Šiuolaikinio pedagogo bruožai: koks turi būti mokytojas XXI amžiuje?

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką mokinių pažangai daro mokytojas. Dėl to ant jo pečių krinta didžiulė atsakomybė. Taigi, kokia ji? Mokytojo darbo tikslas buvo labai aiškus, kai ugdymo modelis buvo „gamyklinis“, bet šiuolaikinis pasaulis ir kintantys mokinių bei tėvų lūkesčiai verčia mokytojus prisiimti naujus vaidmenis.

Nauji iššūkiai skatina iš naujo įvertinti ir mokytojo profesijos reikšmę bei įtaką vaikų gyvenimui. „Iš mokytojo tikimasi, kad jis bus aktyvus, išmanus ir nuolat tobulėjantis. Mokytojas privalo nuolat tobulėti, gerinti savo kompetencijas, smalsumu rodyti pavyzdį mokiniams. „Geriausi šiuolaikiniai mokytojai tapo pamokos vedliais, padedančiais vaikui pačiam atrasti reikalingas žinias.

Vaikus įkvepiantys mokytojai, turėdami savo rankose dar ir gausybę pagalbinių priemonių, moka daryti stebuklus. Kad mokytojo vaidmuo visuomenėje tikrai svarbus, taip pat kalba Vilma Bačkiūtė, Švietimo ir mokslo ministerijos pedagogų veiklos skyriaus vedėja. „Žmogus, drąsiai rodantis savo laisvę ir aktyvų domėjimąsi, pagarbią elgseną su kitais, atvirą ir nuoširdų bendravimą, turėtų dirbti mokykloje. Manau, kad šios savybės (nesvarbu, vadinsime jas lyderio savybėmis ar ne) mokytojui yra svarbesnės už dalyko žinias, nes žinių lengvai galima įgyti. Vaikai greitai pastebi išskirtinumą, vertina drąsą ir žavisi aktyviomis asmenybėmis. Tokių savybių turintiems mokytojams nesunku motyvuoti „sunkius“ paauglius mokytis pamokose.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais.

Kalbant apie tai, kokiu mokytoju turi būti mokytojas ankstyvajame ugdyme, ugdantis vaikus iki 6 metų, iš karto mintyse kyla nuolat besišypsantis, nenustygstantis ir smalsus pasakų herojus, kuris veda vaikus į pasakų šalį, kasdien susiduria su pačiais netikėčiausiais nuotykiais bei iššūkiais ir stengiasi nuolat būti įdomus, šiuolaikiškas ir intriguojantis bet kokioje situacijoje. Vaikų vystymąsi šiame etape stipriai veikia juos supanti aplinka ir šis poveikis toliau daro didelę įtaką likusiam gyvenimui.

Pedagogo išsilavinimas yra svarbus, norint dirbti su vaikais, tačiau visi žinome, kad būti geru mokytoju yra daugiau nei tik planuoti veiklas ar užsiimti su vaikais.

