Voniose naudojami gyvatukai skiriasi medžiagomis, spalvomis, padengimo būdais, galia ir formomis. Išsirinkti tinkamą gyvatuką gali būti nelengva užduotis.
Pagrindiniai aspektai renkantis gyvatuką
Renkantis rankšluosčių džiovintuvą, svarbu įvertinti visus aspektus, kad jis būtų estetiškas, patogus naudoti, tinkamai šildytų vonios kambarį ir tarnautų ilgai.
Medžiagos
Rankšluosčių džiovintuvai gaminami iš:
- Plieno
- Nerūdijančio plieno
- Vario
- Žalvario
Butuose rekomenduojama naudoti nerūdijančio plieno ar žalvarinius džiovintuvus. Renkantis gyvatukus iš plieno, vario, žalvario galima pasirinkti įvairių spalvų variantus.
Formos
Gyvatukai pasižymi skirtingomis formomis:
- Kopėtėlių
- Banguotos formos
- S formos
- Įmantresnės formos
S formos gyvatukai dažniausiai gaminami iš nerūdijančio plieno ir yra nebrangūs. S formos džiovintuvai dažniausiai montuojami į daugiabučius, kad būtų pratekėjimas per visus butus. Kopėtėlės ar kitokios formos dažniausiai būna individualiuose namuose, nes juos galima reguliuoti su termostatinėmis galvomis.
Įmantresnių formų gyvatukai gali tarnauti ir kaip vonios kambario dizaino akcentas, derinantis šildymo ir estetikos funkcijas. Nors ir esame pripratę, kad rankšluosčių džiovintuvas pirmiausia yra grynai techninis įrenginys.
Galia
Keičiant gyvatuką, geriausia rinktis tokios pačios galios analogą. Daugiabučiuose esantys gyvatukai, prijungti prie recirkuliacinės šildymo sistemos, yra jos dalis, todėl pasirinkdami galingesnį džiovintuvą ir apie tai neperspėdami, darote žalą kaimynams. Apytiksliai reikalinga džiovintuvo galia apskaičiuojama taip - 1 kv.m. lygu 100W. Jeigu turime patalpą, kuri yra 4,5 kv.m. ploto, džiovintuvo galia turėtų būti apie 450 W.
Tipai
Rankšluosčių džiovintuvai gali būti:
- Vandeniniai (pajungti prie centralizuotos šildymo sistemos)
- Elektriniai (pajungti į elektros lizdą)
- Kombinuoti (šildomi abiem būdais)
Vandeniniai rankšluosčių džiovintuvai yra praktiškai kiekviename daugiabutyje. Elektrinį ar kombinuotą gyvatuką čia pasijungti būtų sudėtinga. Tam reikėtų gauti viso daugiabučio gyventojų sutikimą, nes montuojant tokį rankšluosčių džiovintuvą galima išderinti namo šildymo ir vandentiekio sistemą. Elektrinius gyvatukus galima pajungti arba išjungti kada norima, reguliuoti temperatūrą. Elektriniai ir kombinuoti rankšluosčių džiovintuvai dažniausiai pasirenkami individualios statybos namuose.
Vandens tiekimo sistema
Renkantis rankšluosčių džiovintuvą reikia atsižvelgti ir į vandens tiekimo sistemą:
- Atvira sistema: karštas vanduo į gyvatuką tiekiamas ištisus metus, net ir vasarą. Ši sistema yra beveik visuose senos statybos daugiabučiuose. Atvirai vandens tiekimo sistemai yra tinkami žalvariniai arba nerūdijančio plieno rankšluosčių džiovintuvai. Nepatartina rinktis plieninių gyvatukų.
- Uždara sistema: vanduo yra sušildomas šilumos siurbliuose ir į gyvatuką tiekiamas tik šildymo sezonu. Uždarai vandens tiekimo sistemai tinka visi rankšluosčių džiovintuvai - plieniniai, nerūdijančio plieno, žalvariniai, variniai.
Dizainas
Renkantis rankšluosčių džiovintuvą ne ką mažiau svarbus ir jo dizainas. Jis gali tapti išskirtiniu vonios kambario akcentu, ypač jei išsiskirs savo spalva, forma, medžiagiškumu. Pagaminami balti, juodi, aukso spalvos ir kt. Iš esmės, galima užsisakyti bet kokio pageidaujamo atspalvio džiovintuvus - gyvatukus, tačiau populiariausi yra balti ir chromuoti. Įvertinkite vonios kambario visumą ir kitas čia esančias detales - kokie yra dušo kabinos rėmai, vandens maišytuvai, keraminė santechnika, kranai.
Papildomi įmontuojami elektriniai tenai
Kombinuotam šildymui galima naudoti tik kopėtėlių tipo rankšluosčių džiovintuvus. Renkantis teną, patariama atkreipti dėmesį, kokia yra rankšluosčių džiovintuvo galia. Dažniausiai naudojami tenai būna 300 W ir 600 W galios. Nerekomenduojama į rankšluosčių džiovintuvą, kurio galia, pavyzdžiui, 300 W, įmontuoti 600 W teną, nes pastarasis gali perkaisti. Tenai gaminami reguliuojami ir nereguliuojami. Tenas paprastai derinamas prie džiovintuvo pagal formą, spalvą. Labiausiai paplitę - baltos ir chromo spalvos. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į gamintojo suteikiamą garantiją.
