Būti nereikalingam - tai gilus ir skausmingas jausmas, kuris gali paveikti įvairius gyvenimo aspektus. Šis jausmas gali kilti dėl įvairių priežasčių, pradedant nuo asmeninių santykių ir baigiant socialine aplinka. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip jaučiamasi būti nereikalingam, kokios yra šio jausmo priežastys ir pasekmės, bei kaip galima su tuo susidoroti.
Psichologinis Nusiteikimas: Pirmas Žingsnis Link Pokyčių
Norint pradėti kažką esminio, keičiančio mūsų gyvenimus, viltingo, tereikia sulaukti eilinio pirmadienio, galbūt sekančio mėnesio pirmos dienos arba Naujųjų Metų. Einamas laiko momentas tokiems gigantiškiškiems sprendimams netinkamas niekada.
Jūs nusprendėte, kad daugiau niekada nebebūsite storas. Jūs norite gerai jaustis visur: ir namuose, ir gatvėje, ir paplūdimyje. Nereikia bijoti to, kad čia aukštinu kūno grožį, nes to nedarau.
Teisinga mityba bei teisinga elgsena, savęs priežiūra ir teisinga meilė sau, jus ne tik padarys fiziškai tobulesniais ir, be abejo, patrauklesniais, tačiau ir iš vidaus „praplaus“ jūsų smegenis. Suvoksite, kokį šlamštą kišote į burnas ir, atitinkamai, pajusite to šlamšto nebevartojimo pačias teigiamiausias pasekmes. Pajusite daugumos iki šiol jūsų laikytų „reikalingų“ poelgių bevertiškumą.
Todėl nebijokite norėti būti tobulesniais. Taigi, ruošiatės: stiprinate savo vidinį nusiteikimą. Pradžiai - palepinkite save.
Geriausia, kad sprendimą lieknėti priimtumėte savaitės pradžioje ar pirmojoje jos pusėje. Tad, ko gi jums nepasilepinus? Nusipirkite tokio maisto, kurį mėgstate labiausiai. Tikriausia, ateity šių produktų net maistu nebevadinsite, tačiau šiandien ir kelias artimiausias dienas jums galima viskas.
Norite alaus? Prašau! Tik daug ir pačio geriausio! Norite torto? Jei balius bus geras, jūsų ryžtas keistis , draugams bei artimiesiems, gali pasirodyti netgi labai įtikinamu.
Bet tai jūsų nebejaudins: jūs, pagal visas senąsias tradicijas, nuo sekančio pirmadienio pradėsite savo naująjį gyvenimą. Tortukų „atsivalgyta“, vyno ir alučio prigerta. Organizmas intensyviai šį „gėrį“ bando neutralizuoti, tačiau tai jūsų jau nebejaudina.
Tai - priešpaskutinė organizmo kova su nereikalingu šlamštu. Nes, dabar turite žengti sekantį žingsnį: suaktyvinti jūsų medžiagų apykaitą, suaktyvinti metabolizmą. O tam reiks kiek pasinuodyti. Taip, kad nebijokite ir ramiai bei džiaugsmingai pasitikite jus laukiančius išbandymus.
Viskas bus būtent taip, kaip jūs ir svajojate: neteksite viršsvorio, susigrąžinsite gerą savijautą bei sveikatą.
Medžiagų Apykaitos Aktyvinimas
Kodėl reikia aktyvinti medžiagų apykaitą bei energijos gamybą organizme? Šiuo klausimu, ko gero, visiems viskas aišku ir suprantama. Nes šnekame apie brangiai kainuojantį daiktą - automobilį.
Gaila, kad mums nereikėjo pirkti savo sveikatos (kaip automobilio), nereikėjo už ją pakloti kelių ar keliolikos, gal net keliasdešimties tūkstančių litukų. Jei būtume susimokėję, taip lengvabūdiškai su ja nesielgtume. Ir klausimas „kodėl reikia suaktyvinti medžiagų apykaitą“ nekiltų.
Jei jūs turite jums trukdantį antsvorį, galite būti garantuotas, kad jūsų organizme vyksta negeri dalykai. Yra labai didelė tikimybė, kad jūsų organizme neveikia Krebso ciklas ir jūs priklausote anaboliniam metabolizmo tipui.
Nevalgyti angliavandenių, kurie skaidomi iki gliukozės? Palikti vien baltymus ir pradėti vartoti daug riebalų? Mintis gana logiška, tačiau, nevarginsiu ir pasakysiu iš karto: neteisinga.