TOP 10 savybių, kurios yra pačios svarbiausios, norint dirbti su vaikais

1. Bendravimo įgūdžiai. Maži vaikai ne visada moka išreikšti save ar pranešti apie savo poreikius ir norus. Ir tai tik viena priežastis, kodėl pedagogas turi gerai mokėti suprasti vaikus ir su jais atitinkamai bendrauti. Mokytojai taip pat turi mokėti palaikyti ryšį ir su vaikų tėvais, kadangi jie nori kuo daugiau sužinoti apie savo vaiko dieną ir kaip jie tobulėja, todėl labai svarbu, kad pedagogai žinotų, kaip ramiai, aiškiai ir profesionaliai suteikti visą reikiamą informaciją tėvams.
2. Pasitikėjimas savimi. Be galo svarbu yra tikėti tuo, ką darai, žinoti, ką darai, ir parodyti tai aplinkiniams. Dauguma tėvų, atvedusių savo atžalas į darželį, tikisi, kad jie yra atiduodami į patikimas rankas, tad mokytojo darbas yra įrodyti, kad vaikas čia bus saugus, aprūpintas ir nuolat ugdomas. Tačiau tėvus bus sunku įtikinti, jei pedagogas pats nepasitiki savimi. O tai lengviausia padaryti atvirai kalbantis, dalinant patarimus ir rekomendacijas, kurias būtų galima pritaikyti ir namuose.
3. Kūrybiškumas. Planuojant veiklas, kurios įtrauktų vaikus ir kartu juos ugdytų, reikia kūrybiškumo. Tam, kad pasiektumėte puikių rezultatų dirbdami pedagogo darbą, turite mąstyti už ribų ir suteikti vaikui saugią ir kūrybišką mokymosi aplinką. Smagios veiklos planavimas ir motyvuotų bei susidomėjusių vaikų išlaikymas yra pagrindinis darbo aspektas, todėl turite rasti būdų, kaip lavinti savo kūrybinį mąstymą ir pritaikyti jį įvairiems vaidmenims. Jei mokytojas parodys meilę kūrybiniam procesui, tai ir vaikai pajus laisvę tyrinėti savo kūrybinius projektus. Žaiskite ir tyrinėkite kartu su vaiku, taip jam bus drąsiau pažinti aplinką. Nebijokite įsijausti į veiklą, išsitepti ar sušlapti - juk tai vaikystės džiaugsmas!
4. Kantrybė. Niekas negimė mokėdamas - tikriausiai dažnai girdima frazė. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir mokosi skirtingai, todėl pedagogo darbas tampa dar sudėtingesnis. Tos pačios dainelės klausymas, nuolatinis žodžių kartojimas ar nesutarimai reikalauja begalinės kantrybės. Po ilgos, varginančios dienos, kupinos iššūkių, mokytojai turi grįžti namo ir kitą dieną vėl susidurti su tais pačiais ir naujais iššūkiais. Kantrybė padeda mokytojams ramiai priimti kiekvienos dienos pakilimus ir nuosmukius, sutelkiant dėmesį į galutinį tikslą. Pradėjus jausti nuovargį, esant galimybei bent kelioms minutėms atsitraukite nuo darbų (pakvėpuokite gryno oro, atsigerkite vandens, nurimkite), tam, kad galėtumėte grįžti su nauja energija dirbti toliau.
5. Entuziazmas. Pedagogas turi gebėti įveikti kliūtis, dėl kurių vaikui gali būti sunku progresuoti, ir atverti duris sėkmei. Kiekvieno vaiko pakilimus ir nuosmukius gana lengvai gali priimti entuziastingas mokytojas. Svarbu parodyti atkaklumą ir atsidavimą, kai darote tai, kas, jūsų manymu, yra geriausia vaikams, atsižvelgiant į jų švietimo problemas ar kitus poreikius. Turite būti entuziastingi, kad paskatintumėte vaikus užbaigti savo veiklą, tai jiems bus puikus motyvacijos šaltinis. Rodykite pavyzdį vaikams, neišeikite iš veiklos pirma laiko, net ir tada, kai lieka tik vienas vaikas.
6. Bendradarbiavimas. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojai neretai dirba kartu su kitų profesijų specialistais, todėl galimybė bendradarbiauti su kitais ir mokėti dirbti komandoje yra svarbi šios specialybės dalis. Siekdami bendro tikslo - padėti vaikams augti, mokytis ir tobulėti, privalo palaikyti ryšį su kolegomis, bendrauti ir kartu spręsti iškilusias problemas. Nuolat dalinkitės tarpusavyje idėjomis, žiniomis, patirtimi, juk tik mokantis vienas iš kito, galima pasiekti norimą rezultatą.
7. Organizuotumas ir lankstumas. Svarbu, kad pedagogai gebėtų greitai įveikti netikėtus posūkius bei nesklandumus ir rastų tam tinkančias alternatyvas, atsižvelgiant į vaikų poreikius, nes veiklų pritaikymas vaikams reikalauja lankstumo. Nepriklausomai nuo to, kaip gerai organizuota mokytoja yra ir kaip gerai ji yra suplanavusi dieną, ji turi išlikti lanksti, kad galėtų susidoroti su visais iškylančiais nesklandumais. Taip pat turi būti pasirengusi prireikus keisti planus ir idėjas. Sėkminga ankstyvojo ugdymo mokytoja pasitelkusi kūrybiškumą ir lankstumą, kiekvieną dieną paverčia nuostabia kelione į neatrastus vaikystės lobius!
8. Santykių kūrimas. Vaikai turi begales įvairių emocijų ir dar daugiau jų išreiškimo būdų, bet kartu mokosi jas atpažinti ir valdyti. Pavyzdžiui, įkandus - vaikas nežino, kaip elgtis. Tokiu atveju pedagogas gali užmegzti santykį su vaiku ir taip padėti jam geriau pažinti ir išgyventi savo emocijas. Saugus prisirišimas vystosi, kai mokytojai prisitaiko prie vaiko poreikių ir tinkamai į juos reaguoja. Kalbėdami su vaiku stenkitės užmegzti akių kontaktą, bendraukite ramiu balso tonu, vaikui suprantamais žodžiais ir nepamirškite jo išklausyti.
9. Meilė darbui ir vaikams. Mokytojo darbas - tai nuolatinis tobulėjimas ir siekis įgyti naujų žinių bei jas pritaikyti darbo praktikoje. Labai svarbu mylėti darbą, nes visi jaučiasi saugiau ten, kur yra laukiami, tad ne išimtis ir vaikai. Jie nori jausti skleidžiamą šilumą ir pagalbą iš mokytojo pusės. Tad kai yra noras tobulėti savo srityje, tuomet daug lengviau pamilti savo darbą ir padėti tobulėti vaikams. Drąsiai galima teigti, kad mokytojo darbas tinkamas tiems, kurie nuoširdžiai myli vaikus, nes meilė vaikams - jų supratimas ir palaikymas.
10. Problemų sprendimo įgūdžiai. Dirbant su vaikais, pasitaiko daug situacijų, kai pedagogas turi greitai veikti ir priimti tinkamą sprendimą, kad išspręstų tam tikrą problemą. Jūsų gebėjimas priimti teisingus sprendimus ir analizuoti įvairius sprendimų aspektus yra dar vienas reikalingas įgūdis, kurį svarbu turėti, norint dirbti tokio pobūdžio darbą. Svarbu tinkamai pasirinkti ir greitai priimti sprendimus ekstremaliomis situacijomis, pavyzdžiui, kai vaikas žaloja save ar draugus, reaguoti greitai ir efektyviai, siekiant išvengti didesnių pasekmių. Kalbėkite su vaiku apie netinkamą poelgį, papasakokite, kaip kitą kartą jis turėtų pasielgti panašioje situacijoje.

