Kokius Gyvūnus Draudžiama Laikyti Bute Lietuvoje?

Daugiabučiuose laikomi augintiniai vieniems gyventojams praskaidrina kasdienybę, o kitiems tampa tikru galvos skausmu. Nesvarbu, ar tai energingas šuniukas, ar meilus kačiukas - kelių mėnesių gyvūnui reikia ypatingos priežiūros. Augintinio atsiradimas naujuose namuose - svarbus įvykis visai šeimai.

Tačiau svarbu prisiminti, kad ne kiekvienas augintinis gerai jausis bute. Net ir daugiabutyje galite sau leisti turėti šunį ar katę. Šiame straipsnyje pateiksime jums sąrašą gyvūnų, kuriuos galite auginti tiesiog namuose, taip pat patarimus, kaip pasirinkti tinkamiausią augintinį pagal savo gyvenimo būdą ir aplinką.

Artėjant rudeniui ir suaktyvėjus būsto nuomos rinkai, svarbu žinoti, kokie gyvūnai gali būti laikomi butuose Lietuvoje, o kuriems reikalingi specialūs leidimai arba jie yra visiškai draudžiami. Ši informacija aktuali tiek nuomotojams, tiek nuomininkams, siekiant išvengti nesusipratimų ir galimų baudų.

Įsivaizduokite situaciją: išnuomojote savo butą su sąlyga, kad gyvūnai draudžiami. Tačiau, pasibaigus nuomos sutarčiai, randate butą apgadintą. Anot teisininkės Viktorijos Varnaitės, prie nuomos sutarties pridėtos nuotraukos, kuriose detaliai užfiksuota būsto ir jame esančių baldų, daiktų būklė, gali padėti teisme prisiteisti patirtas išlaidas.

Todėl nors Civiliniame kodekse yra numatyta, kad nuomos sutartis turi būti sudaryta raštu tik tuo atveju, jei jos terminas yra ilgesnis nei metai, nereikėtų į trumpesnes numoti ranka, sako V. Varnaitė: „Geriausia visais atvejais sudaryti rašytinę nuomos sutartį, nesvarbu, ji tęsis mėnesį, pusmetį ar metus. Be to, joje reiktų kiek įmanoma detalesnės informacijos, koks turtas yra išnuomojamas, kokia jo būklė dabar ir kokio stovio turtas turi būti grąžinamas nuomotojui sutarčiai pasibaigus. Labai naudinga prie sutarties pridėti būsto, įskaitant sienų, grindų, durų, šviestuvų ir jame esančių kartu išnuomojamų baldų, buitinės, inžinerinės, techninės įrangos nuotraukas, vaizdo įrašus.“

Svarbu žinoti, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. „Tai tik patvirtina, kaip svarbu tinkamai sutartyje aptarti nuomos terminą, nutraukimo ir įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą sąlygas“, - sako V.

Be to, anot jos, svarbu žinoti, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. „Tai tik patvirtina, kaip svarbu tinkamai sutartyje aptarti nuomos terminą, nutraukimo ir įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą sąlygas“, - sako V.

Šiame įraše atsakysime į dažniausius klausimus apie šuns laikymą daugiabutyje: ar būtinas kaimynų sutikimas, kokie reikalavimai taikomi šunų savininkams, kada kyla daugiausiai nesutarimų ir - svarbiausia - kaip jų išvengti.

Ar Reikia Kaimynų Sutikimo Laikant Šunį? Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje laikyti šunį daugiabutyje galima be atskiro leidimo ar kaimynų sutikimo - jei gyvūnas laikomas atsakingai ir nepažeidžia kitų gyventojų teisių. Vis dėlto yra keli svarbūs niuansai, kuriuos vertėtų žinoti kiekvienam šuns šeimininkui, ypač jei gyvenate mieste ar bendruomenėje.