Šiuo metu jūsų organizmas energiją sugeba gauti, kaip jau minėjau, pagrinde tik iš gliukozės, todėl, jei griežtai nutrauksite jos „tiekimą“ ir organizmui pradėsite siūlyti vien riebų bei baltymingą maistą, jūs nuolat jausite begalinį alkį, nepriklausomai, kiek besuvalgytumėte maisto. Jūs nuolat būsite stresinės būsenos. Nuolatinis alkis jus, patikėkite, palauš.
Jūs ištisai galvosite tik apie maistą, organizme nebus jokios energijos, smegenys nuolat ir įkyriai signalizuos apie jų pačių, smegenų, badą. Ne. Viską galima sureguliuoti.
Smegenims palikti jų dalį gliukozės, o organizmo energetikai palaikyti - pajungti efektyvų riebalų įsisavinimą. Kad tai vyktų, turime „pravalyti“ savo organizmo ląsteles, taip pat sudaryti pačias idealiausias sąlygas, kad jos galėtų pradėti vartoti riebalus.
Iš tikrųjų, viską galima padaryti maisto pagalba. Taigi, pirmą savaitę, po jau minėtų balių ir šventimų, turėsite paskirti ypatingai - ląstelių membranas atidarančiąją dietai.
Ką ir kaip valgyti? Šią savaitę jums reikia maitintis taip, kaip rekomenduoja dauguma šių laikų „protingųjų“ dietologų, bei „nutrijonistų“. Valgykite javų košes, duoną, daug daržovių, žuvies, kitokių jūros gėrybių bei pabaisų.
Šią savaitę venkite gyvulinės kilmės riebalų (išskyrus, aišku, žuvies taukus), sviesto, pieno produktų, bet kokios mėsos, kiaušinių, bet kokio alkoholio bei vaisių, šokolado ir kitokių saldumynų. Kavą bei arbatą, kol kas, galite gerti su cukrumi ar medumi. Patiekalus gardinkite, kaip jau minėjau, augalinės kilmės aliejumi.
Suvokite: kol kas svorio dar nemetate. Bandote apvalyti organizmą, „atidarinėjate“ organizmo ląstelių membranas. Iš ląstelių turėtų pradėti šalintis įvairūs šlakai, o tuo pačiu jos atviros naujiems, „teisingesniems“ maisto produktams.
Mano pasiūlyta „valymo“ dieta gali labai apsidžiaugti įvairūs vegetarai, o iš jos pašalinus žuvį - net ir veganai. O ko gi nesidžiaugti? Deja, galiu juos nuliūdinti. Pralaidžios ląstelių membranos praleidžia ne tik šlakus, bet ir „gerąsias“ medžiagas. Žodžiu, išplaunama viskas - ir tai, kas bloga, ir tai, kas gera. O jums tai netinka. Jūs norite būti ir sveiki, ir energingi.
Jeigu jus jau pykina vien žuvies vaizdas, o nuo avižinės košės kvapo, jūsų viduje esantys maisto likučiai trokšta išvysti dienos šviesą, tai žinokite: organizmas jau apsivalęs ir jūs pasiruošęs kitam - pačiam svarbiausiam etapui.
Baisu? Ne? Kas įvyks jūsų organizme, kai pereisite prie naujosios mitybos? Pirmiausia, jums, ko gero, bus labai sunku suvokti (o nemaža dalis „besidietinančiųjų“ to niekada ir nesuvoks), kad tikras ir „sveikas“ maistas - tai visai ne žolė, ne vaisiai ir ne javų košės bei kitokie gaminiai iš jų.
Didžioji dalis viso pasaulio „mitybos žinovų“ šiuos dalykus įvardija, kaip maitinimosi piramidės viršūnę, kažką panašaus jau apibrėžė ir mūsų šalies Sveikatos Ministerija. Ir man visai ne keista. Panaši „sveika“ mityba pasaulyje propaguojama jau kelis gerus dešimtmečius ir mes aiškiai matome rezultatus: vis daugiau nutukusių žmonių, netgi jaunuolių ir armijos vėžio į kapus nuvarytųjų.
Net kvailiui aišku: patys tikriausi vaistai nuo vėžio - tai atitinkamas gyvenimo būdas, iš dalies ir mityba. O idiotui tai nesvarbu - jis ir toliau ieškos „stebuklingos piliulės“ ar šiaip, ant sofutės atsisėdęs, lauks geresnių laikų.
