Komercinių patalpų valdytojų atsakomybė: teisinis aspektas ir praktiniai patarimai

Nekilnojamojo turto paskirtis yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurį būtina žinoti tiek turto savininkams, tiek nuomininkams, norint užtikrinti teisėtą ir efektyvų turto naudojimą. Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti). Skirtingų paskirčių rūšims yra taikomi skirtingi sveikatos, apsaugos nuo triukšmo, gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir kiti reikalavimai.

Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastarieji turi pogrupius, pavyzdžiui, maitinimo, transporto, prekybos ir kt. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

Pastato (patalpų) paskirties svarba

Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui. Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė. Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius.

Jeigu fizinio asmens disponuojamas nekilnojamasis turtas yra mokslo, poilsio, ūkio, garažų, fermų ir kt. Tačiau yra taikomos išimtys. Tam tikrais atvejais teisės aktai leidžia naudoti pastatą (patalpas) nepakeitus paskirties. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties name ar jo patalpose galima vykdyti fotografavimo, meninės kūrybos, švietimo paslaugų, sveikatos priežiūros, odontologinės praktikos veiklas.

Pastato paskirtis yra svarbus aspektas, lemiantis tiek jo naudojimo galimybes, tiek savininkų teises ir pareigas.

ES Teisingumo Teismo sprendimai dėl BDAR pažeidimų

2023 m. gruodžio 5 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT, Teismas) priėmė itin reikšmingus sprendimus dėl administracinių baudų už BDAR pažeidimus skyrimo sąlygų. Byloje Deutsche Wohnen SE prieš Staatsanwaltschaft Berlin Vokietijos teismas kreipėsi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl baudų už BDAR pažeidimus skyrimo juridiniams asmenims atsižvelgiant į koliziją su nacionaline teise.

Nekilnojamojo turto bendrovė Deutsche Wohnen SE (DW), turėdama įvairių bendrovių kapitalo dalių, netiesiogiai valdo apie 163 000 gyvenamųjų būstų ir 3 000 komercinių patalpų. Antrąją bylą Teisingumo Teismui dėl prejudicinio sprendimo priėmimo perdavė Lietuvos teismas.

Dėl COVID-19 pandemijos Nacionaliniam Visuomenės Sveikatos Centrui (NVSC) buvo pavesta užduotis įsigyti informacinių technologijų sistemą, skirtą su viruso nešiotojais sąlytį turėjusių asmenų duomenims registruoti ir stebėti. Šiam tikslui pasiekti NVSC pasitelkė IT paslaugų teikėją.

Svarbiausi ESTT sprendimai:

1. BDAR pažeidimas nebūtinai turi būti padarytas ar žinomas juridinio asmens valdymo organui, kad už jį būtų skiriama bauda. Kaip nurodė Teismas, juridiniai asmenys yra atsakingi už visus asmenis, veikiančius vykdant jų veiklą, o ne tik už valdymo organus.
2. BDAR baudoms skirti reikia nustatyti kaltę. ESTT itin aiškiai nurodė, kad prieš skiriant baudą reikia nustatyti, ar duomenų valdytojas pažeidimą padarė tyčia, ar dėl aplaidumo. Tokiam elgesiui, tyčiniam ar aplaidžiam, priskiriami ir tie atvejai, kai duomenų valdytojas žino arba jau turėjo žinoti, kad savo veiksmais vykdo pažeidimą. Be to, Teismas pažymėjo, kad duomenų valdytojas yra atsakingas ne tik už savo paties atliekamą asmens duomenų tvarkymą, bet ir už asmens duomenų tvarkymą atliekamą jo vardu.
3. Bendri duomenų valdytojai. Teismas taip pat išaiškino bendrų duomenų valdytojų sampratą. Visų pirma Teismas pabrėžė, kad pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti tikrinant, ar yra bendras duomenų valdymas, yra duomenų tvarkymo tikslų ir priemonių nustatymas. Formalūs susitarimai nėra būtini, nes gali pakakti vieno ar kelių sutampančių sprendimų.
4. Kitos aplinkybės, susijusios su baudų pagal BDAR apskaičiavimu. Teismas taip pat nurodė, kad apskaičiuojant baudas subjektui, kuris yra įmonė arba jos dalis, reikia remtis konkurencijos teisės įmonės sąvoka.

Daugiabučių namų bendrijų įstatymo aspektai

Bendrijų įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką.

Sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo...