Dažnai sakoma, kad geras mokytojas - tai ne tik profesija, bet ir pašaukimas. Visuomenėje nuolat svarstoma, kokių savybių mokytojas turėtų turėti, kad vaikai jaustųsi saugūs, bet kartu būtų įtraukti ir pasirengę mokytis. Atrodytų, kad atsakymas paprastas: geriausias mokytojas yra profesionalus, išsilavinęs, mylintis savo darbą ir gebantis užmegzti ryšį su vaikais.

Šiandien Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių kalbama apie mokytojų trūkumą. Ir tai nestebina, nes šiuolaikiniam mokytojui keliami didžiuliai lūkesčiai: tikimasi, kad net pradinių klasių mokytojas vienu metu bus ir psichologas, ir draugas, ir įkvepiantis lyderis, ir kantrus žinių perteikėjas. Suprantama, nė vienas žmogus negali iki galo atitikti visų šių lūkesčių.

Kalbėdami apie mokytojus, neretai mintyse piešiame idealaus pedagogo portretą: jis turi būti kantrus, kūrybingas, empatiškas ir nuolat domėtis naujovėmis. Visa tai labai svarbu, bet „tobulo“ mokytojo nėra - kiekvienas jų yra žmogus su savomis stiprybėmis ir silpnybėmis. Todėl atsakymas į klausimą, koks turi būti geras mokytojas, nebūtinai visiems bus vienodas. Vienam vaikui svarbu, kad jo pradinių klasių mokytojas kantriai ir ramiai padėtų įveikti sunkumus. Kitam geriausiai padės iniciatyvus ir kūrybingas ikimokyklinio ugdymo mokytojas, gebantis per žaidimus įtraukti į pažinimo pasaulį.

Tad geriausias mokytojas nebūtinai yra tas, kuris aklai laikosi knygų ir programų. Svarbiausia - gebėjimas užmegzti ryšį su vaiku ir jį įkvėpti. Šis ryšys tampa tiltu į sėkmingą mokymąsi, nes be emocinio saugumo ir pasitikėjimo net įdomiausia pamoka netenka savo vertės.

Šiandien susiduriame su nelengva realybe: mokytojų profesija nebėra tokia patraukli, kaip buvo anksčiau. Vis daugiau kalbama apie specialistų stygių - tiek bendrojo ugdymo, tiek ikimokyklinio sektoriaus įstaigos vargsta ieškodamos specialistų. Kai kurie pradinių klasių mokytojai į mokyklą ateina baigę kitą studijų kryptį, bet per praktinę šio darbo patirtį - mokydamiesi kartu su vaikais, gaudami patyrusių mentorių pagalbą, dalyvaudami nuolatiniuose mokymuose - jie tampa tikrais ugdytojais.

Panašiai yra ir su kai kuriais ikimokyklinio ugdymo mokytojais: nors dar tik studijuoja, bet jų meilė vaikams ir noras ugdyti jau dabar leidžia jiems būti puikiais grupių pedagogais. Svarbu suvokti, kad mokytojo profesija - tai nuolatinio mokymosi kelias. Geriausias mokytojas pirmiausia pats yra smalsus ir atviras mokinys, nuolat gilinantis žinias, tobulinantis savo įgūdžius, besimokantis iš kolegų, vaikų ir kasdienių situacijų klasėje.