How to Install a Towel Rail with an Electric Heating Element
Ką daryti, jei norite atsisakyti gyvatuko?
Norint atsisakyti gyvatuko visų pirma reikia kreiptis į namą administruojančią įmonę ar į bendrijos pirmininką bei į šilumininkus. Jeigu name karšto vandens sistema veikia gerai, tuomet panaikinus gyvatuką, tai didelės įtakos viso namo karšto vandens sistemai neturės, tik vonioje bus vėsu. Panaikinus gyvatuką galima įsirengti elektrininį rankšluosčių džiovintuvą, kurį galima įjungti tuomet, kada reikia. Žinoma, prieš atliekant bet kokius pakeitimus, reikia įvertinti galimas išlaidas, kurios gali būti nemažos.
Priežiūra
Specialios priežiūros gyvatukai nereikalauja. Elektrinius džiovintuvus gamintojai rekomenduoja įžeminti, kad būtų išvengta elektrokorozijos. Patys ilgaamžiškiausi yra variniai gyvatukai.
Gamintojai
Lietuvoje gerai žinomi vonios įrangos ir santechnikos gamintojų prekių ženklai - Heatq (Lenkija), Herz (Austrija), Purmo (Lenkija), Warmhaus (Turkija), Wellmer (Lietuva). Jų produkcijos gamyba griežtai reglamentuojama įvairių techninių normatyvų, todėl esminių skirtumų tarp atskirų gamintojų nėra.
Mokestis už gyvatuką
Šilumos kiekis, priskiriamas „gyvatuko“ veikimui, nesikeičia šildymo sezono metu. Jis apskaičiuojamas pagal paskutinių trijų ne šildymo sezono mėnesių vidurkį. Modernizuotuose daugiabučiuose, kur įrengti automatiniai balansavimo vožtuvai, atnaujinti šilumos punktai ir gerai izoliuoti vamzdynai, „gyvatuko“ mokestis dažnai būna mažesnis. Tokiose sistemose šilumos nuostoliai mažesni, o karšto vandens cirkuliacija subalansuota.
Svarbu prisiminti, kad šilumos tiekėjas nereguliuoja temperatūros namo vidaus sistemose. Už tai atsakingi namo administratoriaus pasirinkti vidaus sistemų prižiūrėtojai. „Gyvatukas“ - ne perteklinės išlaidos, o kasdienio komforto dalis. Svarbu tik pasirūpinti, kad sistema būtų prižiūrima, subalansuota ir atnaujinta.
Kaip paskirstomas šilumos kiekis butams?
Sumontavus butuose vandens apskaitos prietaisus, buvo išspręsti mokėjimo už karštą vandenį klausimai. Mokslininkų nustatyta, kad 1 kubiniam metrui karšto vandens paruošti reikia apie 51 kWh, tad sunaudotų kubų skaičių padauginus iš 51 kilovatvalandės, susiskaičiuojame, kiek šilumos energijos teks karštam vandeniui paruošti. Likęs įvadinio namo skaitiklio užfiksuotas šilumos kiekis ne šildymo sezono metu yra padalinamas visiems namo butams kaip mokėjimas už cirkuliaciją ir, žinoma, „gyvatuką“.
Pavyzdys:
Namo įvadinis skaitiklis parodė, kad pvz., birželio mėn. 6 butų namas suvartojo 1600 kilovatvalandžių. Gyventojai deklaravo, kad jie iš viso suvartojo 15 kub. m karšto vandens. Tam sunaudota 765 kWh (15x51=765). Atėmus iš bendro 1600 kW kiekio 765, liko nepaskirstyta 835 (1600 -765=835). Norėdami sužinoti, kiek teks mokėti už „gyvatuką“, turim 835 kilovatvalandes padalinti 6 butams. Kiekvienam butui išeina po 139,2 kWh.
Jeigu skaičiuotume Vilniaus gyventojams (Vilniuje viena kilovatvalandė kainuoja 22,56 ct), tai šio namo gyventojai birželio mėn. už gyvatuką mokėtų po 31,40 Lt (be PVM).
Ką daryti, kad nereikėtų mokėti už kaimyną?
Paprasčiausias ir greičiausias būdas spręsti bendraturčių (šiuo atveju daugiabučio namo) problemas būtų įsteigti bendriją, kurios pirmininkas ar kitas atsakingas asmuo sektų gyventojų skaitiklių rodmenų deklaravimą, patikrintų, kiek suvartoto vandens rodo namo įvadinis skaitiklis, kiek - butuose, rastų, kur tas skirtumas dingsta ir teisingai išdalintų bendrai sunaudotą šilumą.
Kitas sprendimo būdas šiek tiek brangesnis - visuose butuose sumontuoti telemetrinius (nuotolinio nuskaitymo) skaitiklius, kurie nėra sustabdomi magnetu ar kitais būdais (skaitiklis kainuoja iki 300 litų). Tokiu atveju, vieną ir tą pačią minutę būtų nuskaitomi visų butų skaitiklių, taip pat ir namo įvadinio apskaitos prietaiso rodmenys. Šiluma suvartotam karštam vandeniui ir „gyvatukui“ būtų paskirstoma kaip 1 pavyzdyje, visiems sąžiningai deklaravus suvartotą karštą vandenį.