Civilinio kodekso 4.83 straipsnio aiškinimas

Ar teisingai suprantu, kad jeigu patalpų savininkų susirinkimo sprendimas yra priimtas daugumos balsų susirinkime ir prisilaikant, šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatytos tvarkos, tai savininkas privalo apmokėti išlaidas, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

1. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu...

Bendrijoje yra 37 patalpų savininkai, o pastate yra 57 atskiri NT objektai, įregistruoti VĮ Registru centre. Kai kurie savininkai, turi po kelis NT objektus. Ar visų butų ir kitų patralpų savininkų susirinkime dalyvių kvorumas skaičiuojamas pagal savininkų skaičių, ar pagal turimų NT objektų skaičių.

Savininkų skaičių matome VĮ Registrų centro teikiamame dokumente - "Butų (patalpų) sąrašas pastate". Kiekvienas NT unikalus numeris (nesvarbu, ar buto, ar kitos patalpos) = vienas savininkas (nebent laikinai būtų besavininkis). Visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime vienas NT unikalus numeris = vienas savininkas, vienas dalyvis ir vienas balsas. Tai reiškia, kad asmuo, nuosavybės teise valdantis, pavyzdžiui, du NT objektus, registruojasi dalyvių sąraše du kartus...

Susirinkimo protokolo klaidos

Renkant valdymo organus protokole buvo parašyta "už kandidatą A.V. buvo 22 balsai, už kandidatą V.M.K buvo 15 balsų, 2 susilaikė. Klaida tame, kad reikėjo parašyti "už A.V. 22, prieš 15, 2 susilaikę. Už V.M.K. 15, prieš 22, 2 susilaikę. Registrų Centras tai užskaitė kaip trūkumą. Ar galima papildyti jau parašytą ir priduotą į RC protokolą? Kaip ištaisyti šią klaidą?

Protokole gali būti parašyta vien tik - kiek balsų "už", kiek blasų buvo prieš ir kiek susilaikė nėra taip svarbu ir neteko susidurti, kad to būtų reikalaujama. Ar tikrai tiksliai perteikėte įvardintą problemą? Jeigu tikslinsite protokolą, siūlytume prirašyti "...šiuo...

Susirinkimo sušaukimo problemos

Norime sušaukti visų būtų savininkų visuotinį susirinkimą, bet bendrijos pirmininkas to nedaro. Surinkome parašus dėl susirinkimo sušaukimo, bet pirmininkas mūsų prašymo nepriima, liepė siųsti registruotu laišku. Taip ir padarėme. Kai pašto darbuotojas atnešė laišką, pirmininkas neįsileido, tada pašto darbuotojas išrašė kvietimą į pašto skyrių atsiimti laiško bet pirmininkas atsiimti laiško neina. Ką mum daryti?

Valdybos nariai ir revizijos pirmininkas nori likti nuošalyje, nes nenori susipykti su bendrijos pirmininku. Galbūt sprendimas galėtų būti toks: įmeskite pasirašytą reikalavimą į bendrijos buveinės pašto dėžutę ir pabandykite dar nueiti pas bendrijos pirmininką trise ir jam į teikti reikalavimą į rankas, gaunant ant kopijos žymą: "Gauta", data, vardas, pavardė, parašas. Pasirašykite ne mažiau kaip 3 asmenys aktą, kuriame aprašykite situaciją: kad tam tikrą datą buvo reikalavimas išsiųstas registruotu laišku, bet pirmininkas nepaėmė jo, kad tam tikrą datą įmetėte...

Ginčytini sprendimai dėl parkavimo vietų

...<...> susirinko 1/4 bendrijos narių ir neženkliai laimėjo variantas pašalinti parkingo vietas visoje gatvėje ir statyti draudžiamuosius ženklus. Daugiabutis pačiame Vilniaus centre, tad parkavimo vietų yra labai nedaug, o požeminio parkingo vietų nebebuvo perkant butą. Ar galima kaip nors ginčyti šį sprendimą? Iš kur sužinoti, kad sprendimas buvo teisėtas?

Į el. paštą negavau biuletenių (pasirodo jie buvo įdėti Bendrijos FB grupėje ir prašyta atsispausdinti), o informacija apie nubalsuotą variantą nebuvo niekur skelbiama viešai (o tik paprašius). Bendrijos narių susirinkimo kvorumas - ne daugiau nei 1/4 bendrijos narių, bet daugiau nei 1/2 bendrijos narių, tik tuomet galima priimti sprendimus (žr. Bendrijų įstatymo 11 str. Be to, sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo turi priimti ne bendrijos narių susirinkimas, bet visų savininkų susirinkimas (savininkų dažniausiai būna daugiau nei bendrijos narių), žr. Civilinio kodekso 4.85 str. 1 dalį ir Bendrijų įstatymo 12 str., už...

