Šis specialus straipsnis skirtas apžvelgti komandiruočių temą. Jame rasite atsakymus į klausimus apie dienpinigius, išlaidų kompensavimą, įforminimą ir kitus svarbius aspektus, susijusius su komandiruotėmis.
Kas yra komandiruotė?
Edgaras Lisica, Valstybinės darbo inspekcijos neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas, teigia, kad į komandiruotės apibrėžimą patenka ne tik kelionės į užsienį, bet ir vykstančios Lietuvoje. Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, ne nuolatinėje darbo vietoje. Taigi, į šį apibrėžimą įeina kelionės tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Svarbu paminėti, kad pats darbuotojas į komandiruotę sugalvoti ir išvykti - negali. Tam reikalingas darbdavio pavedimas.
Darbinė išvyka Lietuvoje - taip pat komandiruotė.
Raštiškas įforminimas - privalomas
Norint teisiškai įforminti darbinę išvyką, reikalingas raštiškas darbdavio pavedimas, kuris dažniausiai įforminamas įsakymu, su kurio sąlygomis prieš išvykstant turi susipažinti darbuotojas. Jeigu raštiškas pavedimas vykti į komandiruotę darbdavio nėra pateikiamas ir darbuotojas su juo nesupažindinamas - darbuotojas dėl tokio pažeidimo gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.
Komandiruotės įsakyme turi būti nurodyta privaloma informacija:
- Trukmė - nurodoma intervale "nuo...
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas ir darbdavys apie tokią išvyką susitaria žodžiu - darbuotojui ginčo su darbdaviu atveju gali būti sudėtinga įrodyti, kokio dydžio dienpinigiai komandiruotės metu priklausytų ar kokios trukmės poilsio laiku darbuotojas galėtų pasinaudoti už kelionės laiką.
Kas apmoka komandiruotės išlaidas?
Išvykus į komandiruotę darbuotojui skirtas užmokestis nesikeičia, tačiau darbdavys įsipareigoja kompensuoti patirtas transporto, kelionės ir nakvynės, kelionės draudimo išlaidas. Įmonės leidžiamais atskaitymais turi būti pripažįstamos faktinės įmonės išlaidos.
Komandiruotės išlaidos:
- Transporto išlaidos
- Kelionės išlaidos
- Nakvynės išlaidos
- Kelionės draudimo išlaidos
Lėktuvo bilietų įsigijimo išlaidoms pagrįsti reikalingas bilietas ar PVM sąskaita faktūra (PMĮ 11 str. 4 d.). Skrydžio datos keitimo mokesčiai turėtų būti laikomi lėktuvo bilietų kainos dalimi. Registruoto bagažo mokestis turėtų būti laikomas lėktuvo bilieto kainos dalimi. Rinkliavą už stovėjimą patvirtinantis kvitas laikomas tinkamu dokumentu sąnaudoms pripažinti.
Už nakvynę gali mokėti ir priimančioji šalis. Įrodymų, kad darbuotojas nakvojo ne gatvėje, paprastai nereikia. Nakvynės Vilniuje išlaidos, kai lėktuvas išskrenda anksti ryte, yra komandiruotės išlaidos.
Taip pat, darbuotojo vardu gali būti išrašyti dokumentai, kurie patvirtina LRV nutarime Nr.
Kai konferencijoje darbuotojus maitina, pusė mokesčio už konferenciją priskiriama prie neleidžiamų atskaitymų. Į viešbučio sąskaitą įtraukta pusryčių kaina nėra reprezentacinės sąnaudos. Jeigu už pietus sumokėta suma dengiama dienpinigiais, ji gali būti laikoma komandiruotės sąnaudomis. Maitinimo išlaidos nėra įtrauktos į galimų komandiruočių išlaidų sąrašą.
Kai yra atšaukiamas skrydis, nuostoliai dėl neįvykusios kelionės nėra laikomi leidžiamais atskaitymais. Paprastai medicinos pagalbos išlaidos yra apmokamos iš PSD lėšų ar kompensuojamos draudimo bendrovių.
