Socialinio Darbuotojo Reikalavimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami asmenims, norintiems dirbti socialinį darbą Lietuvoje, kokios yra socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo galimybės ir kaip vertinamos jų kompetencijos. Aktualiausi klausimai lieka tai, kas gali dirbti socialiniu darbuotoju, kaip socialiniai darbuotojai turi tobulinti savo profesinę kompetenciją ir atestuotis.

Socialinio darbuotojo kvalifikacija reikalinga norint dirbti socialinio darbuotojo darbą. Asmuo, įgijęs socialinio darbuotojo kvalifikaciją, turi:

• Gebėti užmegzti ir plėtoti etiškus, teisėtus ir partneriškus santykius su vaikais, paaugliais, jaunuoliais, neįgaliais, pagyvenusiais ir senais žmonėmis, bedarbiais, iš įkalinimo įstaigų sugrįžusiais, smurtą bei skurdą patyrusiais ir kt. socialinės globos reikalingais žmonėmis, konsultuoti atskirtį, smurtą, skurdą patiriančius asmenis ar jų grupes, kurti saugią emocinę bendravimo ir konsultavimo aplinką, analizuoti socialines problemas, atpažinti asmens, šeimos ar grupės poreikius, numatyti, kokios pagalbos jiems reikia, planuoti ir organizuoti šios pagalbos teikimą, pasitelkiant kitas organizacijas, įvertinti, kaip viskas vyko, kaip pasisekė, numatyti, ką reikia daryti toliau, perimti pažangią Lietuvos ir kitų šalių socialinio darbo patirtį, bendradarbiauti su kitomis socialinės pagalbos įstaigomis, koordinuoti pagalbos teikimą, atlikti tyrimus, panaudoti tyrimų įrodymais pagrįstas žinias ir tokiu būdu tobulinti socialinio darbo praktiką
• Žinoti kaip stiprinti asmenų, šeimų, grupių bei bendruomenių sąveiką, įtraukiant juos į bendrą tikslų siekimą, išteklių paiešką ir plėtojimą, kančios mažinimą ir jos prevenciją, socialinės politikos, paslaugų plėtotės sprendimus, projektus, atliepiančius bazinius žmonių poreikius ir palaikančius jų gebėjimų plėtotę, išteklius, būtinus šiai plėtotei ir nutrūkusių socialinių ryšių atstatymui, kelius ir būdus, įgalinančius siekti socialinio ir ekonominio teisingumo, inicijuojant socialines ar politines akcijas, įtakojant politiką, paslaugas, išteklių paskirstymą, kaip atlikti tyrimus ir vertinimą visų socialinio darbo aspektų, kaip sistemiškai tyrinėti ir eksperimentuoti, kaupiant naujas tyrimų įrodymais pagrįstas žinias, kurios gali prisidėti prie socialinio darbo praktikos tobulinimo
• Mokėti dirbti atsakingai, savarankiškai, planuoti, organizuoti ir vertinti savo darbą, efektyviai empatiškai bendrauti su kolegomis ir klientais

Socialinio darbuotojo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal socialinio darbo studijų programą. Norintiems siekti socialinio darbo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą. Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti socialiniu darbuotoju nėra pripažįstami.

Įgiję socialinio darbuotojo kvalifikaciją asmenys gali dirbti socialiniu darbuotoju socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijose: socialinės rūpybos skyriuose, vaikų, žmonių su negalia, pagyvenusius žmonių dienos centruose, bendruomenės centruose, vaikų, senų žmonių globos namuose, žmonių su negalia pensionatuose, ligoninėse, mokyklose, kalėjimuose, įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse.

Kvalifikaciniai Reikalavimai Socialiniams Darbuotojams

Norint dirbti socialiniu darbuotoju, būtina atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus. Pagal galiojančius teisės aktus, socialiniu darbuotoju gali dirbti asmenys, kurie:

• Yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį.
• Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją.
• Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą.
• Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.