Elektros tiekėjo pasirinkimas

Ar gerai suprantu: kad jei reikia pasirinkti name, pvz.:elektros tiekėją, tai turi balsuoti visi butų savininkai, o jei reikia pasirinkti elektros instaliacijos ir įrenginių priežiūros įmonę, tai užtenka tik bendrijos narių? Jeigu savininkai neturi asmeninių sutarčių su elektros tiekėju dėl elektros jų butuose (patalpose) tiekimo ir jiems šiuo atveju atstovauja bendrija, kuri jų įgaliota jų vardu pasirašo su elektros tiekėju sutartį, prisiimdama atsakomybę surinkti ir bendrai už visus mokėti mokesčius, tuomet pasirinkimui patvirtinti reikia savininkų daugumos balsų. Retai, bet kartais taip būna. Jeigu kalbama...

Susirinkimo atšaukimas dėl pirmininko ligos

Del pirmininko ligos atšaukiamas paskelbtas visų gyvenamų ir negyvenamų patalpų savininkų pakartotinis susirnkimas. Kokia yra atšaukimo procedūra ir kada greičiausiai ar 14+2 dienos, ar ankščiau galima skelbti nauja susirinkimo datą. Gyventojai informuoti el.pastu.skelbimai pakabinti skelbimų lentoje,imesta į gyventojų pašto dežutes.

Keistoka, kad susirinkimas atšauktas dėl to, kad vienas asmuo negali dalyvauti, juk susirinkimui gali pirmininkauti ir ne bendrijos pirmininkas, o kitas asmuo, ir tai neturėtų trukdyti priimti numatytus sprendimus. Na, bet gal turėjote svarių priežasčių... Situacija netipinė ir neaprašyta Bendrijų įstatyme ar kitur, bet manytume, kad jeigu pakartotinis susirinkimas atšaukiamas, geriau būtų sušaukti iš naujo pirminį susirinkimą, pakartojant darbotvarkės klausimus ir iš...

Sklypo pirkimas bendrijos lėšomis

Gyvenu Vilniaus raj.. Gyvnevietėje yra įsteigta DGNSB. Įmonė, kuri statė namus, sklypą, kuriame buvo statybos,padalino į atskiras dalis, mūsų sklypas atitvertas tvora, yra įrengta visa infrastruktūra ir tt. Šiuo metu įmonė, kuri vykdė statybas, bankrutuoja ir bankroto administratorius išparduoda sklypus. Bendrijos pirmininkas ir apie pusė gyventojų užsimanė pirkti sklypus kurie ribojasi su bendrijos sklypu. Dalis gyventojų tam prieštarauja ir nenori pirkti sklypo nes padidės įmokos, išlaikymas ir tt. Pirmininkas sako, jei nuspręs dauguma tai sklypo pirkimas taps privalomas visiems bendrijos nariams. Ar teisėtai elgiasi pirmininkas ir ar toks sandoris neprieštaraus bendrijų įstatymui.

Civilinio kodekso 4.85 str. 1. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi...

Kondicionierių montavimo sutikimas

Ar gali būtų savininkų susirinkimas, pvz. 3 metų laikotarpiui, duoti vieną sutikimą visiems norintiems montuoti kondicionierius ant daugiabučio sienų, nes labai sunku gauti atskirus sutikimus kiekvienam kondicionieriui.

Renovacijos klausimai

Visuotiniame butų savininkų susirinkime nubalsavome reikiama dauguma dėl balsavimo raštu dėl mažosios renovacijos - šiluminio punkto modernizavimo, kainą pasinkome preliminarią, kurią su komerciniu pasiūlymu gavome, su valstybės parama. Jokio projekto nedarėme, tai kaip tas balsavimas gali vykti, ar tai labiau apklausa, nes paskui oficialus balsavimas bus dėl konkrečios sumos, kai bus investicinis projektas.