Darbuotojas į užsienio komandiruotę gali būti siunčiamas ir ne iš Lietuvos. Įmonei reikėtų išsiaiškinti, kurioje šalyje turėtų būti apmokestinamos darbuotojų pajamos. Keleivių vežimo paslaugos laikomos suteiktomis toje šalyje, kurioje jos faktiškai atliktos. LT vienetas patronuojamajai (dukterinei) įmonei gali teikti valdymo paslaugas.
Kai darbuotojas, komandiruotės metu važiuodamas iki oro uosto, išlaidų faktiškai nepatiria, t. y. Lengvata viešojo transporto bilietams taikoma, kai darbuotojas važiuoja į savo darbo vietą ir iš jos. Darbuotojui išmokėta degalų kompensacijos suma pinigais bus laikoma jo pajamomis, gautomis pinigais. Kai darbuotojas į komandiruotę vyksta asmeniniu automobiliu, LRV nutarimu Nr.
Reikalavimo pildyti kelionės lapą nenustato joks teisės aktas. Jį yra naudinga pildyti pačiai įmonei. Kad ir kur degalai būtų sunaudojami, jų apskaita turi būti tvarkoma.
Dienpinigiai: kas, kam ir kiek?
Komandiruotpinigiai, dienpinigiai į užsienį
Kiekvienam į komandiruotę išvykstančiam daugiau nei dieną priklauso dienpinigiai. Už komandiruotės dieną mokami dienpinigiai yra apskaičiuojami pagal valstybei, į kurią vykstama, nustatytą dydį. Ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas.
Komandiruotam darbuotojui grįžus iš darbinės kelionės, dienpinigiai perskaičiuojami, o neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.
Dienpinigiai - tai papildomos išlaidos, kurias darbuotojas patiria vykdamas į komandiruotę ir darbdavys jam jas kompensuoja. Tai reiškia, kad dienpinigių darbdavys neprivalo mokėti, jeigu komandiruotė Lietuvoje trunka tik 1 darbo dieną (pamainą). Darbo inspekcija atkreipia dėmesį, kad dienpinigių mokėjimas Lietuvoje yra siejamas su darbo dienos ar pamainos trukme. Jei darbuotojas siunčiamas tik vienai pamainai, dienpinigiai nėra mokami.
Dienpinigiai mokami pagal Vyriausybės nustatytus dydžius. Tiesa, įmonė gali juos sumažinti, bet ne daugiau kaip iki 50 proc. ir tik įtvirtinusi tai kolektyvinėje sutartyje ar vietiniame norminiame teisės akte. Darbo inspekcija akcentuoja, kad dienpinigių dydis turėtų būti aiškus ir neturėtų kelti abejonių nei darbuotojui, nei darbdaviui. Tiesa, pasitaiko tokių atvejų, kai dalį dienpinigių apmoka renginio organizatorius.
Jeigu darbo ar kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip, darbuotojui ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš komandiruotę turi būti išmokėtas avansas, sudarantis ne mažiau kaip 50 proc. apskaičiuotų dienpinigių.
Dienpinigių dydžiai nuo 2018 m. liepos 1 d.
Nuo 2017 metų liepos 1 dienos įsigaliojus naujam Darbo kodeksui ir su juo susijusiems kitiems nutarimams bei nuo 2018 metų liepos 1 dienos įsigaliojus naujiems teisės aktams, atsirado pakeitimų skaičiuojant dienpinigius darbuotojams vykstantiems į komandiruotes.
Kaip nustato DK 107 str. 3 dalis „Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija." Taigi dienpinigius mokėti yra privaloma dviem atvejais - jei komandiruotė Lietuvoje trunka ilgiau nei 1 dieną arba jei darbuotojas siunčiamas į komandiruotę užsienyje.
Komandiruotė Lietuvoje
Naujame Darbo kodekse nėra pakeitimų susijusių su dienpinigių mokėjimu komandiruotės Lietuvoje metu. Kaip ir anksčiau yra taikomas LRV nutarimas Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo ir pajamų taisyklių patvirtinimo“.
