Stogo Karnizo Įrengimo Reikalavimai

Stogo karnizas - tai horizontali stogo konstrukcijos dalis, išsikišanti už pastato sienos ribų. Pagrindinis karnizo tikslas - apsaugoti pastato fasadą nuo aplinkos poveikio, o antrinis - užtikrinti tinkamą stogo ventiliaciją ir ilgaamžiškumą. Stogai turi būti įrengti pagal teisės aktų reikalavimus bei medžiagų ir gaminių gamintojų instrukcijas.

Stogų įrengimą reglamentuoja STR 2.05.02:2001 “Statinių konstrukcijos.

Karnizo Funkcijos ir Svarba

• Apsauga nuo kritulių: Karnizas neleidžia lietaus vandeniui tiesiogiai tekėti sienomis žemyn.
• Apsauga nuo saulės ir UV spindulių: Išsikišęs karnizas dalinai uždengia viršutinę sienos dalį, sumažinant UV spindulių poveikį dažams, apdailai ir langų rėmams.
• Stogo sluoksnių ventiliacija: Tinkamai įrengta karnizo pakala leidžia orui cirkuliuoti tarp šilumos izoliacijos ir stogo dangos.
• Konstrukcinio sandarumo užtikrinimas: Karnizas sujungia stogo dangą su latakų sistema ir užbaigia stogo geometriją.
• Estetiškas stogo linijos užbaigimas: Karnizas vizualiai užbaigia stogo konstrukciją ir sustiprina pastato architektūrinį charakterį.

Stogo konstrukcijos schema

Pagrindiniai Reikalavimai Įrengiant Karnizą

Stogai turi būtų atsparūs galimam eksploatacijos poveikiui bei atmosferos poveikiui. Stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu vykdyti stogo priežiūros bei remonto darbus, t. y. eksploatavimo, priežiūros ir remonto darbai neturi kelti grėsmės nė vieno darbų etapo metu.

Stogo elementai

Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuleidžiamas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos gamtai. Ant visų tipų stogų, kurių karnizai yra aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuleidimo nuo stogo sistema. Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai.

Stogo Dangos ir Nuolydžio Svarba

Stogo nuolydis priklauso nuo dangos, kuri bus montuojama. Bituminėms čerpelėms galimas minimalus nuolydis 12 laipsnių. trapecinio profilio stogo dangą, yra ne mažesnis kaip 7 laipsniai. Naudojant čerpinio profilio metalinę stogo dangą minimalus stogo nuolydis 14 laipsnių. Beasbestinės banguotos stogo dangos reikalaujamas minimalus stogo nuolydis yra 12 laipsnių.

Šlaitinio Stogo Laikančiosios Konstrukcijos

Šlaitinio stogo laikančiosioms konstrukcijoms dažniausiai naudojama mediena. Stogo konstruktyvas skaičiuojamas pagal apkrovas tenkančias stogui ir stogo nuolydį. Stogo konstrukcijai įrengti turi būti naudojama tik išdžiūvusi mediena, be nestabilių šakų, puvinio, ji neturi turėti plyšių didesnių kaip 25 procentai gylio ar ilgio.

Gegnių parametrus parenka konstruktorius. Gegnių skersmuo priklauso nuo stogo dangos ir sniego apkrovos, ilgio, atstumo tarp gegnių, šlaitinio stogo nuolydžio. Siekiant kompensuoti šlaitinį stogą veikiančias horizontalios krypties jėgas, rekomenduojama įrengti stygas arba papildomas atramas.

Grebėstai montuojami statmenai gegnėms ir pagrindinė jų funkcija laikyti stogo dangą arba ištisinį paklotą. Grebėstavimas gali būti tankus, retas arba ištisinis. Ant gegnių klojama vėjo izoliacinė plėvelė, ji tvirtinama ventiliacinėmis lentelėmis (tašais), ant kurių kalami grebėstai.

Tarpai tarp gegnių projektuojami 0,4-1,2 m pločio. Gegnės ruošiamos iš masyvios arba klijuotos medienos. Gegnės yra veikiamos tokių apkrovų: nuolatinės apkrovos - stogo danga bei nuosavas svoris, kintamos - sniego apkrovos. pagal LST EN 1991-1-3 projektavimo normas antrąjam apkrovos rajonui. Stogui su nuolydžiu iki 30° sniego apkrovos skaičiuotinė reikšmė lygi 1,66 kN/m².

Izoliacinės Plėvelės Montavimas

Sumontavus gegnes klojama izoliacinė plėvelė.

Stogo Sandūros ir Ventiliacija

Esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti stogo kraigo dalyje. Stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti patikimai užsandarintos su tam tikslui pritaikytomis dangomis, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo.

Tam, kad būtų prailgintas stogo konstrukcijos ilgaamžiškumas, būtina užtikrinti tinkamą stogo ventiliaciją, ypač virš eksploatuojamo mansardinio aukšto. Stogo konstrukcijos vėdinimo angų plotas turi sudaryti 1/300-1/500 pastogės šiluminės izoliacijos ploto.

