Kraujo spaudimas - tai jėga, kuria tekėdamas kraujas spaudžia arterijų sieneles. Nuo jo priklauso, kaip efektyviai organizmas aprūpinamas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, todėl kraujospūdis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių.
Kraujo spaudimo įtaka mūsų organizmui - milžiniška, tad tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų sekti kraujospūdžio duomenis ir reguliariai jį matuoti.
Normalus kraujo spaudimas moterims
Nors dažnai kalbama apie bendras normas, iš tiesų moterų kraujospūdžio rodikliai šiek tiek skiriasi nuo vyrų. Tai lemia hormonai, kūno sudėjimas, amžius ir net gyvenimo būdas.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, normalus kraujo spaudimas suaugusiam žmogui - apie 120/80 mmHg. Tačiau moterims šie skaičiai gali būti šiek tiek mažesni, ypač jaunesniame amžiuje.
Svarbu suprasti, kad vienkartinis nukrypimas dar nereiškia ligos. Spaudimas gali laikinai pakilti dėl streso, fizinio krūvio ar net stiprios kavos puodelio.
Kraujo spaudimas moterims keičiasi su amžiumi:
- Jauname amžiuje jis dažnai būna žemesnis.
- Artėjant prie menopauzės, dėl hormoninių pokyčių linkęs kilti.
Jei tokie simptomai pasikartoja, verta pasimatuoti spaudimą kelis kartus per dieną ir kreiptis į gydytoją. Moterų organizmas jautriai reaguoja į emocijas, mitybą ir hormonų svyravimus, todėl spaudimas gali keistis net kelis kartus per dieną.
Kraujo spaudimo normos skirtingais gyvenimo etapais:
- Vaikų kraujo spaudimas: Mažų vaikų kraujo spaudimas paprastai yra žemesnis nei suaugusiųjų, nes jų širdis ir kraujagyslės dar tik formuojasi ir vystosi. Standartiškai, vaikams iki 12 metų sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) yra 90-110 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) - 55-75 mmHg.
- Paauglių kraujo spaudimas: Paauglystės laikotarpiu kraujo spaudimas yra gana kintantis. Paaugliams normalus kraujo spaudimas svyruoja apie 100-120 mmHg sistoliniam spaudimui ir 60-80 mmHg diastoliniam spaudimui.
- Suaugusiųjų kraujo spaudimas: Suaugusiesiems optimalus kraujo spaudimas yra laikomas 120/80 mmHg arba šiek tiek žemesnis. Visgi dėl skirtingo gyvenimo būdo ir genetikos daug žmonių susiduria su aukštesniu spaudimu (140/90 mmHg ar daugiau), kas laikoma hipertenzija.
- Vyresnio amžiaus žmonių kraujo spaudimas: Senstant, kraujo spaudimas linkęs didėti. Vyresniems žmonėms dažnai norma laikoma 130-140 mmHg sistoliniam ir 70-90 mmHg diastoliniam spaudimui, tačiau geriausia, kad spaudimas būtų kiek įmanoma artimas suaugusio žmogaus normoms, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Suaugusiesiems normos yra vienodos nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties. Tai reiškia, kad normalus kraujo spaudimas moterims ir vyrams vertinamas pagal tuos pačius ribinius dydžius: normalus kraujo spaudimas suaugusiesiems matuojant namuose yra mažesnis nei 120/70 mmHg, padidėjęs spaudimas matuojant namuose: sistolinis 120-134 mmHg ar diastolinis 70-84 mmHg.
Aukštas kraujo spaudimas (Hipertenzija)
Hipertenzija apibūdinama kaip būklė, kai kraujo spaudimas nuolat viršija normos ribas, tai yra, sistolinis spaudimas dažniausiai viršija 140 mmHg, o diastolinis - 90 mmHg.
Dažniausiai hipertenzija nejaučiama: nėra nei skausmo, nei akivaizdžių signalų. Dalis žmonių patiria galvos skausmus, dusulį, svaigulį, bet tai nėra patikimi požymiai. Ilgai padidėjęs spaudimas didina širdies infarkto, insulto, inkstų nepakankamumo, regos pažeidimo riziką.
Aukštas spaudimas gali vystytis dėl kelių veiksnių:
- Genetinio polinkio
- Streso
- Mažo fizinio aktyvumo
- Druskos pertekliaus
- Rūkymo
- Inkstų ar skydliaukės ligų
Tačiau viena dažniausių priežasčių - padidėjęs kūno svoris.
Jeigu matuojant namuose vidutinis spaudimas ≥135/85 mmHg nustatoma hipertenzija.
Pirmiausia gali būti reikalinga gyvenimo būdo korekcija: rekomenduojama valgyti mažiau druskos ir perdirbto maisto, siūloma vartoti daugiau daržovių, pilno grūdo produktų, skaidulų; rekomenduojamas reguliarus fizinis aktyvumas (150 min. per savaitę).
Apie 5 kg svorio sumažėjimas vidutiniškai sumažina kraujospūdį maždaug −4.4/−3.6 mmHg.
Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt.
Arterinė hipertenzija - tai aukštas kraujo spaudimas, kai sistolinis kraujospūdis viršija 139, o diatolinis 89 milimetrus gyvsidabrio stulpelio.
Žemas kraujo spaudimas (Hipotenzija)
Žemas kraujo spaudimas arba hipotonija nustatoma tada, kai spaudimo matuoklis rodo mažiau nei 90 / 60 mmHg. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad spaudimas priklauso ir nuo asmens amžiaus, fizinės būklės, turimų ligų, tad šie rodikliai nėra absoliūtūs ir gali skirtis.
Įprastai mūsų kraujo spaudimas turėtų siekti 120 / 80 mmHg. Jeigu žmogaus kraujo spaudimas visada žemas ir jis to nejaučia, nėra ko nerimauti. Paprastai paros bėgyje spaudimas kinta nuolatos, tai nukrenta, pvz. miego metu, tai pakyla pabudus, dėl fizinės veiklos, patiriamo streso, išgąsčio ar kitų stiprių emocijų.
Žemas kraujo spaudimas gali būti tiek fiziologinis (kai kurių žmonių rodmenys natūraliai žemesni ir tai jiems normalu), tiek susijęs su konkrečiais veiksniais. Dažniausios priežastys - dehidratacija, mitybos nepakankamumas, per mažas kraujo tūris po kraujavimo ar infekcijos, ilgalaikis stovėjimas, staigus atsistojimas, taip pat vaistai nuo hipertenzijos, antidepresantai ar diuretikai.
Lengvesniais atvejais hipotenzija nesukelia jokių pojūčių. Tačiau jei kraujospūdis nukrenta labiau, žmogus gali jausti galvos svaigimą, nestabilumą, silpnumą, pykinimą, neryškų matymą, šaltą prakaitą ar bendrą nuovargį.
Ortostatinė hipotenzija - kai spaudimas krenta atsistojus - gali sukelti trumpalaikį „aptamsėjimą“ akyse.
Žemas kraujo spaudimas pavojingas tada, kai jis krinta staiga ir dėl tam tikrų ūmių priežasčių. Pavyzdžiui, jeigu sergant infekcine liga, karščiuojant jums staiga nukrito kraujo spaudimas - galima įtarti kraujo užkrėtimą arba kitaip sepsį. Po traumos, jei įvyksta vidinis kraujavimas, spaudimas taip pat nukrenta. Taip pat ir įgėlus bitei, dėl anafilaksinės reakcijos į alergeną, be įprastų įgėlimų simptomų, gali svaigti galva, padažnėti širdies pulsas, pažemėti spaudimas.
Hipotonija nėra gydoma vaistais, tad norint pakelti kraujo spaudimą, reikia imtis kitų priemonių. Jeigu kraujospūdžio sumažėjimas pasireikštų apalpimu, pavyzdžiui, dėl ilgo stovėjimo, tokį žmogų reikėtų paguldyti ir pakelti aukščiau kojas, duoti atsigerti skysčių.
Jeigu yra poreikis, galima gerti elektrolitų tirpalus, kuriuose yra reikalingų druskų ir gliukozės, jie parduodami vaistinėse be recepto. Jeigu asmuo jaučia silpnumą, galvos svaigimą, nuovargį, padės kavos ar stiprios žaliosios arbatos puodelis.
Žemą kraujo spaudimą galima palaipsniui padidinti:
- Vartojant daugiau skysčių.
- Vartojant daugiau folio rūgšties turinčių maisto produktų - pupelių, lęšių, kiaušinių, kepenėlių, citrusinių vaisių, šparaginių pupelių, lapinių daržovių.
- Vartojant maisto produktų, turinčių daug vitamino B12.
- Vartojant pakankamai druskos.
- Vartojant kofeino turinčios kavos arba arbatos.
Taip pat vertėtų rinktis mažesnes maisto porcijas, bet valgyti dažniau. Kai vienu metu reikia suvirškinti didelį kiekį maisto, organizmui tenka didesnis krūvis.
Kartais kraujospūdis gali sumažėti vien dėl staigaus kūno padėties keitimo, pavyzdžiui, atsistojant, todėl tą daryti reikėtų lėtai, palaipsniui.
Žemą kraujo spaudimą dar labiau sumažinti gali ir per daug laiko praleidžiant pirtyse ar saunose, kuomet organizmas netenka pernelyg daug skysčių ir druskų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors kraujo spaudimas gali natūraliai svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocijų ir dienos ritmo, yra požymių, kurie rodo, kad reikia nedelsiant kreiptis į sveikatos specialistą. Kraujo spaudimo problemos, jei jos nėra kontroliuojamos, gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, todėl itin svarbu veikti laiku.
Kreiptis į gydytoją patariama, jei dažnai jaučiamas galvos skausmas (ypač pakaušyje), svaigulys, regėjimo pokyčiai, dusulys ar nuovargis, nes tai gali rodyti padidėjusį kraujo spaudimą. O žemo spaudimo simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, blyškumas ar sąmonės praradimas, taip pat reikalauja gydytojo apžiūros.
Kaip palaikyti stabilų kraujo spaudimą?
Norint, kad kraujospūdis išliktų stabilus, svarbu atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą:
- Mityba: valgykite daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, sumažinkite druskos kiekį ir venkite perdirbto maisto.
- Fizinis aktyvumas: reguliariai sportuokite.
- Skysčiai: gerkite pakankamai vandens.
- Miegas ir poilsis: ilsėkitės ir venkite streso.
- Reguliarus spaudimo matavimas: stebėkite savo kraujo spaudimą.
Normalų kraujospūdį palaiko keli kasdieniai įpročiai, veikiantys kompleksiškai. Svarbiausia - subalansuota mityba. Joje turėtų būti mažiau druskos, perdirbtų produktų ir sočiųjų riebalų, o daugiau daržovių, vaisių bei pilno grūdo produktų.
Tokia mityba padeda palaikyti ir normalų kūno svorį, kuris daugelio žmonių atveju turi didelę įtaką kraujospūdžiui. Jei žmogus turi antsvorio, svorio kontrolė tampa svarbia viso proceso dalimi - tai vienas veiksmingiausių būdų be vaistų sureguliuoti kraujospūdį ir išvengti ilgalaikių komplikacijų.
Ne mažiau svarbus ir streso valdymas, nes ilgalaikis psichologinis krūvis gali kelti tiek sistolinį, tiek diastolinį spaudimą. Kokybiškas miegas, pakankamas vandens kiekis ir reguliarus dienos ritmas padeda kraujotakai stabilizuotis ir palaikyti pastovesnius rodmenis.
Rekomenduojama stebėti savo simptomus ir reguliariai tikrintis kraujospūdį.
Nuoseklumas, dėmesys savijautai ir sveikam gyvenimo būdui - tai pagrindiniai žingsniai, padedantys išlaikyti stiprią širdį, gerą kraujotaką ir kasdieninę energiją.