Taip pat svarbu paminėti, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. dirbti socialiniu darbuotoju turėjo teisę asmenys, įgiję aukštąjį (universitetinį ar koleginį) socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Išimtis buvo taikoma socialiniams darbuotojams, kurie studijavo ir siekė įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą, ir kuriems 2011 m. liepos 1 d. liko studijuoti mažiau nei 2,5 metų.

Žinotina, kad socialiniais darbuotojais laikomi:

• Socialinių paslaugų įstaigos vadovo pavaduotojas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms);
• Socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms);
• Socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjo pavaduotojas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms);
• Socialinis darbuotojas;
• Socialinio darbo organizatorius;
• Socialinių programų koordinatorius;
• Socialinio darbo vadybininkas;
• Specialistas socialiniam darbui (dirbantis seniūnijoje).

Ministerija nusprendė - turintys socialinio pedagogo išsilavinimą nebegalės būti socialiniais darbuotojais. „Jeigu tu nori toliau dirbti socialiniu darbuotoju, yra paliktas pereinamasis laikotarpis, ir per 5 metus žmonės galės įgyti socialinio darbuotojo išsilavinimą.

Socialinio darbo krypties studijos apima teorines ir praktines žinias, reikalingas sėkmingai dirbti su įvairiomis socialinėmis grupėmis ir spręsti socialines problemas. Studijų metu įgyjami įgūdžiai leidžia efektyviai bendrauti, analizuoti situacijas ir teikti pagalbą tiems, kuriems jos reikia.

Socialinių Darbuotojų Profesinės Kompetencijos Tobulinimas

Kalbant apie socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą, svarbu atkreipti dėmesį į šio proceso principus. Darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimas siejamas su visos įstaigos, organizacijos paslaugų kokybės tobulinimu. Siekiama įtvirtinti požiūrį, kad visa socialinių paslaugų įstaiga yra atsakinga už paslaugų kokybę.

Kaip ir iki šiol, socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Tačiau atsiranda naujovė, kad iš 16 val., tik 60 proc. turi būti surinkta pagal:

• Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas.
• Aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas.
• Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą, kitas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Departamento patvirtintas programas arba dalyvaujant supervizijoje.

Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas, t.y. profesinę kompetenciją privaloma tobulinti 16 val., iš jų 60 proc., t.y. apie 10 val. laiko turi būti tobulinamasi pagal aukščiau išvardintas programas ir iš tų 10 val. bent kažkokia dalis valandų turi būti surinkta dalyvaujant supervizijoje.

Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo. Po asmeninio socialinio darbuotojo įsivertinimo, rekomenduojama įsivertinimo rezultatus aptarti su vadovu arba kolega. Tai atlikti rekomenduojama norint išlaikyti kiek įmanoma daugiau objektyvumo, t.y. kad socialiniai darbuotojai per daug neigiamai arba teigiamai neįvertintų savo kompetencijų ir jas patobulintų tikrai ten, kur labiausiai trūksta žinių, gebėjimų, motyvacijos, vidinių nuostatų ar pan.

Taip pat labai svarbu paminėti, kad socialiniai darbuotojai negali už savo veiklos įsivertinimą patirti neigiamų pasekmių ir tai neturi daryti neigiamos įtakos jų profesiniams santykiams, priešingai - turi būti suteikiama galimybė tobulinti profesinę kompetenciją. Įsivertinimai turėtų būti atlikti kartą per metus.

Už profesinės kompetencijos tobulinimą yra atsakingi socialiniai darbuotojai ir organizacija, todėl yra reglamentuojama, kad socialinių paslaugų įstaigos, organizacijos biudžete privalo būti numatyta lėšų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinei kompetencijai tobulinti.

Socialinių darbuotojų visoje Lietuvoje yra maždaug 7 procentais mažiau nei reikėtų, o pastaraisiais metais problema gilėja. „Didžiausias trūkumas yra socialinių darbuotojų pagalbos šeimai skyriuje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė, kad turintieji socialinio pedagogo išsilavinimą nebegalės dirbti socialiniais darbuotojais. Dabar jie gali dirbti su vaikais ir šeimomis. „Tai nėra taip vadinami „geri vaikai“, nors, manau, kad ir geri vaikai turi savo sunkumų ir rūpesčių. Bet mūsų pagalba ir yra skirta tiems, kurie patiria sunkumų - ar sunkumai mokyklose, ar šeimose, ar sutrikimai“, - teigia Pal.

