Šiame straipsnyje aptariami karšto vandens tiekimo reikalavimai Lietuvoje, kurie yra svarbūs užtikrinant saugų ir kokybišką karšto vandens tiekimą vartotojams. Laikytis šių reikalavimų privalo asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, remontuojantys, įrengiantys ir eksploatuojantys pastatų vidaus vandentiekio sistemas, taip pat karšto vandens tiekėjai ir pastatų šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai (eksploatuotojai).
Naujausia higienos norma perkelia ir papildo reikalavimus karštam vandeniui, kurie anksčiau buvo įtvirtinti higienos normoje HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Ši norma nustato svarbius reikalavimus, susijusius su karšto vandens temperatūra, legioneliozės prevencija ir kitais aspektais.
Karšto vandens temperatūros reikalavimai
Higienos normoje įtvirtintas reikalavimas, kad karšto vandens temperatūra vartotojų čiaupuose turi būti ne žemesnė kaip 50 °C (išmatavus temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo). Vandens tiekimo sistemoje taip pat turi būti sudaryta galimybė karšto vandens temperatūrą padidinti, kad vartotojų čiaupuose ji būtų ne žemesnė kaip 65 °C.
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius primena: „Į higienos normos reikalavimus, ypač temperatūros, rekomenduojame atsižvelgti ir gyventojams, kurie privačiuose namuose ir daugiabučiuose karšto vandens temperatūrą reguliuoja patys, tam naudodami elektrą arba kitus energijos šaltinius. Naudojant nepakankamai karštą vandenį, gali kilti rizika sveikatai. Nuolatinis tinkamas temperatūros palaikymas yra svarbiausia legioneliozės prevencijos priemonė“.
Legioneliozės prevencija
Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys sudaro palankias sąlygas Legionella bakterijoms daugintis. Šios bakterijos gali sukelti legioneliozę - ūminę infekcinę ligą, kuri gali pasireikšti karščiavimu, raumenų skausmais, kosuliu ir plaučių uždegimu. Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvėpęs vandens dulksnos (aerozolio) su legionelėmis. Palankiausia vandens temperatūra Legionella bakterijoms daugintis - nuo 20ºC iki 50ºC.
Legionella bakterijų tyrimas karštame vandenyje turi būti atliekamas šiais atvejais:
- kai pastato karšto vandens sistema ar jos dalis pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos;
- po vandens tiekimo sistemos rekonstravimo, remonto;
- kai diagnozuojami vartotojų susirgimai legionelioze.
Karštame vandenyje aptikus Legionella bakterijų, turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma galima vandens taršos priežastis, koreguojamos esamos ir (arba) imamasi naujų legioneliozės profilaktikos priemonių - tinkamo temperatūros palaikymo užtikrinimo, dezinfekcijos, plovimo ir kt. Jeigu 1 l karšto vandens randama daugiau nei 10 000 Legionella bakterijų, papildomai turi būti valoma vandens tiekimo sistema. Atlikus vandens tiekimo sistemos valymą ir kenksmingumo šalinimą, vėl turi būti atliekamas vandens mikrobiologinis tyrimas Legionella bakterijoms nustatyti.
Karšto vandens tiekimo sistemos dezinfekcijai turi būti naudojami Lietuvos Respublikoje įteisinti biocidiniai produktai, pvz., turintys veikliąją medžiagą - chlorą. Apie planuojamos cheminės dezinfekcijos datą ir laiką, trukmę, tikslus ir būtinas saugos priemones karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) ir karšto vandens tiekėjas privalo raštu informuoti vartotojus ne vėliau kaip prieš dvi dienas.
Šiais metais (iki birželio mėnesio pabaigos) Lietuvoje nustatyti 48 susirgimai legionelioze.
Kiti svarbūs reikalavimai
- Karštas vanduo turi būti ruošiamas iš geriamojo vandens ir jo sauga turi būti užtikrinama iki jo naudojimo vietų.
- Karštam vandeniui tiekti naudojami vamzdžiai, jų antikorozinė danga ir kita įranga turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus.
- Karšto vandens tiekimo sistemos vamzdynai turi būti įrengiami ir vedami per patalpų sienas bei perdangas vadovaujantis Bendrosiomis gaisrinės saugos taisyklėmis.
- Vaikų ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir vaikų socialinės globos įstaigose, vaikų žaidimų patalpose karšto vandens temperatūra praustuvų ir dušų vandens ėmimo čiaupuose turi atitikti higienos normų reikalavimus.
Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos
Šilumos tiekėjas ir (arba) daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal kompetenciją raštu informuoja daugiabučio namo savininkus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją ir Tarybą apie daugiabučius namus, kurių šildymo ir karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomųjų reikalavimų.
Pagal gautą informaciją darbus šiems reikalavimams užtikrinti pagal kompetenciją atlieka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), o kitų darbų atitiktį daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams užtikrina daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas ne vėliau kaip per ketverius metus nuo pranešimo apie daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomųjų reikalavimų neatitiktį gavimo dienos. Šių darbų išlaidas apmoka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Kai šilumos punkto savininkas yra šilumos tiekėjas, darbus daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, už kurių atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka nėra atsakingas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), atlieka šilumos tiekėjas šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis. Darbų išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Vartotojų teisės
Vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų.
Kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens temperatūra, slėgis ir higienos rodikliai turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Karšto vandens sistemų priežiūra
Karšto vandens sistemas reikia išplauti vieną kartą per ketverius metus, kol vanduo tampa visai švarus. Plovimui naudoti vandenį ir suslėgtąjį orą arba vien vandenį, kurio kiekis 4-5 kartus viršija didžiausią valandinį sunaudoto karšto vandens srauto kiekį.
Reikalingi dokumentai
Pastato šilumos punkte turi būti paties punkto, pastato šildymo ir karšto vandens sistems veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentai (t.sk. Visi įsišakojimo mazgai, siurbliai, automatinio reguliavimo mazgai ir kiti šilumos punkto įrenginiai turi turėti numerius, kuriais jie ženklinami planuose ir schemose. Schemose turi būti sunumeruotos visos prijungtos abonents sistemos.