Labai tikiuosi, kad ši rašliava neįdomi idiotams ir, lai jiems, idiotu būnu aš. Keliaujame toliau. Taip pat daugumai iš mūsų bus baisu suvokti, kad cholesterolis nėra mūsų priešas, o tiesiog atvirkščiai - jis pats geriausias draugas.
Nors „visažiniai“ dažnai į krūvą suplaka maistinį bei organizmo gaminamą cholesterolį, tai nei kiek nesumenkina jo teigiamo poveikio mūsų organizmams. Jei trumpiau: kuo mūsų racione daugiau cholesterolio - tuo mes būsime sveikesni.
Aš jau nekalbu apie kitus saldžiuosius gėrimus bei pasaldintas jogurtų ar varškės imitacijas. Turėtumėte visiems laikams įsikalti į galvas: bet koks dirbtinai pasaldintas maisto produktas - tai nuodas. Ir nesvarbu, ar jame daugiau cukraus, ar medaus, ar kokių nors „nekaloringų“ saldiklių.
Kai kas išsigąs, kai pasakysiu, kad, kuo maistas riebesnis, tuo jis vertingesnis. Venkite bet kokių nuriebintų produktų! Ar jūs manote, kad verslas linki mums sveikatos, todėl nuriebina pieną, varškę, grietinę bei grietinėlę? Jis linki mums išleisti kuo daugiau pinigų, o mūsų galvose sudaryti iliuzijas, kad rūpinamės savimi, savo sveikata.
Iš pieno produkto nuvogti riebalai, be abejo, neišmetami, o parduodami. O už nuriebintą produktą mokame dažnai, net brangiau, nes, pasirodo, taip mes „rūpinamės“ savo sveikata.
Nuo šiol turėsite pradėti vartoti tik šiuos riebalus: visų gyvulių lydyti ar natūralūs taukai, kokoso aliejus, natūralus palmių aliejus, tyras alyvuogių aliejus bei sviestas. Na, nieko blogo neatsitiks, jei vartosite ir lydytą sviestą, kartais vadinamą „ghi“.
Tačiau visiems laikams turėsite pamiršti bet kokį, kad ir patį gražiausią, patį brangiausią MARGARINĄ, bet kokį RIEBŲ TEPŲJĮ MIŠINĮ, bet kokius sviesto pakaitalus bei imitacijas. Taip pat amžiams nusisukite nuo visų, absoliučiai visų rafinuotų augalinių aliejų. Nerafinuotus augalinius aliejus vartokite be galo saikingai.
Sakykime, kad namuose turite saulėgrąžų ar, tarkime, riešutų, aliejaus. Pabandykite įsivaizduoti, kiek riešutų ar saulėgrąžų sėklelių jums reiktų suvalgyti, kad organizmas gautų šaukštą aliejaus? Tikriausia, visai nemažą krūvą, kuri mielai užkimštų jūsų virškinimo traktą. Taigi, jums pilnai pakaks kelių lašelių gal arbatinio šaukštelio - skoniui, aromatui, pagerinti.
Trumpai apie žuvies taukus. Kai kurie žmonės , ypač vaikai, gali turėti problemų dėl vitamino D sintetinimo, įsisavinimo, todėl jiems žuvies taukai yra paskiriami gydytojo ir sėkmingai atlieka savo darbą. Tačiau reikia žinoti, kad pats sveikiausias būdas organizmą aprūpinti žuvies taukais - tai pačios žuvies valgymas.
Organizmas smegenims labai tiksliai signalizuos apie sotumo jausmą ir mes taukų suvalgysime lygiai tiek, kiek mums ir reikia, nepakenkdami organizmui. O dirbtinai geriami koncentruoti žuvies taukai taip pat labai sėkmingai sukelia visas baisias, aukščiau mano minėtas ligas.
Dar grįšiu prie angliavandenių: vaisių. Vaisiai - taip pat mūsų raciono dalis, tik, kaip jau paminėjau, viskas priklauso nuo jų kiekio ir kokybės. Kaip ir kada juos valgyti? Įsivaizduokite, kad jūs - rudoji meška, gyvenanti Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate. Kada jūs galite paskanauti „vaisių“ ir, kokių būtent?
Žmogus - taip pat visavalgis padaras. Mes taip pat prisitaikėme tik prie laukinių „vaisių“ - žemuogių, mėlynių, aviečių, gervuogių, bruknių, spanguolių, girtuoklių, net šermukšnių. Seniau miškuose buvo galima rasti ir laukinių obuoliukų ar kriaušių. Tik to nebeleidžia mūsų gyvenimo būdas.