Tačiau nuo 2018 m. liepos 1 dienos įsigaliojus atnaujintam nutarimui "Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo", dienpinigiai skaičiuojami kiek kitaip:
- Dienpinigiai už komandiruotę Lietuvoje nuo 2018 m. liepos 1 d. yra 15 Eur, vietoj anksčiau buvusių 5,70 Eur.
- Nuo 2018 liepos 1 d., kai komandiruotė trunka 1 dieną, mokami 100 proc. dienpinigiai, t. y. 15 Eur, (anksčiau buvo mokami 50 proc. dienpinigiai, t.y. 2,85 Eur). Remiantis DK 107 str. 3 dalimi, dienpinigiai už 1 dienos komandiruotę Lietuvoje gali būti nemokami.
Jei įmonė nusprendžia už vienos dienos komandiruotę dienpinigių nemokėti, tai turi būti numatyta darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje ar įmonės vidaus taisyklėse. Taip pat darbdavys gali kaskart siųsdamas darbuotoją į komandiruotę apie tai nurodyti komandiruotės įsakyme.
Komandiruotė užsienyje
Darbuotoją siunčiant į komandiruotę užsienyje dienpinigius mokėti yra privaloma. Dienpinigiai yra mokami atsižvelgiant į komandiruotės šalį ir jie negali viršyti Vyriausybės nustatytų normų. Priėmus naują Darbo kodeksą, užsienio komandiruočių dienpinigių normos buvo patvirtintos iš naujo. Nuo 2018 m. liepos 1 dienos įsigaliojo naujos maksimalių užsienio komandiruočių dienpinigių normos. Dienpinigių normos pasikeitė visose valstybėse, dauguma normų didėjo, bet kai kuriose valstybėse jos buvo sumažintos. Iš sąrašo išbraukti miestai (Ryga, Maskva, Sankt Peterburgas, Astana ir Niujorkas), vykstant į šiuos miestus taikoma tai valstybei nustatytų dienpinigių norma.
Kai kurios valstybės iš šio sąrašo buvo išbrauktos, pvz., Paragvajus, Jamaika, Hondūras. Sąraše nesančioms valstybėms yra taikoma norma "kitoms valstybėms" - 31 Eur už dieną.
Vienos dienos komandiruotė užsienyje
Darbuotoją siunčiant į komandiruotę užsienyje vienai dienai privalu mokėti dienpinigius. Nuo 2018 m. liepos 1 dienos, už vienos dienos komandiruotę užsienyje ir privačios, ir biudžetinės įmonės turi mokėti dienpinigius pagal nustatytas normas, jų nemažinant.
Anksčiau biudžetinės, valstybės ir savivaldybės valdomos įmonės turėjo taikyti 50 proc. dienpinigius, jei komandiruotė truko 1 dieną, taip pat mokėjo perpus mažesnius dienpinigius už paskutinę komandiruotės dieną.
Kelių dienų komandiruotė užsienyje
Po naujo Darbo kodekso priėmimo, komandiruotės užsienyje dienpinigių skaičiavimo tvarka nesikeitė. Jei darbuotojas vyksta į kelias užsienio šalis, dienpinigiai mokami taikant tos valstybės normą, į kurią atvyko darbuotojas.
Jei komandiruotės tikslas yra viena valstybė, tačiau keliaujant iki tikslo yra aplankomos kitos valstybės, dienpinigiai gali būti skaičiuojami taikant tikslo valstybės normą už visas komandiruotės dienas arba dienpinigiai skaičiuojami kasdien atsižvelgiant, kurioje valstybėje tą dieną buvo darbuotojas.
Jei darbuotojas tą pačią dieną grįžta iš komandiruotės ir vėl išvažiuoja į kitą komandiruotę, tos dienos dienpinigiai yra apskaičiuojami pagal tikslo valstybės normą.
Ar galima nemokėti dienpinigių?