Socialinių darbuotojų visoje Lietuvoje yra maždaug 7 procentais mažiau nei reikėtų, o pastaraisiais metais problema - gilėja. „Didžiausias trūkumas yra socialinių darbuotojų pagalbos šeimai skyriuje. Šiuo metu trūksta 19 darbuotojų. Pasitaiko tikrai tokių atvejų, kai tenka iš vieno rinktis. „Emocinis krūvis persiduoda, ir ta diena būna tikrai nelengva. Aš jau dabar nesinešu to krūvio namo, bet būdavo anksčiau, kad grįžęs, uždaręs duris galvojau apie tai, kas čia įvyko, pergyvenau. Jeigu taip diena iš dienos, tas labai sekina“, - teigia M.

Ateityje šių darbuotojų gali trūkti dar labiau. Ministerija nusprendė - turintys socialinio pedagogo išsilavinimą nebegalės būti socialiniais darbuotojais. „Jeigu tu nori toliau dirbti socialiniu darbuotoju, yra paliktas pereinamasis laikotarpis, ir per 5 metus žmonės galės įgyti socialinio darbuotojo išsilavinimą. „Centrą tai tikrai palies. Pirmas dalykas - apsunkės ir taip jau sudėtinga darbuotojų paieška, o antra - neaišku, ką tie darbuotojai nuspręs - ar keis jie savo kvalifikaciją“, - komentuoja Vilniaus socialinių paslaugų centro direktorė S. „Socialinių darbuotojų trūkumas labai paveikia ir pačius darbus. Mes, kaip vadovai, nebepajėgūs užtikrinti socialinių paslaugų kokybės. Kas dėl to nukenčia? Suprantama, pirmiausia nukenčia paslaugų gavėjas“, - tikina L. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimuose, kurie įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.

Kvalifikaciją Suteikiančios Programos

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimuose, kurie įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. pateikiama informacija apie kvalifikaciją suteikiančias programas:

Socialinių darbuotojų patirtys ir įžvalgos. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su įvairiomis klientų grupėmis, dalinasi savo patirtimi ir įžvalgomis apie darbo specifiką, iššūkius ir pasiekimus. Socialinė darbuotoja Aušra Žukauskienė teigia, kad socialinis darbas yra kasdieninis iššūkis sau, randant konstruktyvias išeitis tam tikrose situacijose su klientu ar klientų grupe. Ji pabrėžia, kad tvirtas ir pasitikėjimu grįstas ryšys su klientu yra vienas iš didžiausių privalumų socialiniame darbe.

Socialinis darbuotojas Šarūnas Vainius Suchovas teigia, kad visuomenė kelia padidintus lūkesčius socialiniams darbuotojams bei laukia greitų rezultatų, tačiau tuo pačiu nepagrįstai ir nepelnytai nuvertina pačią specialybę, jos poreikį ir specialistus. Jis mato paradoksą, kad socialinis darbuotojas sustiprina asmenų socialinį gyvenimą, metodiškai naudoja konsultavimą, informavimą, tarpininkavimą, atstovavimą.

Socialinė darbuotoja Aurika Lazdauskienė džiaugiasi, kad atrado savo vietą ir dirba mylimą darbą. Ji teigia, kad labai džiaugiasi matydama nors ir nedidelius pasikeitimus savo klientų gyvenime, kurie laikui bėgant vis labiau išryškėja, matau kaip jie keičiasi, nejaučia jokios įtampos, mielai ir atvirai bendrauja, džiaugiasi įvairiomis naujovėmis, drąsiai teikia savo pasiūlymus, noriai dalyvauja įvairiose veiklose.