Tačiau tai tikrai tik mūsų, o ne gamtos problema, tad, pasistenkime kiek galima labiau pritaikyti prie esamų sąlygų ir išlikti kiek įmanoma sveikesniais. Visada stenkitės valgyti tik sezoninius vaisius, uogas ir, kiek įmanoma, mažiau sukultūrintas.
Taip pat pabandykite įsivaizduoti - kaip natūraliomis sąlygomis jūs miške maitintumėtės, pavyzdžiui, mėlynėmis? Atitinkamai reikia elgtis ir dabar, esamomis sąlygomis: sezoninių vaisių reikia valgyti nedaug ir tai neturėtų būti jūsų pietūs ar vakarienė. Teigiama, kad suaugęs žmogus per dieną gali suvalgyti maždaug 1 stiklinę vaisių.
Džiūgaujate? Be reikalo. Mūsų atveju, pereinant į naująją mitybą, vaisius teks pakeisti daržovėmis.
Mūsų odisėja normalaus gyvenimo link, tęsiasi. Šiandieną pakalbėsime apie visų mūsų taip mėgiamus ir, kai kurių netgi labai garbinamus, „ilgai grojančius“ angliavandenius.
Įsivaizduokite, kad karštą vasaros popietę jūs pareinate į namus, uždarote visu langus ir … įjungiate šildymą! Kažką panašaus mes darome, kai, nedirbdami beveik jokio fizinio darbo, į save dideliais kiekiais krauname „ilgai grojančius“ angliavandenius, jau nekalbant apie greitai skaidomuosius: vaisius, cukrų, šokoladą, krakmolą.
Mes žinome, kad mūsų protėviai gausiai vartojo javus, o vėliau ir bulves. Tą mes akcentuojame, bandydami apibrėžti „natūralios“ mitybos gaires, tačiau užsiminti apie protėvių fizinę veiklą mes vengiame.
Visi valgomieji angliavandeniai turi gana malonų skonį: taip mūsų smegenys duoda žinoti, kad šis maistas - pilnas energijos ir, bet kokiu kritiniu gyvenimo atveju, jo pasirinkimui turėtume teikti pirmenybę. Tik, vargšės mūsų smegenys, vis ruošiasi ir ruošiasi organizmo fizinėms apkrov...
Krizės Samprata
Krizės turi labai daug apibrėžimų. Plačiausia prasme krizės skirstomos į tas, kurios susijusios su gamtos reiškiniais (uraganais, žemės drebėjimais, potvyniais) arba žmogaus veikla (smurtu, nusikalstamumu, skyrybomis, įkalinimu).
Krizės žmogų dažniausiai užklumpa netikėtai (nelaimingi atsitikimai, katastrofos, savižudybės, prievartos atvejai ir pan.) Labai daug krizinių situacijų lydi netekties išgyvenimai (mirtys, savižudybės). Netenkama sveikatos, prarandama įprasta gyvenimo kokybė.
Visoms krizėms būdingi keli bruožai. Jos dažniausiai būna nepageidaujamos ir susijusios su stresu, daro neigiamą įtaką aplinkai, žmonėms bei jų sukurtoms vertybėms, užtrunka kažkiek laiko, turi palankią ar nepalankią baigtį.
Viena vertus, krizės gali būti politinės, ekonominės, finansinės, gamtinės ir paliesti ištisas tautas arba didelę visuomenės dalį, kita vertus jos pasireiškia kaip socialinio, medicininio ar psichologinio pobūdžio ir įtakoja mažesnes žmonių grupes, šeimas bei atskirus individus.
Visais šiais atvejais labai svarbu, kad žmogui būtų prieinama parama - žmogiškoji, specialistų, krizės įveikimo darbuotojų.
Šis terminas vartojamas įvairiomis reikšmėmis, kurias vienija bendras pasikeitimo fenomenas: krizė - tai netikėtos ir sunkios gyvenimo permainos, lūžio sąlygota būsena, kurią lydi didelis nerimas, įtampa, grėsmė, nesaugumas, pavojus, pasimetimas ir kiti panašūs išgyvenimai (O. K. Polukardienė, 2003).