Šiandien besimokantieji susiduria su naujais iššūkiais, kurie skatina kitaip pažvelgti į mokytojo vaidmenį. Inovatyvus mokytojas nebijo ieškoti kūrybiškų sprendimų, taikyti technologijas, į ugdymo procesą įtraukti žaidimą ar projektinį mokymąsi. Geriausias mokytojas šiandien yra daugiau nei mokytojas. Tai patyręs suaugusysis, kuris vaikui padeda ne tik įgyti akademinių žinių, bet ir kurti santykį su savimi, kitais žmonėmis bei pasauliu.

Profesionalumas, patirtis ir kūrybiškumas yra labai svarbūs, tačiau tikrasis mokytojo sėkmės rodiklis - gebėjimas užmegzti nuoširdų ryšį su vaikais. Ryšys tarp mokytojo ir mokinio - tarsi nematoma gija, kuri jungia visą ugdymo procesą: be jo žinias įsisavinti yra gerokai sunkiau. Nuoširdus ryšys paverčia mokymąsi prasminga kelione, kurioje vaikas jaučiasi ne vienas.

Vienas didžiausių iššūkių - didelis mokinių skaičius klasėse. Mokytojai turi dirbti su perpildytomis klasėmis, kuriose sunku skirti pakankamai dėmesio kiekvienam mokiniui. Mokytojai, be ko kita, dar susiduria ir su skirtingais mokinių poreikiais. Vieni mokiniai į mokyklas ateina turėdami specialiųjų ugdymosi poreikių, o kiti pasižymi labai aukštais gebėjimais, tad vienas mokinys įsimena greitai, o kitam reikia dar tris kartus pakartoti.

Dar vienas labai svarbus mokytojo kaip prestižinio darbuotojo iššūkis yra nedidelis darbo užmokestis. Nors ši tema - atlyginimų didinimo klausimas - keliamas jau daugybę metų. Tai, ko gero, atsako į klausimą, kodėl ši profesija nesulaukia susidomėjimo jaunimo gretose. Juk gyvename vartotojiškoje visuomenėje, kur pinigai lemia ir padėtį visuomenėje, ir požiūrį į darbuotoją.

Vaikai labai imlūs, seka ir stebi situaciją, kalbasi su tėvais, tad formuojasi, švelniai tariant, ne itin geras požiūris į mokytojo profesiją. Iš tikrųjų, daugelis mokytojų uždirba mažiau, nei kitų sektorių specialistai, nors jų darbo krūvis ir atsakomybė yra ypač dideli.

Pirmiausia šiuolaikinis mokytojas - tai tas, kuris pats yra nuolatinis studentas, kuris gyvena savo dalyko naujovėmis, kuris nebijo mokytis, klysti ir tai pripažinti. Taip pat nepamirškime, kad pedagogams tenka ne tik mokyti, bet ir ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą bei kitas svarbias jauno žmogaus kompetencijas. Juk atnaujinto ugdymo programos ir remiasi kompetencijų ugdymu, visai kaip tarptautinėse programose.

Vaiko ugdymas daugeliui tėvų yra prioritetas. Na, o mokytojo kompetencija perteikti žinias yra nenuginčijama. Turbūt ir patys mokiniai jaučia, su kuriuo mokytoju išmokstama greičiau ir lengviau, nors mokytojai gali būti vienodai kompetentingi. Šiandien „iškalimo” metodas jau yra pasenęs. Turime gausybę įvairiausių metodų, padedančių mokiniui mokytis.

Apibendrinat, šiuolaikinė asmenybė yra žmogus, gebantis kritiškai mąstyti bei efektyviai mokytis, turintis drąsos reikšti savo nuomonę, pasirengęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Mokytojai turi formuoti šias savo mokinių savybes, o tai reikalauja labai didelių pačių mokytojų pastangų, tad natūralu, kodėl kyla darbo užmokesčio dydžio klausimas.

Svarbiausias žingsnis yra investuoti į mokytojo profesiją. Apie mokinių skaičių klasėse jau minėjau. Didelės klasės neužtikrina sėkmingo mokymo ir mokymosi. Juk kiekvienam mokiniui reikia to asmeninio mokytojo „prisilietimo”. Man asmeniškai labai svarbu skatinti visuomenės supratimą apie mokytojo profesijos svarbą.