Vedėja Neringa Žalėnė teigia, kad ją labiausiai džiugina atsinaujinantys socialinio darbo ištekliai, nauji įvairių grupių interesus atstovaujantys judėjimai, savanorystės iniciatyvos, į kurias noriai įsitraukiu, man svarbu nuolat plėsti profesinį akiratį. Ji brangina savo sukauptą profesinę patirtį ir noriai dalinasi ja su jaunesniaisiais kolegomis.

Socialinė darbuotoja Alina Šukevič teigia, kad socialinis darbas tai pokyčių profesija, veikla, kuri reikalauja iš žmogaus ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų generavimo. Dirbti socialinį darbą - reiškia visą laiką tobulėti, taikyti naujausias žinias ir metodus aktualius sparčiai besikeičiančios visuomenės kontekste.

Šios įžvalgos atskleidžia, kad socialinis darbas yra sudėtinga, bet labai svarbi profesija, reikalaujanti nuolatinio tobulėjimo, empatijos ir atsidavimo žmonėms.

Rugsėjo 27 d. švenčiame Lietuvos socialinių darbuotojų dieną. Ši diena yra svarbi, nes joje dirba gausus būrys socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų ir mes visada ją paminime.

PRIENŲ RAJONO JIEZNO PARAMOS ŠEIMAI CENTRO (Kodas 190201025)SOCIALINIO DARBUOTOJO (DARBUI ŠEIMINIUOSE NAMUOSE) PAREIGYBĖS APRAŠYMAS NR. 29I.PAREIGYBĖ 1. Socialinis darbuotojas (darbui šeiminiuose namuose) yra socialinės veiklos padalinio darbuotojas, priskiriamas specialistų grupei. 2. Pareigybės lygis - A2. 3. Pareigybės paskirtis - darbas su vaikais šeiminiuose namuose.

II. SPECIALŪS REIKALAVIMAI ŠIAS PAREIGAS EINANČIAM DARBUOTOJUI 4. Darbuotojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus: 4.1. turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinio darbo studijų krypties studijas , ir socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį (arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją); 4.2. gebėti savarankiškai planuoti, organizuoti savo veiklą, išmanyti raštvedybos taisykles, turėti gerus darbo kompiuteriu įgūdžius (Microsoft Office, Outlook Express, Internet); 4.3. mokėti analizuoti ir apibendrinti informaciją, gebėti sklandžiai dėstyti raštu ir žodžiu mintis; 4.4. gebėti dirbti komandoje, rengti ir įgyvendinti vaikų individualius socialinės globos planus, užimtumo projektus, programas, įvertinti vaikų poreikius, gebėjimus, galimybes, atsižvelgiant į jų individualumą ir vadovaujantis jų poreikiais parinkti užimtumo veiklas; 4.5. gebėti savo darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisės aktais, reikalingais pareigybės funkcijoms vykdyti; 4.6. būti pareigingam, darbščiam, kūrybiškam, reikliam, turėti organizacinių gebėjimų, gebėti bendrauti su vaiku, jo šeima, artimaisiais, įstaigos darbuotojais ir kitomis institucijomis; 4.7. turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, esant poreikiui vairuoti tarnybinį transportą.