Buto savininkai norėjo pradžiai išgirsti visų namo butų savininkų poziciją, nes projektai mokami ir visi dokumentai tvarkomi, po sužinojimo apie gyventojų poziciją, taupant bendrijos lėšas. Panašu, kad savininkai patvirtino sprendimą vykdyti renovaciją ir preliminarią kainą, o vėliau tvirtins galutinę kainą? Jeigu taip buvo nuspręsta, tai turi atsispindėti protokole. Svarbu protokole aiškiai suformuluoti priimtus sprendimus. Susirinkimų gali būti ne vienas, o tiek, kiek reikia.

Gėlių sodinimas bendrijos teritorijoje

Ar gali bendrijos narys bendrijos prižiūrimoje teritorijoje sodinti daugiametes ir vienmetes gėles pirktas iš asmeninių lėšų. Dalis gyventojų sutinka, o kita dalis gyventojų nesutinka, kad asmeninės gėlės augtų bendrijos teritorijoje. Konfliktas kyla kai gėlių sodintojas kviečia policiją ir kaltina gyventojus gėlių numarinimu, kai tik kokia gėlė nuvysta. Ar yra koks įstatymas reglamentuojantis DNSB teritorijos priežiūrą.

Manyčiau, kad gėles turėtų pirkti bendrija, sąskaitą pateikiant norintiems prie namo turėti gėlių darželį su įpareigojimu periodiškai jį prižiūrėti. Ar aš klystu? Kas turi prisiimti atsakomybę, kai gėlių sodintojas nebepajėgia prižiūrėti užsodintos gėlėmis teritorijos?

Galiojančio Civilinio kodekso 4. 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu...

Šviestuvas virš balkono

Sveiki, bendrijos pirmininkas, kelių gyventojų prašymu, ant stogelio virš mano balkono (gyvenu paskutiniame aukšte) įrengė šviestuvą apačioje esančiam takui apšviesti. Šis klausimas nebuvo sprendžiamas bendrijos susirinkimo metu, nebuvo balsuojama dėl apšvietimo variantų ar apšvietimo apskritai. Problema yra tame, kad dabar man už lango mirksi šviestuvas (jis su judesio davikliu), kas tikrai erzina, o taip pat yra apšviečiama dalis mano balkono, su kuo aš visiškai nesutinku, nes tai pažeidžia mano privatumą. Ar toks pirminiko sprensimas pagrįstas ir teisėtas? Kur reikėtų kreiptis, jei pirmininkas nesutinka pašalinti šviestuvo?

6. Butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų,...

Papildomi mokesčiai už laiptinės remontą

Sveiki, Norėjau sužinoti,ar priimant papildomus mokesčius (pvz. mokestį laiptinių kosmetiniam remontui) užtenka susirinkime dalyvavusių maždaug 10 butų balsų? Kai namo bendriją sudaro 60 butų,ir ar tie mokesčiai privalo būti patvirtinti raštu,bent 31-o buto savininkų,kad jie įsigaliotų? Nes tokio protokolo raštu nėra,o sąskaitos jau eina su nauju mokesčiu. Noriu pabrėžti,kad šitas mokestis yra papildomas jau prie kitų dviejų esamų namo reikmėms kaupiamų mokesčių. Namo pirmininkas,nedalyvavusių butų susirinkime balsą,priima,kaip „Už“ balsavusius veiksmą. Ačiū už atsakymą.

Jeigu vykdomi bendrojo naudojimo objekto atnaujinimo darbai, kurie nėra privalomi pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus pastato ar atskiro bendrojo naudojimo objekto naudojimo ir priežiūros reikalavimus, jeigu tai tik bendrojo naudojimo objekto neprivalomas pagerinimas, dėl to sprenimą priima ne bendrijos narių susirinkimas, o visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Galiojančio Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 3 dalies nuostatos tam tikrais atvejais...

Nuomos sutarties nutraukimas

Išsinuomavom patalpas Spalio mėnesį, metinė sutartis. Tačiau atsirado kitos, daug geresnės patalpos, negakim pralristi tokios progos. Norim nutrauktį sutartį. Nuomotoją informavim 1 mėn. prieš. Nuomotojas pareiškė, kad sutartį nutrauks tada kai ras kitus nuomininkus (žodžiu kai pats nuspręs), depozito (už du mėn.) negražins jokiu atveju. Ar nuomotojas gali taip elgtis?