Dienpinigių nemokėti galima tik tuomet, kai komandiruotė yra Lietuvoje ir ji trunka vieną dieną. Iki 2017 m. liepos 1 dienos nebuvo numatytos jokios baudos darbdaviui, kuris nemoka dienpinigių.
Tačiau nuo 2017 m. liepos 1 dienos įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, darbdaviui, kuris nemoka privalomų dienpinigių arba juos moka nesilaikydamas reikalavimų gresia 140 - 300 eurų bauda, pakartotinė bauda siekia 300 - 560 eurų. Baudas direktoriui ar atsakingam asmeniui skiria Darbo inspekcija.
Ginčo su darbuotoju atveju, tikėtina, kad nesumokėti dienpinigiai bus priteisti, taigi teks ne tik sumokėti visus priklausančius dienpinigius, baudas, bet dar ir delspinigius.
Ar galima mokėti mažesnius dienpinigius?
Remiantis nauju dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašu, dienpinigiai gali būti mažinami tik „jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje“.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. Vyriausybė nustatė naują taisyklę - darbo sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse darbdavys negali numatyti, kad dienpinigių norma mažinama daugiau kaip 50 proc. Jeigu įmonė dienpinigių nemokės ar juos sumažins vienašališkai, darbuotojas turės galimybę juos išsireikalauti, taip pat darbdaviui grės administracinės baudos.
Dienpinigiai ir mažosios bendrijos (MB)
Nuo 2018 m. liepos 1 d. tuo atveju, jeigu į komandiruotę vyksta individualios įmonės (IĮ) savininkas, tikrasis ūkinės bendrijos (ŪB) narys ar mažosios bendrijos (MB) narys ir šioje IĮ, ŪB ar MB nėra vadovo, dienpinigių norma gali būti didinama 100 proc., kaip tai daroma į komandiruotę išvykus AB ar UAB vadovui. Nuo 2020 m. sausio 1 dienos ši išimtis yra panaikinta, mokėti galima tik standartinio dydžio dienpinigius.
Kiek dienpinigių mokėti įmonės direktoriui?
Iki 2020 m. sausio 1 d. dėl dvigubai didesnių dienpinigių mokėjimo buvo galima susitarti su įmonės akcininkais. Be akcininkų sutikimo, direktorius sau dvigubų dienpinigių mokėti negalėjo.
Direktoriui išmokėti dvigubi dienpinigiai nebuvo papildomai apmokestinami, jei jie atitiko visus neapmokestinamų dienpinigių kriterijus.
Nuo 2020 metų dvigubų dienpinigių mokėjimas direktoriui buvo panaikintas.
Neapmokestinami dienpinigiai
Dienpinigiai yra mokami darbuotojui jam išvykus į komandiruotę. Kad išmokami dienpinigiai nebūtų apmokestinami, įmonė turi įvykdyti šias sąlygas:
*iki 2020 m. Kokį darbo užmokestį turi gauti darbuotojas, kad jo dienpinigiai nebūtų apmokestinti?
GPM ir Sodros įmokomis gali būti neapmokestinama visa pagal normas apskaičiuota užsienio dienpinigių suma, jeigu darbuotojo atlyginimas nustatytas darbo sutartyje yra didesnis nei MMA (Minimalus Mėnesio Atlyginimas) padaugintas iš koeficiento. Nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA yra 555 Eur, taigi atlyginimas turi būti 722 Eur (555 Eur * 1,3 koeficientas) arba didesnis. Jeigu darbuotojui mokamas valandinis atlyginimas, tai darbo sutartyje turi būti nustatytas 4,41 Eur/val. arba didesnis atlyginimas. Nuo 2020 m. MMA padidinus iki 607 Eur, o koeficientą iki 1,65, atlyginimas, kuris turi būti mokamas darbuotojui padidėja iki 1002 Eur. Jeigu darbo užmokestis neviršija nustatyto minimaliojo dydžio (MMA × koeficientas), GPM ir VSD apmokestinama tik ta dienpinigių dalis, kuri viršija 50 % darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio.