• Butas - jūsų asmeninė erdvė. Jei šuo laikomas tik bute, nevedžiojamas bendrose patalpose be pavadėlio, nedrasko sienų ar nekelia triukšmo, kaimynų leidimas nereikalingas. Šuo laikomas kaip privatus turtas - svarbu tik laikytis bendrų elgesio ir higienos taisyklių.
• Bendrosios patalpos ir kiemas - visų gyventojų atsakomybė. Jei ketinate statyti voljerą, lauko būdą ar vedžioti šunį kieme be pavadėlio, gali prireikti kaimynų ar namo bendrijos pritarimo. Tai dažniausiai susiję su bendro naudojimo teritorijų tvarka, kurią nustato savivaldybė arba gyvenamųjų namų administravimas.
• Triukšmo ir higienos pažeidimai - pagrindas skundui. Net jei turite teisę laikyti šunį, bet jis nuolat loja, trikdo kitų poilsį ar paliekamas vienas kelia nerimą (pvz., kaukia visą dieną), kaimynai gali kreiptis į savivaldybės gyvūnų priežiūros skyrių arba policiją. Tai nėra tiesiog šuns buvimo klausimas - tai viešosios tvarkos.
• Veislės apribojimai. Kai kurioms pavojingomis laikomoms šunų veislėms gali reikėti papildomų reikalavimų atitikimo dėl laikymo ir vedžiojimo, todėl verta pasitikrinti, ar jūsų augintiniui netaikomi tokie ribojimai.

Taigi, nors formaliai kaimynų sutikimo nereikia, verta laikytis pagarbos principo - bendrauti, informuoti, o kartais ir iš anksto pasikalbėti. Tinkamai prižiūrimas ir sveikas šuo - rečiau kelia problemas. O tam, kad šuo būtų ramus ir sotus, reikėtų pasirūpinti ne tik vedžiojimu ar dresūra, bet ir tinkama mityba. Sausas maistas šunims, pritaikytas pagal amžių, dydį ar aktyvumo lygį, gali padėti palaikyti gyvūno elgesio stabilumą.

Kada Kyla Daugiausiai Konfliktų Su Kaimynais?

Nors pats šuns laikymas bute paprastai nebūna problema, tačiau tam tikros situacijos tampa kaimynų nepasitenkinimo priežastimi. Dažniausiai nesutarimai kyla ne dėl paties gyvūno buvimo, o dėl jo elgesio, šeimininko priežiūros trūkumo ar nepagarbos bendrai aplinkai.

• Nuolatinis lojimas ar kaukimas. Šunys, ypač palikti vieni ilgam laikui, gali garsiai reikšti savo nerimą. Net jei jums atrodo, kad augintinis yra „tiesiog balsingas“, triukšmas už sienos greitai tampa rimta problema kitiems. Tai dažniausia skundų priežastis, galinti baigtis ne tik pykčiais, bet ir administracinėmis priemonėmis. Už gyvūno keliamą triukšmą gyvenamosiose patalpose vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu gyvūnų savininkams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsniu (viešosios rimties trikdymas) skiriama bauda nuo 20 iki 80 eurų, už pakartotinį nusižengimą skiriama bauda nuo 80 iki 300 eurų.
• Netvarka bendrose erdvėse. Jei šuo vedamas per laiptinę be pavadėlio, paliekami šlapimo kvapai ar plaukai, o šeimininkas nesiima priemonių tvarkai palaikyti - kaimynų kantrybė greitai senka. Atsakomybė už augintinį apima ir bendrą higieną.
• Vedžiojimas be kontrolės. Nors jūsų augintinis jums atrodo draugiškas, kiti gyventojai - ypač su mažais vaikais ar bijantys šunų - gali jaustis nesaugiai. Net mažas šuo be pavadėlio, bėgantis link nepažįstamo žmogaus, gali būti laikomas grėsme.
• Nepakankama priežiūra - gyvūnas išalkęs ar nervingas. Kai šuniui trūksta maisto, dėmesio ar judėjimo, jis dažnai tampa neramus, loja ar elgiasi destruktyviai. Vienas iš sprendimų - užtikrinti, kad gyvūnas būtų gerai šeriamas.