Literatūroje dažniausia sutinkami tokie krizės apibrėžimai: nestabili situacija, kuri sukelia ypatingą grėsmę ir pavojų; staigus pasikeitimas ligos eigoje, nulemiantis sveikatos pagerėjimą arba pablogėjimą; stresinis įvykis arba pasikeitimas asmeniniame gyvenime, viršijantis individo adaptacines galias.
Šis terminas naudojamas medicinoje dar nuo Hipokrato laikų. Jis reiškia ligos kulminaciją: kai ligos simptomai sustiprėja, o po to įvyksta persilaužimas, temperatūra krenta, būklė arba gerėja, arba blogėja (T. Liobikienė, 2006, p.10).
Žodis krizė kilęs iš graikų kalbos - "krisis", "krinein" ir reiškia "atskirti", arba "nuspręsti". Pagal R.
Pasak B. Gillilando ir R. Jameso (2001), kiekviena krizė savyje talpina pavojų individo egzistencijai ir galimybę sustiprėti, įgyti patyrimo, dvasiškai augti. Individai į krizines situacijas reaguoja skirtingai.
Reakcija priklauso nuo asmenybės psichologinės, dvasinės brandos, socialinės, kultūrinės aplinkos, religinių įsitikinimų, pagalbos resursų aplinkoje (T. Liobikienė, 2006, p.
Šiais panašioje situacijoje. Pasak, T. Liobikienės, kuo daugiau žmonių, institucijų, bendruomenių padeda esantiems krizinėje situacijoje, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.
Prievartos Formos
Psichologinė ir Emocinė Prievarta
Psichologinė, emocinė prievarta - dažnas ar nuolatinis vaiko žeminimas, jo ignoravimas, kuris gali sutrukdyti vaiko elgesiui ir jo psichikos raidai. Visi smurto vaiko skriaudimas kartu yra ir jo emocinis traumavimas; tai visa reikia turėti galvoje, nežiūrint, ar psichologinis smurtas yra pagrindinė, ar kitų smurto sukelta vaiko žalojimo forma.
Šiais žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais, gąsdinimais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo. Įžeidinėjimas, žodinė agresija, žeminimas, gąsdinimas, vertimas jaustis kaltam, nuolatinės blogos savijautos sukėlimas, parodymo, kad esi nemylimas ir nepageidaujamas.
Atmetimas - pasak G.Haim (1999), tėvai, kurie neužmezga ryšio su vaiku, dažnai savo elgesiu išreiškia vaiko atstūmimą. Jie vaikui įvairiausiais būdais parodo, kad jis yra nepageidaujamas. Tai gali būti vaiko varymas nuo savęs, žeminimas, pravardžiavimas ar pasakymas, kad jis yra nieko vertas. Šiuo vaiku.
Ignoravimas - pasak G.Haim (1999), suaugę žmonės, kurių emociniai poreikiai kažkada buvo nepatenkinti, dažnai nesugeba patenkinti savo vaikų poreikių. Jie gali neparodyti prisirišimo vaikui ar nepuoselėti jo. Tokie tėvai paprastai neišreiškia savo susidomėjimo, žavėjimosi vaiku ar net kartais jo iš vis nepastebi.
Terorizavimas - tėvai gali išsirinkti vieną vaiką kritikai ir baudimui. Šis, kurie nutolę nuo realių vaiko galimybių. Izoliavimas - tėvai gali neleisti vaikui įsitraukti į jo amžiui tinkamą veiklą su bendraamžiais, gali laikyti vaiką kambaryje, izoliuojant jį, ar gali saugoti paauglius nuo dalyvavimo užklasinėje veikloje. Tokie tėvai gali reikalauti, kad grįžęs po pamokų vaikas būtų savo kambaryje.
Fizinė Prievarta
Seksualinė Prievarta
Paauglių Priekabiavimas
Savižudybės Ugdymo Įstaigose
Vaikų Narkomanijos Problema
Kaip įveikti emocinį alkį
Krizės Prevencija ir Intervencija Ugdymo Įstaigose
Prevencija
Intervencija
Intervencija ir Prevencija Ugdymo Įstaigose: Užsienio Šalių Patirtis
Tyrimo Analizė: Krizės Prevencijos ir Intervencijos Vaikų Globos Namuose Optimizavimas
Tyrimo Metodika ir Organizavimas
Vaikų Elgesio Krizės Formos ir Paplitimas Vaikų Globos Namuose
Krizės Prevencijos ir Intervencijos Optimizavimas Vaikų Globos Namuose
tags: #koks #jausmas #buti #nereikalingu