Jūsų sutarties 8.3 punktas numato: "Jei Nuomininkas be šioje Sutartyje numatyto pagrindo nutraukia šią Sutartį nepasibaigus nuomos terminui, Nuomotojui lieka sumokėtas garantas, kaip bauda už neišpildytas sutarties sąlygas. Jūs pareiškėte pageidavimą nutraukti nuomos sutartį su Nuomotoju anksčiau sutarto termino, nesant Nuomotojo kaltės. Taigi, Nuomotojas turi pagrįstą teisę pasilikti depozitą, kaip garantą (baudą) už Nuomininko neįvykdytą sutartinę prievolę. Būtent tokia ir yra depozito paskirtis.

DĖMESIO: Norėdami rašyti žinutę, prisijunkite prie sistemos.

Žalos atlyginimas kaimynams

Lietuvos žmonės nėra linkę artimai bičiuliautis su kaimynais - tyrimai rodo, kad 6 iš 10 apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Santykius su jais, deja, dar labiau kartina nelaimės, kurių metu sugadinamas kaimynų būstas ir jame esantis turtas.

Draudimo bendrovė „Gjensidige“ 2022-2023 metais registravo beveik 1,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, kurių metų žala buvo padaryta kaimynų turtui. Nukentėjusiesiems išmokėta suma siekė beveik pusę milijono eurų. Daugiau nei du trečdalius įvykių sudarė vandens padaryti nuostoliai, bemaž dešimtadalį - kaimynams padaryta žala audros metu. Didžiausios žalos siekia 10 tūkst.

„Gyventojai supranta, kad kaimynai dažniausiai gelbsti kilus gaisrui, užliejimui, įvykus vagystei. Kaimynų dėmesys - tai ne tik skubioji pagalba po nelaimės, bet ir priežastis, kodėl šių nelaimingų atsitikimų namuose įvyksta mažiau.

Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad atšilus orui išauga vidutinė žala, kuri atlyginama už kaimynams padarytus nuostolius. „Išvykę iš namų žmonės avarijas pastebi ne taip greitai, kaip šaltuoju sezonu. V. Katilienės teigimu, daugiausiai nelaimių kaimynų būstui ir jame esančiam turtui Lietuvoje padaro vanduo, dažnesnis nei įprasta kaimynų užliejimų skaičius pastebimas naujos statybos namuose.

„Į naują būstą įsikėlę naujakuriai nėra įpratę teisingai naudoti ką tik įsigytą buitinę techniką ir kitą įrangą, todėl tokiuose namuose avarijų fiksuojame daugiau nei įprasta“, - pasakoja draudimo bendrovės atstovė. Paprastai kaimynų būsto užliejimą, pasak V.

Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas dr. Deividas Poška antrina, kad situacija, dažniausiai įplieskianti teisinius ginčus tarp kaimynų, yra buto užliejimas, kai vanduo iš buto aplieja žemiau esančius butus ir taip padaro žalą šių butų apdailai, baldams, buitinei technikai.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato griežtąją statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. „Tai reiškia, jog statinio savininkui atsakomybė už jo statinio padarytą žalą kyla be kaltės.

Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, patalpų užliejimo atveju atsakomybė už kilusią žalą kyla patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui. Jeigu žala padaroma dėl bendrojo naudojimo objekto, pavyzdžiui, bendro daugiabučio namo vamzdžio, trūkumų, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. ją turi atlyginti kaltas dėl žalos padarymo asmuo, įrodžius jo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę“, - pasakoja dr. D.

Patyrus nuostolius dėl kaimynų kaltės, advokatas pataria užfiksuoti padarytą žalą, pavyzdžiui, nufotografuoti ar nufilmuoti, informuoti apie tai kaimynus, dėl kurių ir kilo žala, ir kreiptis į draudiką dėl žalos atlyginimo.

Pasak dr. D. Poškos, padarius žalos kaimynų turtui, visų pirma, svarbu nedelsti ir juos apie tai informuoti bei tokiu būdu užtikrinti, kad nebūtų padaryti didesni nuostoliai. „Svarbu geranoriškai bendradarbiauti su kaimynais žalos fakto ir dydžio nustatymo ir įvertinimo procese.

Jo teigimu, Lietuvos teismų praktikoje dažniausiai pasitaiko teisinių ginčų dėl turto sugadinimo išsiliejus vandeniui iš viršutinių į žemiau esančius butus. Pasak advokato, taip pat išskirtina žala, kilusi dėl gaisro vieno kaimyno bute persikėlimo į kitus butus.

Dažniausiai pasitaikantys ginčai tarp kaimynų:

tags: #komerciniu #patalpu #valdytojai