Svarbiausia - atsiminti, kad net mylimiausias šuo aplinkiniams gali tapti nemalonumu, jei šeimininkas neparodo atsakomybės. O nedideli įpročiai, tokie kaip reguliarus vedžiojimas, švara ir tinkama mityba - leidžia išvengti daugumos konfliktų dar prieš jiems prasidedant.

Kaip Palaikyti Gerus Santykius Su Kaimynais Turint Šunį?

Gyvenant daugiabutyje svarbu ne tik laikytis taisyklių, bet ir palaikyti draugišką atmosferą su kaimynais. Net jei formaliai turite teisę laikyti augintinį, šilti santykiai su aplinkiniais gali padėti išvengti skundų ir įtampos. O tam reikia visai nedaug - šiek tiek empatijos, atsakomybės ir pagarbos bendrai erdvei.

Štai keletas praktiškų patarimų:

• Bendraukite atvirai. Jei neseniai atsikraustėte su šuniuku - trumpas, draugiškas prisistatymas kaimynams gali padėti išsklaidyti bet kokias baimes. Jei šuo kartais loja - užsukite atsiprašyti ir pasakykite, kad ieškote sprendimų. Atvirumas kuria pasitikėjimą.
• Laikykitės vedžiojimo etiketo. Šuo visuomet turėtų būti su pavadėliu, net jei jis mažas ir „niekam nieko nedaro“. Be to, nepamirškite maišelių - palikta „staigmena“ kieme ar ant šaligatvio dažnai tampa priežastimi skundui.
• Prižiūrėkite šuns elgesį laiptinėje. Jei jūsų šuo loja ar puola į laiptinę įeinančius žmones, verčiau praleiskite juos pirmus. Taip parodysite pagarbą, net jei gyvūnas neagresyvus.
• Užtikrinkite gerą šuns savijautą. Ramus, pavalgęs ir fiziškai išsikrovęs šuo - mažiau los, nekandžios baldų ir nesukels triukšmo.
• Reaguokite į skundus ramiai. Jei kaimynas išreiškia nepasitenkinimą, neatsakykite agresija. Išklausykite, pasiūlykite sprendimą - galbūt užtenka pakeisti vedžiojimo laiką ar labiau prižiūrėti šunį, kai išeinate iš namų.

Ką Daryti, Jei Kyla Nesutarimai?

Net ir stengiantis būti atsakingu šuns šeimininku, kartais konfliktų su kaimynais išvengti nepavyksta. Vieniems trukdo lojimas, kitiems - augintinio vedžiojimas kieme ar net pati jo buvimo idėja. Tokiais atvejais svarbiausia - išlikti ramiam ir ieškoti konstruktyvių sprendimų.

Štai keli žingsniai, kurie gali padėti:

• Pasikalbėkite tiesiogiai. Dažnai nesusipratimai kyla dėl informacijos trūkumo ar klaidingų prielaidų. Paprastas, ramus pokalbis gali padėti išspręsti problemą dar prieš jai peraugant į skundą. Galite paklausti, kas tiksliai trukdo, ir pasiūlyti kompromisą - pavyzdžiui, keisti vedžiojimo laiką ar pasirūpinti papildoma dresūra.
• Stebėkite šuns elgesį. Jei šuo loja jums nesant namuose - tai gali būti streso ar nuobodulio ženklas. Tokiu atveju verta pasitarti su veterinaru arba dresuotoju. Kartais padeda net paprasti sprendimai - žaislai, ilgesni pasivaikščiojimai ar kokybiškas maistas.
• Kreipkitės į bendriją ar administratorių. Jei situacija kartojasi arba kyla nesutarimų dėl bendro naudojimo teritorijų (pvz., kiemo, voljero), verta tartis su gyvenamojo namo bendrija. Dažnai administratoriai padeda rasti abiem pusėms tinkamą sprendimą.
• Institucijos. Jei konfliktas perauga į skundus dėl gyvūno laikymo sąlygų, triukšmo ar agresyvaus elgesio, gali tekti bendrauti su savivaldybės viešosios tvarkos specialistais ar policija.

