Keliaujant po Lietuvą, visada smagu atrasti ką nors naujo, dar nematyto. Tad jei populiariausi lankytini objektai Tau jau gerai žinomi, būtinai paskaityk šį mano straipsnį - jame dalinuosi 2023 metų turizmo naujienomis. Nauji pažintiniai takai, maršrutai, muziejus, apžvalgos bokštas ir net Makaliaus sūpynės - būk vienas pirmųjų užkeliavęs šias naujausias lankytinas vietas Lietuvoje!
Aukštaitija šiemet praturtėjo dar vienu pažintiniu taku - Anykščių regioniniame parke įrengtas Storių pažintinis takas, kuris veda prie Struvės geodezinio lanko trianguliacijos punkto. Lietuvoje yra daug pažintinių takų, skirtų patirti gamtos, kultūros vertybes, o šis takas - vienintelis Lietuvoje, skirtas pažinti mokslo laimėjimus. Čia lankytojai gali ne tik suvokti mūsų planetos dydį, bet ir prisiliesti prie Struvės geodezinio lanko istorijos, matavimų metodų.
Visą kelią lydės informaciniai stendai, kurie padės suvokti Struvės geodezinio lanko matavimų principą, sudėtingumą, svarbumą bei unikalumą. Struvės geodezinis lankas buvo įrengtas 1816-1852 metais tam, kad mokslininkai galėtų nustatyti Žemės formą ir dydį. Tai didžiausias pasaulyje išmatuotas geodezinis lankas, kertantis net dešimt valstybių. Tikras perliukas visiems technikos ir istorijos mėgėjams!
Struvės geodezinio lanko žemėlapis
Storių pažintinis takas
Storių pažintinis takas yra linijinės formos, o jo ilgis į vieną pusę siekia 1,2 kilometro. Jame yra 4 Struvės geodeziniam lankui skirti informaciniai stendai, tačiau neapsigaukit jo lankymui skirdami mažiau nei valandą. Jis neilgas ir „apibėgti” daug laiko netrunka, tačiau lengvai ir įdomiai skaitomi stendai bei audiogidas greitai įtraukia, o pasinėrus į „Žemės matuotojo” rolę laikas tampa visiškai reliatyvus. Tai vienas įdomiausių teminių pažintinių takų Lietuvoje ir dar viena priežastis sugrįžti į Anykščius.
Važiuojant žvyruotu keliu netoli Storių įrengtas Struvės geodezinio punkto ženklas, o ties juo - automobilių stovėjimo aikštelė. Visą Struvės geodezinio lanko istoriją galima perskaityti viename iš Storių pažintinio tako informacinių stendų.
Struvės geodezinio lanko esmė
Apie Struvės geodezinį lanką esu ne kartą girdėjęs ir net bandęs perprasti tų matavimų esmę, tačiau įdėtų pastangų tikslui pasiekti neužteko. Matavimo metodika nėra tokia lengvai suprantama ir aiški, todėl su malonumu skaitau ir klausau įdomiai ir suprantamai parengtą informaciją. Matuodami geodezinį lanką Struvė ir Teneris pasiekė tam laikmečiui neįtikėtiną tikslumą, tačiau einant pažintiniu taku galima pasitenkinti kur kas didesne paklaida.
Užtenka išmatuoti savo pėdos ir žingsnio ilgius, kad pamatuoti tiesaus ir išgaubto paviršiaus ilgio skirtumus ar priėjus Lietuvos maketą nustatyti atstumus tarp didžiausių miestų. Paaukojus tikslumą laimėtas aiškumas, todėl bent vieną geografijos pamoką šiame pažintiniame take turėtų turėti visų Lietuvos mokyklų mokiniai. Ir ne tik geografijos.
Išmokęs matuoti atstumus ir kampus kopiu į aukščiausią Anykščių regioninio parko kalvą, kurios viršuje yra vienas iš 18 Lietuvoje esančių Struvės geodezinio lanko punktų. Jį Karolis Teneris 1816 - 1921 metais buvo įtraukęs į pirmąjį Lietuvos krašto trinaguliacijos tinklą.
1938 metais ant kalvos buvo pastatytas 35 metrų aukščio trianguliacijos bokštas, dėl ko kalva pradėta vadinti „majokalniu”. Dabar ilgais mediniais laiptais užkilus į kalvos viršų galima rasti tik įbetonuotą trianguliacijos punkto žymą. Bokšto nebėra, o tanki medžių laja patikimai slepia bet kokią apžvalgą. Ne gamta grožėtis reikia čia važiuoti, o susipažinti su žmonėmis ir jų darbais, praplėtusiais žmonijos akiratį ir leidusiems tiksliai išmatuoti Žemės formą ir dydį.
Struvės geodeziniame lanke yra 259 geodeziniai punktai, tačiau į UNESCO paveldo sąrašą įtraukti 34 iš jų. Kadangi šis lankas driekiasi 10 dabartinių valstybių teritorijomis, į paveldo sąrašą įtrauktų punktų skaičius kiekvienoje valstybėje nustatytas proporcingai visų punktų toje valstybėje skaičiui. Lietuvoje į UNESCO paveldo sąrašą įtraukti 3 punktai - Paliepiukų, Gireiškių ir Meškonių.
Važiuoju Žemę išmatuoti. Skamba neįtikėtinai? Galima tik įsivaizduoti kaip tai atrodė prieš pora šimtų metų, kai Rusijos armijos karininkas Karolis Teneris naudodamas trianguliacijos sistemą sumanė išmatuoti Žemės geodezinį lanką ir juo vadovaujantis apskaičiuoti mūsų planetos dydį ir formą. Nors tam tikra skaičiavimo metodika jau buvo sukurta, tačiau 1816 metais Tenerio Vilniaus gubernijoje pradėti darbai daugeliui buvo protu nesuvokiami dalykai.
Taip jau atsitiko, kad ne vienintelis Teneris gyveno tokiomis mintimis. Ne taip toli, Tartu universitete, dirbo vokiečių astronomas Struvė, kuris taip pat buvo apsėstas noro išmatuoti Žemę. Sutapo jų siekiai, sutapo ir naudojamos metodikos, bet skyrėsi matų sistemos, todėl norint dirbti kartu vienam iš jų reikėjo nusileisti. Gal dėl kompetencijos, o gal dėl stipresnių asmenybės bruožų Struvei pavyko įtikinti Tenerį pakeisti naudotą matų sistemą ir nuo to laiko prasidėjo bendras darbas.
Išmatuotą Žemės geodezinį lanką dabar visi vadina Struvės vardu, o Teneris tarsi atsidūrė antrame plane. Tuometinės Švedijos karalystės ir Rusijos imperijos teritorijomis nusidriekė 2822 kilometrų ilgio trianguliacijos grandinė, kurios vienas galas buvo Šiaurėje prie Arkties vandenyno, kitas - prie Juodosios jūros. Tai trikampių sistema, kur trikampių viršūnėse įrengti geodeziniai punktai ir turint tiksliai išmatuotą bazę (vieną atkarpą tarp punktų) bei pasitelkus sinusų teoremą galima tiksliai išmatuoti visas trikampio kraštines. Taip grandinės matavimai buvo tęsiami vis toliau ir toliau. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gan paprasta, tačiau norint pasiekti precizinį tikslumą teko įdėti daug darbo ir sumanumo.
Štai tokia kelionė laukia kiekvieno, nusprendusio aplankyti Struvės geodezinio lanko punktus Lietuvoje. Keliaukite ir atraskite!