Sparčios švietimo kaitos, žinių visuomenės amžiuje, moksleiviams neatsiplėšiant nuo ekranų, keičiantis požiūriui į jų ugdymą ir ugdymo programas, pedagogui jau nebepakanka tik gerai išmanyti savo dalyką, turėti pedagoginių ir psichologinių žinių. Šiandieninės kalbos, diskusijos, pranašystės apie šiuolaikinį mokytoją - koks jis turėtų būti? - vargu ar gali nustebinti kokia naujove. Jau girdėti visi įmanomi apibūdinimai, išvardytos įvairiausios mokytojo kompetencijos ir bruožai: kūrybiškas, kritiškas, pilietiškai nusiteikęs, humanistas, lankstus, komunikuojantis, lyderis ir kt. Visa tai nesunkiai galime rasti įvairiuose Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos švietimo dokumentuose. Todėl neverta sudarinėti mokytojo kompetencijų sąrašų ir labai tikslių aprašų. Šiuolaikinis mokytojas, jei jis yra geras mokytojas - neįtalpinamas į rėmus, jis juos peržengia. Jo šiuolaikiškumo ir profesionalumo ženklas yra unikalumas.

Šiuolaikinio mokytojo tiksliai neapibrėši, nes jo sąvoka nuolat kinta. Bet galima išskirti kelias universalias savybes. Šiuolaikinis mokytojas turi motyvacijos kantriai dirbti nugalint sunkias ir nepalankias situacijas, galiausiai jas paversti įdomiu nuotykiu, pamoka ir bendražmogiškų vertybių, dalykinių žinių bei gebėjimų įgijimu.

Jis yra ir talentingas pedagogas, vedamas pašaukimo, ir puikus dalykininkas, savo dalyką gebantis diskutuoti visais požiūriais, žinantis jo akademinius naratyvus ir elementarius vizualizavimo ar paprasto aiškinimo pavyzdžius, o svarbiausia - susiejantis su kitomis sritimis: su kultūra, politika, filosofija, menu arba fizika, techno-eko-bioinovacijomis. Jam rūpi ne vien žinių bankas, svarbiausia - jų kontekstai ir tinklai.

Mokytojas yra ne tik kūrėjas, bet ir kritikas. Jo drąsa kritiškai vertinti įvairius reiškinius derinama su atsargumu ir gebėjimu atrinkti, kuo verta, o kuo neverta dalytis su ugdytiniais. Mokytojui privalu vertinti kitą, tačiau jis suvokia, kad vertinimas yra pavojingas ginklas, kuris naudojamas tik tuomet, kai to labai reikia, ir labai atsargiai, mat neatsargus ugdytinio įvertinimas gali šį sužeisti, lygiai kaip geras įvertinimas tinkamu laiku - išskleisti ugdytinio gebėjimus.

Viena iš teigiamų savybių - noras mokyti. Jis atsiranda tik tada, jei iš tiesų myli vaikus ir ketini dovanoti jiems savo širdį. Kitas mokytojo uždavinys turėtų būti siekis pakeisti savo mokinių gyvenimą. Kaip tai padaryti? - Tiesiog leiskite pasijusti jūsų klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Kiekvieną mielą dieną pripildykite pozityvia energija savo klasę. Suprantama, jog asmeniniame gyvenime tenka susidurti su sunkumais, tačiau, žengdami per klasės slenkstį, palikite visa tai kitapus durų, nes jūsų mokiniai yra verti kur kas daugiau, negu sulaukti jūsų nesėkmių atgarsių.

Gebėjimas megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - yra daugiausia malonumo teikianti ir visiškai būtina tikrai geram mokytojui būdinga savybė! Pažinkite savo mokinius, sužinokite, kuo jie domisi, - taip rasite būdų užmegzti su jais ryšį.

Neturėti išankstinio nusistatymo, mano manymu auksinė mokytojo savybė. Pasaulyje nėra tobulų žmonių, o galimybių tobulėti visuomet yra. Tikras mokytojas geba pamatyti tai, ko nepavyksta patiems.

Ir dar, tikiuosi, kad pati didžiausia kiekvieno mokinuko, didelio ar mažo yra ta pati - turėti ištikimą, supratingą, patikimą draugą. Tai yra kiekvieno vaiko svajonė. O šiaip esu dėkingas visiems savo mokytojams, nes kiekvienas iš jų mane kažko išmokė. Vieni paskatino domėtis, kiti išmokė teisingai suvokti pasaulį, treti- pasitikėti savo jėgomis bei siekti savo tikslų. Buvo tokių mokytojų, kurie padėjo suprasti, jog gyvenimas ne visada yra teisingas.

tags: #koks #turi #buti #siuolaikinis #pedagogas