Laikantiems gyvūnus daugiabučiuose norėčiau pasakyti svarbiausius dalykus, kurie susiję su Jūsų augintiniu, tad iš įvairių įsakymų išrinkau tai, kas svarbiausia laikant gyvūnus daugiabučiuose:

• Šuns, katės savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentus.
• Gyvūno savininkas, gyvūną prižiūrintis asmuo privalo sudaryti sąlygas policijos ar Administracijos pareigūnui nustatyti gyvūno tapatybę.
• Daugiabučių namų butuose leidžiama laikyti ne daugiau kaip du šunis ar dvi kates arba vieną šunį ir vieną katę. Bute leidžiama laikyti šuniukų ar kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.
• Iš buto į laiptinę, koridorių ir kitas bendrojo naudojimo patalpas šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu. (Šunys turi būti vedžiojami (vedami) su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m.).
• Savininkai kates turi išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu.
• Gyvūną vežti liftu galima tik tada, jei tam neprieštarauja žmonės, esantys lifte.
• Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas arba namą administruojanti įmonė privalo teikti Administracijai informaciją apie administruojamuose namuose laikomus šunis, kates.
• Laikyti šunis, kates bute, taip pat privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
• Savininkai, įvesdami į namą šunis, kates, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės, liftai ir kitos bendrojo naudojimo patalpos.
• Savininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 24 iki 6 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties.

Draudžiama:

• Daugiabučių namų valdoje laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.
• Šunis ir kates laikyti bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie be bendrų virtuvių).
• Gyvenamosiose patalpose laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.

Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašas

Vilniaus savivaldybės teigimu, leidimų mūsų šalyje reikia norint laikyti ir pavojingų veislių šunis. Už leidimų neturėjimą gali būti skirta bauda nuo 30 iki 550 eurų.

• Amerikiečių Stafordšyro terjerą
• Stafordšyro bulterjerą
• Amerikiečių buldogą
• Argentinos dogą
• Fila Brasileiro (Brazilų mastifą)
• Kangalą (Turkų aviganį)
• Kaukazo aviganį
• Pietų Rusijos aviganį

Remiantis minėtu sąrašu, suklusti turėtų paprastųjų afrikinių miegapelių, keturpirščių (afrikinių) ežių, patagoninių marų ir nykštukinių voverinių skraiduolių savininkai bei veisėjai. Mat, Aplinkos ministerijos aiškinimu, asmenys, kurie šiuo metu laiko šiuos gyvūnus, juos gali laikyti ir veisti tik iki 2025 m. rugsėjo 1 d.

„Po šios datos šie asmenys galės tokius gyvūnus laikyti iki natūralios jų mirties, tačiau privalės užtikrinti, kad šie gyvūnai nesidaugintų“, - nurodė atstovai. O tie, kurie šių gyvūnų neturi, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. nebegalės jų nei įsigyti, nei laikyti.

Visų kitų prieš tai nepaminėtų rūšių laukinius žinduolius mūsų šalyje nelaisvėje laikyti, veisti ar įsigyti laikymui yra draudžiama.

Vilniaus savivaldybės teigimu, Lietuvoje taip pat draudžiama laikyti ir veisti kovinių veislių šunis bei kovinių ir pavojingų veislių mišrūnus. Už tai gali būti skirta bauda iki 550 eurų.