III. ŠIAS PAREIGAS EINANČIO DARBUOTOJO FUNKCIJOS 5. Šias pareigas einantis darbuotojas vykdo šias funkcijas:5.1. dirba su vaikais individualiai ir grupėje, spręsdamas problemas, susijusias su vaiko elgesiu, pagrindinių jo reikmių tenkinimu, adaptacija, saugumo užtikrinimu, saviraiška ir saviaktualizacija, mokymosi motyvacija ir lankomumu, užimtumu, profesiniu orientavimu ir kt.; 5.2. planuoja ir vykdo vaiko ugdymo ir integracijos į visuomenę procesą: formuoja socialinius, darbinius, higieninius, sveikos gyvensenos, savarankiškumo įgūdžius, dorovines nuostatas, ugdo vertybių sistemą, puoselėja vaikų dvasines ir fizines galias ir kt.; 5.3. rengia ir vykdo individualius socialinės globos (ISGP) ir šeiminių namų veiklos planus: 5.4. pildo, nustatytu laiku pateikia ir saugo įstaigoje patvirtintus dokumentus; 5.5. lankosi mokymo įstaigų organizuojamuose tėvų ir globėjų susirinkimuose, nuolat bendrauja ir bendradarbiauja su klasių vadovais, dalykų mokytojais, darželių auklėtojais, aiškinasi kylančias problemas ir padeda jas spręsti; 5.6. ugdo vaikų socialinius, savarankiškumo ir kitus įgūdžius, rūpinasi vaikų drabužiais, avalyne, buities ir mokymosi priemonėmis. 5.7. dirba su vaikais prevencinį ir intervencinį darbą (kvaišalų vartojimas, nusikalstamumas, smurtas, išnaudojimas ir kt.); 5.8. ieško socialinio darbo turinį atitinkančių įvairių socialinio darbo formų ir metodų, atsako už jų naudojimą; 5.9. siūlo įvairias pagalbos priemones ugdytiniams ir jas derina su kitomis organizacijomis, parengia reikalingus dokumentus (charakteristikas, pranešimus) apie ugdytinį kitoms institucijoms; 5.10. organizuoja pamokų ruošą mokyklinio amžiaus auklėtiniams ir padeda jiems ruošos metu; 5.11. moko vaikus atlikti savitvarką, palaikyti švarą ir tvarką darbo bei poilsio kambariuose, bendruomeninių vaikų globos namų teritorijoje ir už jos ribų; 5.12. rūpinasi ugdytinių išvaizda, švara, tvarka, apranga, gyvenimo sąlygomis, drabužiais, avalyne, buities ir mokymosi priemonėmis; 5.13. moko vaikus gaminti maistą, organizuoja pagalbą socialinio darbuotojo padėjėjui gaminant maistą; 5.14. saugo ir stiprina vaikų sveikatą, slaugo lengva forma susirgusius vaikus pagal medikų rekomendacijas, užtikrina savalaikį medikamentų padavimą ir gydymosi režimo laikymąsi; 5.15. įvykus nelaimingam atsitikimui teikia pirmąją pagalbą, nedelsiant informuoja bendrosios praktikos slaugytoją, administraciją, reikalui esant kviečia greitąją pagalbą; 5.16. organizuoja vaikų laisvalaikį, atsižvelgiant į jų poreikius ir polinkius, užtikrina visų vaikų užimtumą, saviraiškos galimybių tenkinimą; 5.17. kuria ir palaiko jaukią, estetišką ir saugią, artimą šeimai aplinką; 5.18. atsako už patikėtą turtą, moko jį tausoti; 5.19. bendradarbiauja su Jiezno PŠC ir kitų. institucijų specialistais; 5.20. dalyvauja socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo renginiuose; 5.21. atlieka administracijos nurodymu pagal kompetenciją priskirtas funkcijas ir užduotis, nenumatytas pareigybės aprašyme.

IV. ATSAKOMYBĖ 6. Šias pareigas vykdantis darbuotojas atsako už: 6.1. vaikų sveikatą, saugumą ir gyvybę; 6.2. tinkamą vaikų poreikių ir problemų įvertinimą; 6.3. individualaus socialinės globos plano parengimą ir vykdymą; 6.4. kokybišką ir veiksmingą paslaugų teikimą; 6.5. laiku ir tikslų nustatytų dokumentų pildymą; 6.6. patikėtų materialinių vertybių tausojimą ir saugojimą; 6.7. pirmosios pagalbos suteikimą ligos ar traumų metu; 6.8. pagalbos iškvietimą įvykus ypatingam atvejui (gaisrui, vagystei, vaiko sumušimui ir kt.); 6.9. šios pareigybės aprašymo vykdymą. 7. Socialinis darbuotojas įsipareigoja neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu pavidalu pašaliniams asmenims jokios informacijos apie Jiezno PŠC gyvenančius vaikus ir kitus asmenis ( šeimas) bei dalykinės, finansinės ar kitokios konfidencialios informacijos, su kuria jis buvo supažindintas arba ji tapo jam prieinama ir žinoma dirbant įstaigoje. 8.

tags: #koks #turi #buti #socialinis #darbuotojas