Dienpinigių mokėjimo terminai
Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas dienpinigių mokėjimą nustato tokia tvarka:
- Ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios turi būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 proc. dienpinigių avansas.
- Likusi dalis turi būti išmokama grįžus iš komandiruotės, ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.
Dėl kito dienpinigių avansinio mokėjimo termino darbdavys su darbuotoju gali susitarti darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje ar įmonės darbo tvarkos taisyklėse.
Dienpinigių deklaravimas
Nuo 2016 metų įmonės privalo deklaruoti darbuotojams išmokėtus GPM neapmokestinamus dienpinigius, kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą ir darbuotojams įteiktus GPM neapmokestinamus prizus.
Taigi jei anksčiau VMI nieko nežinojo apie darbuotojams išmokamus neapmokestinamus dienpinigius, 2017 metų pradžioje jie jau gavo duomenis ne tik apie darbuotojo gautą atlyginimą, bet ir apie dienpinigių išmokas. Neapmokestinami dienpinigiai yra deklaruojami metinėje A klasės pajamų deklaracijoje (FR0573).
Dienpinigiai, kurie turi būti apmokestinami yra deklaruojami kartu su darbo užmokesčiu mėnesio A klasės pajamų deklaracijoje (FR0572), bei metinėje deklaracijoje (FR0573). Taip pat apmokestinti dienpinigiai kartu su darbo užmokesčiu yra deklaruojami Sodros mėnesio deklaracijoje SAM.
Po komandiruotės - laisvadienis?
E.Lisica sako, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina ne tik darbo laikas jos metu, bet ir darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal trukmė. Anot jo, jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės. Darbuotojo prašymu, šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, paliekant darbo užmokestį už šį poilsio laiką.
Naujasis Darbo kodeksas numato specialią komandiruoto darbuotojo kelionės apmokėjimo/kompensavimo tvarką: „Į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.“ (DK 107 str. 4 d.)
T.y. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl komandiruotės kelionės laiko įstatymas numato būtent specialią tvarką, t.y. šiuo atveju nėra taikomos DK 144 str. bendros sąlygos dėl viršvalandžių, darbo poilsio ir/ar švenčių dienomis apmokėjimo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys dėl kompensavimo taikymo darbuotojams, dirbantiems lanksčiu darbo laiko režimu („laisvu grafiku“), įskaitant įmonės vadovą, kuris pats tvarko savo darbo laiką taigi pagal apibrėžimą dirba laisvu grafiku. Tokiems darbuotojams neturi prasmės sąvokos „po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną“, nes jiems darbo laikas yra tada, kai jie patys nusprendžia dirbti.
Atsižvelgiant į tai, kad DK 107 str. 4 d. numato būtent darbuotojo teisę į kelionės laiko kompensavimą, kai kelionė vyksta ne darbo laiku, teigtina, kad ir teisę pasirinkti vieną ar kitą kompensavimo būdą priklauso darbuotojui. Darbuotojo pasirinkimas gali būti realizuojamas bet kokiu būdu, su sąlyga, kad aiškiai išreiškiama darbuotojo valia, pvz.: bendru prašymu, pvz., visada pridėti komandiruotės laiką prie kasmetinių atostogų, individualiu prašymu, pvz., pridėti konkrečios komandiruotės poilsio laiką prie kasmetinių atostogų, bendru ar individualiu susitarimu su darbdaviu ir t.t.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato, kiek už kiek valandų kompensuotino laiko kiek darbo ar kalendorinių kasmetinių atostogų dienų suteikti. Taigi darbuotojas, norėdamas pasinaudoti būtent kompensavimu papildomomis atostogų dienomis, pirmiausia turėtų sužinoti darbdavio siūlymą, kiek dienų už kiek valandų siūloma suteikti.
