepasiturintiems gyventojams

Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams: socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, papildomos išmokos prie vaiko pinigų ir nemokamo maitinimo vaikams.

Socialinė pašalpa

Pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 140,8 euro. Nustatant teisę į socialinę pašalpą laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino pabaigos.

antram šeimos nariui - 90 proc.
trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc.

Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius - 100 proc., 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.

Kur kreiptis: į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el.

Parama moksleiviams

Nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio nemokamus pietus ugdymo įstaigose gaus ne tik vaikai iš nepasiturinčių šeimų, visi priešmokyklinukai, pirmokai, bet ir visi antrokai.

Kur kreiptis: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Maisto produktų ir higienos prekių parama

Maisto produktus ir higienos prekes kas du mėnesius gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 192 eurų.

Jei bendrai namų ūkyje gyvenančių asmenų pajamos vienam nariui viršija 192 eurus, pavyzdžiui, pensinio amžiaus žmogui, neįgaliajam, daugiavaikei šeimai, vienam iš tėvų, auginančiam vaikus, netekus maitintojo, stichinės nelaimės atveju ir kitais atvejais, savivaldybės administracija turi teisę skirti paramą šiems asmenims išimties tvarka. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nusistato kiekviena savivaldybė individualiai.

Kur kreiptis: į gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių (įprastai dokumentai priimami seniūnijose).

Papildoma išmoka prie vaiko pinigų

25 proc.
30 proc.
35 proc.
40 proc.

Papildomos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu šeima nebeatitinka nepasiturinčios šeimos apibrėžimo. Norint gauti šią paramą, vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų turėtų kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba prašymą pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt.