Koks Turi Būti Kultūringas Žmogus?

Kultūringas elgesys - tai neatsiejama asmenybės vertybė, atspindinti pagarbą, taktiškumą ir gebėjimą bendrauti mandagiai. Šiame straipsnyje nagrinėsime, ką reiškia būti kultūringu ir mandagiu, kokia yra šių savybių esmė, kaip jos pasireiškia ir kodėl svarbu ugdyti mandagumą bei kultūrą.

Žodžio „Kultūringas“ Kilmė ir Reikšmė

Žodis „kultūringas“ yra lietuvių kalbos darinys, susidedantis iš šaknies „kultura“ ir priesagos „-ingas“. Šis būdvardis apibūdina žmogaus elgesį ar savybes, atspindinčias kultūrinį išprusimą, išsilavinimą ir socialinį rafinuotumą. Žodis „kultura“ kilo iš lotyniško žodžio „cultura“, reiškiančio auginimą, ugdymą ar lavinimą. Priesaga „-ingas“ suteikia žodžiui apibūdinamąją funkciją, nurodančią savybę arba gebėjimą.

Taigi, „kultūringas“ žmogus yra tas, kuris pasižymi kultūros vertybėmis, moka jas pritaikyti savo elgesyje ir bendravime. Žodis „kultūringas“ apima ne tik formalų išsilavinimą, bet ir gebėjimą bendrauti su kitais, suvokimą apie tradicijas, meno ir intelektinės veiklos vertinimą.

Mandagumo Sąvoka ir Jos Svarba

Mandagumas - labai plati sąvoka, apimanti ne tik išorines apraiškas, tokias kaip mandagi kalba, elgsena, laikysena, bet ir vidinę žmogaus kultūrą: savitvardą, atlaidumą, užuojautą, paslaugumą. Tikrai kultūringas žmogus visur ir visada laikosi santūriai, bendrauja su visais mandagiai, stengiasi niekam neįkyrėti, kitų neužgaulioti. Net ir įskaudintas sugeba būti taktiškas, mandagus, nepašykšti nors ir šaltesnio pasisveikinimo ar atsisveikinimo žodžio, visuomet atsako ko nors klausiamas.

Atsisveikinimo Formos Lietuvių Kalboje

Mandagus elgesys apima ir tinkamą kalbos vartojimą, įskaitant atsisveikinimo formas. Geriausia ir lietuviškiausia atsisveikinti senu lietuvišku žodžiu „sudiev!“ arba trumpesne jo forma „sudie!“. Taip pat vartojami atsisveikinimai „viso gero“, „viso geriausio“, „iki pasimatymo“, „iki kito susitikimo“, „iki greito susitikimo“. Pagarbiai skamba „atsisveikinam iki kito karto!“. Su draugais galima atsisveikinti „iki“ arba „viso!“. Taip pat vartojamas „kol kas“. Liaudiški atsisveikinimai su būdvardžiu „sveikas“: „lik sveikas“, „likite sveiki“, „lik sveika“, „likite sveikos“, „gyvenkim sveiki, darbuokimės sveiki“. Vakare, prieš naktį tariamas „labanaktis“ arba trumpesnė jo forma „labanakt“ tinka visiems ir visais atvejais.

Bendravimo Kultūra: Pagrindas Gerbti Kitus

Bendravimo kultūra - žmonijos kultūros dalis, reikalaujanti laikytis svarbiausių žmonių bendro gyvenimo taisyklių, gebėti tinkamu tonu kalbėti su žmonėmis, būti paslaugiems, mandagiems bei taktiškiems. Mandagumas priklauso nuo požiūrio į asmenį kaip didžiausią vertybę. Mandagūs gali būti tik dorovingi. Norėdami įgyti gero elgesio įgūdžių, turime pirmiausia ugdyti savyje meilės ir pagarbos jausmus žmogui ir visai mūsų aplinkai.

Dorovinė Bendravimo Kultūra

Dorovinė bendravimo kultūra - plati ir imli sąvoka, priklausanti nuo bendravimo žmonių kultūros, jų įdėjimo, politinio, intelektualinio, estetinio išprusimo. Joje lemiamą vaidmenį vaidina dorovinis žmogaus turtingumas. Kartais dorovinė bendravimo kultūra sutapatinama su etiketu - išorinių elgesio normų laikymosi. Etiketo taisyklėse atsispindi visuomenėje susiklostę doroviniai žmonių santykiai, taip pat tam tikras estetinis elementas, pasireiškiantis žmogaus elgesio manierų grožiu. Etiketas pagrįstas tomis elementariomis dorovės normomis, kurios išreiškia pagarbą kitam žmogui, jis glaudžiai susijęs su mandagumo taisyklėmis, susiformavusiomis ilgoje žmonijos socialinės raidos istorijoje.

Dorovė susijusi su bendravimu. „Bendravimas yra realus dorovės įsikūnijimas“. Koks žmonių dorovinis gyvenimas, toks ir bendravimas. Dorovė įprasmina bendravimą, normina ir reguliuoja jį. Per bendravimą žmogus pasiekia savo būties pilnatvę, įprasmina dorovinį vertingumą.

Doroviniai Jausmai

Asmenybės moralinė sąmonė formuojasi kaip intensyvios dorovinių jausmų veiklos rezultatas. Išugdyti doroviniai jausmai - svarbiausia asmenybės dorovinė prielaida. Pagrindinė dorovės funkcija - žmonių elgesio reguliavimas. Jausmai čia yra nepakeičiami, nes jie specifiniu būdu užtikrina dorovės santykinį savarankiškumą ir savitumą. Dorovinių jausmų formavimosi bei vystymosi procesai sudaro dorovės, kaip savito socialinio reiškinio pagrindą.

Elgesio kultūrą sudaro trys pagrindiniai klodai:

• Išsiauklėjimas: Vidinių savybių visuma, padedanti žmogui tinkamai elgtis įvairiose situacijose. Išsiauklėjęs žmogus gerbia kitus, yra taktiškas ir supratingas.
• Mandagumas: Dorovinės kultūros rodiklis, žymintis žmogaus dvasinio pasaulio turtingumą ir grožį, jo jausmų subtilumą, gebėjimą susivaldyti, save kontroliuoti ir kultūringai elgtis su kitais žmonėmis.
• Etiketas: Rašytų ir nerašytų taisyklių visuma, reglamentuojanti elgesį vienose ar kitose situacijose.

Mandagumo Esmė ir Jo Išraiškos Formos

Mandagumas - tai ne tik formalių taisyklių laikymasis, bet ir nuoširdus rūpestis kitu žmogumi. Tai gebėjimas suprasti kito žmogaus jausmus ir atsižvelgti į jo poreikius. Mandagumas pasireiškia įvairiomis formomis:

• Pagarba: Gerbti kitus žmones, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, socialinės padėties ar įsitikinimų.
• Dėmesingumas: Būti atidžiam kitų žmonių poreikiams ir jausmams.
• Taktiškumas: Sugebėti suvokti kito žmogaus vidinę būseną ir nuotaiką, atsižvelgti į ją bendraujant.
• Delikatumas: Ypatingas, labai subtilus taktiškumas, pasižymintis dideliu atidumu kitų žmonių išgyvenimams ir rūpesčiams.
• Tolerancija: Kantrybė ir pagarba priešingoms nuomonėms ir įsitikinimams.
• Kuklumas: Savęs, savo nuomonės ir dorovinių savybių vertinimas, atsižvelgiant į kitų žmonių nuomones ir vertinimus.
• Santūrumas: Gebėjimas save kontroliuoti ir susitvardyti bendraujant su kitais žmonėmis.
• Estetiškumas: Elgesys, kuris yra ne tik doras, bet ir gražus.

Mandagumo Ugdymas

Mandagumo ugdymas yra svarbus procesas, kuris prasideda šeimoje ir tęsiasi mokykloje bei visuomenėje. Svarbu, kad vaikai nuo mažens būtų mokomi gerbti kitus, būti dėmesingiems ir taktiškiems.

Mandagumas Senovės Lietuvoje

Senovės Lietuvoje vaiko mandagumas buvo suvokiamas kaip dorovės ir kultūros rodiklis. Vaikai buvo auklėjami remiantis gėrio ir grožio samprata. Didelis dėmesys buvo skiriamas darbiniam auklėjimui, pagarbai gamtai ir vyresniems žmonėms.

Mandagumas Šiandien

Šiandien, deja, pastebime, kad mandagumo lygis visuomenėje mažėja. Dažnai neatsisukame, jei svetimas vaikas trepsi koja parduotuvėje, neužleidžia vietos autobuse ar garsiai kalba per filmą. Vaikai gali mus pertraukti viduryje pokalbio, atsisakyti daryti tai, ko nenori, net nesisveikinti su kaimyne, jei ši nepatinka. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į mandagumo ugdymą ir skatinti žmones būti mandagiais ir kultūringais.

Mandagumas Internetinėje Erdvėje

Bendraujant internetu taip pat svarbu laikytis mandagumo taisyklių. Nereikėtų pamiršti, kad virtualioje erdvėje bendraujame su realiais žmonėmis, todėl turėtume gerbti jų jausmus ir nuomonę. Internete reikėtų vengti necenzūrinių žodžių, įžeidinėjimų ir patyčių.

Kultūringas žmogus - tai toks žmogus, kuris kalba taisyklingai, netrumpina žodžių, nevartoja šių dienų žargono, nedarko savo kalbos, jis parodo savo kultūringumą. Jis savo gyvenimą piešia įvairiausiomis spalvomis. Kultūringas žmogus - ne akimis, gražiais žodžiais, o darbais ir mintimis! Norint būti tokiu, reikia ne vien elgtis tvarkingai viešoje vietoje, bet ir neiškraipyti kalbos, nevartoti keiksmažodžių ar „surusintu“ žodžiu. Šiais laikais labai populiaru prisigalvoti savų žodžių, ypač tai mėgsta jaunuoliai. Kadangi jie mokosi ir užsienio kalbų, tai sugalvoja visokių visokiausių naujų žodžių, kurie kartais neatitinka žodžio prasmės. Tai pat yra įvairiausių pavyzdžiu internete vaikai, jaunuoliai ir net suaugę dabar daug laiko praleidžia internete, o jame taip pat galima rasti visokio „šlamšto“, kuris menkina mūsų kalba, o kai menka kalba tada menkėja ir žmogaus kultūrumas, išsilavinimas ir tuo pačiu prestižas.

Visų pirma, jei kalbant apie taisyklingą kalbą, turėtų nevartoti keiksmažodžių, nes jie iškart parodo, koks žmogus yra nekultūringas. Kultūringas žmogus nesikeikia. Nepertraukia, kai kalba kitas. Kultūringas žmogus visada pasisveikina, atsisveikina, padėkoja. Nekalbėti betko. Kultūringas elgesys sukuria gerą savijautą, palankius žmonių tarpusavio santykius. Būti mandagus, pareigingas.

Pagrindinės kultūringo žmogaus savybės:

Manau jis turėtų elgtis su kitais mandagiai, gerbti vyresnius ir viršesnius už save (pvz. mokytojus, vadovus, viršininkus), toleruoti kitus, kurie mėgsta išsiskiria iš minios, pagarbiai elgtis viešose vietose, nereplikuoti aplinkinių. Kultūringas zmogus gali moteriai palaikyti duris,pakabinti jos palta ar senyvai moteriai padeti pereiti gatve.

tags: #koks #turi #buti #kulturingas #zmogus #21