Remiantis draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti laukinių gyvūnų rūšių sąrašu, draudžiama veisti ir laikyti šiuos gyvūnus:

• Krokodilus (visas rūšis)
• Beždžiones (visas rūšis)
• Šuninius, t. y. lapės, vilkai, šakalai ir pan. (išskyrus rudąją lapę)
• Lokinius (visas rūšis)
• Didžiąją pandą
• Mažąją panda
• Katinius (visas rūšis)
• Dramblius (visas rūšis)

Aplinkos ministerija nurodė, kad asmenims, laikantiems ar veisiantiems gyvūnus iš draudžiamų gyvūnų sąrašo, gresia bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 iki 600 eurų. Ji pridūrė, kad šie gyvūnai, be abejo, taip pat yra konfiskuojami.

Aplinkos ministerija yra skelbusi, kuriuos gyvūnus Lietuvoje reikia naikinti, nes jie kenkia aplinkai ir žmonių gerovei. Šie invaziniais vadinami gyvūnai yra:

• Paprastasis meškėnas
• Puošnusis vėžlys
• Raštuotasis vėžlys
• Kanadinė audinė
• Mangutas
• Ondatra
• Pilkoji žiurkė

„Asmenims taip pat draudžiama laikyti, veisti invazinių rūšių gyvūnus. Už tokius pažeidimus asmenims taikoma administracinė atsakomybė nuo 200 iki 400 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 600 eurų. Taip pat konfiskuojami invaziniai gyvūnai“, - dėstė ministerijos atstovai.

Privalomas Augintinių Ženklinimas Ir Registravimas

Savivaldybių atstovai paminėjo ir tai, kad visi šunys, o taip pat katės ir šeškai, turi būti ženklinti mikroschemomis, vakcinuoti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Anot R. Savickienės, ši prievolė įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d. ir yra taikomas daugumoje ES valstybių.

Ji paminėjo, kad augintinio ženklinimas ryžio grūdo dydžio plokštele po oda ir augintinio bei jo savininko duomenų registravimas yra neabejotina nauda.

Pašnekovė įvardijo, kad tai padeda identifikuoti gyvūną, jį susekti, dėl ko yra mažiau pasimetusių gyvūnų: „Norint nustatyti gyvūno tapatybę, prie ženklinimo vietos priartinamas skaitytuvas ir ekrane pasirodo unikalus numeris, pagal kurį galima surasti gyvūno šeimininkus.“

Už šių reikalavimų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė - bauda nuo 30 iki 120 eurų. Už nusižengimą, padarytą pakartotinai, gresia bauda nuo 120 iki 230 eurų.

Vilniaus savivaldybės atstovas nurodė, kad už pavojingų veislių laikymą ir kitus pažeidimus gali būti skirta bauda nuo 30 iki 550 eurų.

Ar Šuo Daugiabutyje Yra Gera Idėja?

Mes dažnai susiduriame su šio sprendimo priešininkais. Tačiau tai yra klaidinga nuomonė, nes yra veislių, kurios idealiai tinka gyventi daugiabučiame name.

Tačiau šuniui reikia suteikti tinkamą fizinę apkrovą pagal jo veislę ir amžių.

Kai kurios šunų veislės, tinkamos daugiabučiams:

• Prancūzų buldogai
• Maltos bišonas
• Mopsas
• Jorkšyro terjeras (jorkas)
• Taksas

Priešingai nei atrodo, dėl didelio šuns nereikia įsigyti namo ar didelio buto. Žinoma, namas su sodu savininkams palengvina reikalus, tačiau gyventi su dideliu augintiniu bute įmanoma, nes bet kokiu atveju šuniui ir taip reikia papildomų pramogų, nesvarbu, ar tai būtų vienos šeimos namas, ar butas daugiabutyje.

Svarbu! Šeimininkas turėtų suteikti šuniui pakankamai vietos. Labai mažame kambaryje gyvūnas gali nerasti savo vietos žmogaus erdvėje.

tags: #kokiu #gyvunus #negalima #laikyti #bute