Nors DK 107 str. 4 d. numato tik du kelionės laiko ne darbo laiku kompensavimo metodus, darbo kodeksas visais atvejais leidžia darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl kitokių sąlygų, o taip pat, darbdaviui pasinaudojant savo teise organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą vienašališkai jas nustatyti (DK 3 str. 7 d.), kiek tai nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų ir neblogina darbuotojo padėties. Šiuo atveju darbuotojas ir darbdavys vietoje DK 107 str. 4 d. nurodytų kompensavimo metodų gali susitarti dėl bet kokio kitokio metodo, jei jo taikymas nepablogins darbuotojo padėties. Pavyzdžiui, kompensuojant poilsio laiku ne pirmą darbo dieną, o vėliau.
Nors šiuo atveju darbdavys pasinaudojant savo teise organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą negali vienašališkai paneigti darbuotojo teisės į DK 107 str. 4 d. Kaip minėta, darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl bet kokio dydžio dienpinigių mokėjimo. Dienpinigiai už komandiruotę užsienyje, įskaitant išvykimo dieną, apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius, o už grįžimo dieną mokama iki 50 proc. Už vienos dienos komandiruotę tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek užsienyje mokama iki 50 proc. Darbo kodeksas jokiu būdu nedraudžia darbdaviui mokėti daugiau nei numatyta teisės aktuose.
Sąlygos, pagerinančios komandiruotės apmokėjimą palyginus su teisės aktų nustatyta, gali būti numatytos darbo tvarkos taisyklėse, darbo apmokėjimo sistemoje ar individualiame darbdavio sprendime. Atsižvelgiant į tai, kad Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas pagal savo turinį yra dokumentas, taikomas išskirtinai „pagal nutylėjimą“, nesant darbdavio ir darbuotojo susitarimo, tenka konstatuoti, kad jo tekstas yra techniškai nekorektiškas. Sąvokos „iki 50 proc.“ ir pan. yra neapibrėžtos, objektyviai neįmanoma pasakyti, kiek gi turėtų būti mokama dienpinigių tokiais atskirais atvejais. Antai ir 0 proc. DK 107 str. 2 d. numato, kad „Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti.“
Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas ir kiti darbdavio pareigas numatantys dokumentai šiuo aspektu nenumato jokio papildomo reguliavimo. Kaip minėta, Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės nereguliuoja darbuotojo ir darbdavio tarpusavio teisių ir pareigų, o reguliuoja mokestinius klausimus, taigi kaip specialus teisės negali būti taikomas kalbant apie darbdavio pareigas kompensuoti darbuotojo patirtas komandiruotės išlaidas (DK 4 str. Esant tokiam reguliavimo trūkumui, darbdavys, pasinaudodamas teise organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą, (DK 3 str. 7 d.) turėtų pats nustatyti taisykles kokiais atvejais ir kokios išlaidos kompensuotinos. To nepadarius darbdavys turėtų kompensuoti visas darbuotojo patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo jų mokestinio vertinimo.
Tiesa, darbdavio rizika šiuo aspektu vertintina kaip nedidelė, nes Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės pripažįsta leistinomis sąnaudomis labai plačias sąnaudų kategorijas.
Į užsienį vykstant ilgesniam laikui - pasidomėkite šalies garantijomis
Visais atvejais komandiruojami darbuotojai turi turėti darbo sutartį, pasirašytą su savo darbdaviu Lietuvoje, o apie jų įdarbinimą turi būti informuota „SoDra“. Kitu atveju tai bus laikoma nelegaliu darbu. Svarbu, kad prieš komandiruotę užsienyje, darbdavys ir darbuotojas pasigilintų, kokios garantijos yra taikomos toje konkrečioje valstybėje. Priklausomai nuo šalies, garantijos gali skirtis.
VDI informuoja, kad informaciją apie užsienio valstybėse taikytinas darbo sąlygas ir komandiravimo tvarką teikia atitinkamos šalies ryšių tarnyba, atsakinga už informacijos teikimą komandiravimo klausimais. Inspekcija taip pat ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbuotojų komandiruotės metu, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą darbo ar poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5 213 9772 arba VDI svetainėje užpildžius pranešimo dėl nelegalaus darbo formą.