Jei stogo šlaitų galai apkalami medinėmis vėjalentėmis, reikia naudoti specialius perforuotus ventiliacijos elementus - sofitines juosteles. Ventiliacinių kanalų, esančių virš šiluminės izoliacijos, minimalus aukštis turi būti 50 mm, jei šlaito nuolydis > 20°.

Bituminių Čerpių Montavimas

Klojant bitumines čerpes ant medinių stogo konstrukcijų, kaip ir ant kitų tipų konstrukcijų, gegnių žingsnis priklauso nuo nuolatinių ir laikinų apkrovų, taip pat nuo stogo formos ir svyruoja nuo 600 iki 1500 mm.

Kaip ištisinį pagrindą rekomenduojama naudoti drėgmei atsparią fanerą, drėgmei atsparias orientuotos struktūros drožlių plokštes, įlaidines ar apipjautąsias vienodo storio spygliuočių lentas, kurių santykinis drėgnumas ne didesnis nei 20 %. Lentų plotis - ne daugiau kaip 150 mm.

Montuojant stogą ir ištisiniam pagrindui naudojant fanerą arba OSB-3 plokštes, tarp lapų būtina palikti 3-5 mm tarpą. Lipnaus modifikuoto bitumo paruošiamojo hidroizoliacinio sluoksnio kraštas priklijuojamas aukščiau 0,5-2 cm nuo karnizo laštakio briaunos. Šlaito sandūroje klojamas 1 m pločiu (po 50 cm ant kiekvieno šlaito).

Paruošiamasis hidroizoliacinis sluoksnis prie pagrindo tvirtinamas kas 200-250 mm specialiomis cinkuotomis vinimis su plačiomis galvutėmis. Hidroizoliacija stogo šlaitų kraštuose turi būti sutvirtinama metaliniais šlaito galų elementais.

Įrengiant karnizus laštakiai tvirtinami ant OSB plokštės, drėgmei atsparios faneros arba lentų denginio su 30-50 mm persidengimu specialiomis vinimis (kas 120-150 mm, o persidengimo vietose kas 20-30 mm).

Įrengiant sandūrą aviruoju būdu bituminė sandūros juosta klojama išilgai virš bituminio paruošiamojo hidroizoliacinio sluoksnio pagal šlaito sandūros ašį, atitraukus ją 2-3 cm nuo jo krašto. Vinys kalamos 2-3 cm atstumu nuo krašto, kalant jas kas 20-25 cm, prieš tai bitumine mastika išilgai ištepus visu perimetru 10 cm apatinę sandūrų juostos krašto dalį. Rekomenduojama kloti ištisinę sandūros juostą, tačiau jei tenka sudurti, tai juostų persidengimo vieta turi būti ne mažesnė kaip 30 cm ir kruopščiai priklijuota.

Pradinė eilė (kraigo-karnizo čerpė) klojama universaliomis kraigo-karnizo čerpėmis, arba įprastomis 1-5 tipo čerpėmis, nupjovus lapelius (t. y. perforuotąją čerpės dalį).

Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos Įrengiant Karnizą

• Karnizas, kuris išsikiša mažiau nei 30 cm, neapsaugo sienos ir pamato.
• Pamirštos ventiliacinės grotelės arba paliekami per maži tarpai.
• Dažna klaida - naudoti vidaus apdailai skirtas plastikines dailylentes.
• Karnizas projektuojamas neatsižvelgiant į tai, kaip bus atliekama jo priežiūra ar remontas.
• Per sudėtinga arba sunkiai prieinama konstrukcija (pvz., be inspekcinių angų ar nepasiekiamame aukštyje) apsunkina valymą, perdažymą ar pažeistų elementų keitimą.

Teisės aktai ir reglamentai

• Taisyklės suderintos su STR 2.05.02:2008 “Statinių konstrukcijos.
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 patvirtintas STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos.
• STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289
• statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422
• statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas. „Naudojimo sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-706
• statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(5):2008 „Esminis statinio reikalavimas. „Apsauga nuo triukšmo“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-132
• statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas. 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-131
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. D1-909 patvirtintas STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo.
• Statybos techninis reglamentas STR 2.02.11:2004 „Šaldomieji pastatai ir patalpos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr.
• Statybos techninis reglamentas STR 2.01.03:2009 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-451
• Respublikinės statybos normos RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1994 m. kovo 18 d. įsakymu Nr.
• Statybos techninis reglamentas STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233
• Statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 187
• Statybos techninis reglamentas STR 1.03.02:2002 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 18 d. Nr. 189
• Lietuvos standartas LST EN 826:2013 „Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai.
• Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr.
• STR 2.09.02:2005 “Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas”
• RSN 156-94 “Statybinė klimatologija”
• RSN 121-91 “Papildomi reikalavimai pajūrio krašte statomų pastatų sienoms ir stogams”
• RSN 139-92 “Pastatų ir statinių žaibosauga”
• LST EN 1991-1-3 Eurokodas 1. Poveikiai konstrukcijoms. 1-3 dalis. Bendrieji poveikiai.
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. D1-674 patvirtintas STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas.
• 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtintas STR 1.01.04:2013 „Statybos produktų, kuriems nėra darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas.

tags: #koks #turi #buti #stogo #karnyzas