Olimpinės žaidynės - tai svarbiausias sporto įvykis pasaulyje, kuriame susipina politiniai, ekonominiai ir kultūriniai interesai. Šis renginys pritraukia milžinišką auditorijos dėmesį, kuriam išskirtinį dėmesį rodo šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės.
Straipsnyje nagrinėjama, kaip olimpinės žaidynės tapo pasauliniu įvykiu, kaip jos komercializuojamos ir kaip žiniasklaida nušviečia šį sporto įvykį.
Pirmąjį kartą žiemos olimpinių žaidynių istorijoje atidarymo ceremonija buvo surengta uždarose patalpose. Penktadienio vakarą, o Lietuvos laiku - ankstų šeštadienio rytą, Vankuverio „BC Place“ arenoje, talpinančioje 60 tūkst. žiūrovų, iškilmingai atidarytos 2010 metų žiemos olimpinės žaidynės.
Atidarymo ceremonijos metu tylos minute buvo pagerbtas penktadienį per treniruotę žuvęs rogučių sporto atstovas iš Gruzijos Nodaras Kumaritašvilis. Likę septyni Gruzijos olimpinės rinktinės nariai, nusprendę likti ir dalyvauti žaidynėse, išėjo į stadioną, ryšėdami juodas juosteles, juodas kaspinas buvo užrištas ir ant šalies vėliavos. Vėliau iš Haičio kilusi Kanados generalgubernatorė Michaelle Jean oficialiai paskelbė žaidynių pradžią. Lietuvos vėliavą atidarymo ceremonijoje nešė slidininkė Irina Terentjeva.
Olimpinių žaidynių aukurą įžiebė keturi žymūs Kanados sportininkai: ledo ritulininkas Wayne'as Gretzky's, slidininkė Nancy Greene, NBA rungtyniaujantis krepšininkas Steve'as Nashas ir greitojo čiuožimo atstovė Catriona LeMay Doan. Vėliau W. Gretzky's be jokių nesklandumų įžiebė stadiono išorėje esantį aukurą, kuriame olimpinė ugnis liepsnos iki žaidynių pabaigos.
Klimato kaita meta iššūkį žiemos olimpinėms žaidynėms
Klimato kaita ir žiemos olimpinės žaidynės
2026 metų žiemos olimpinės žaidynės prasidės jau vasario 6 dieną, o po jų, kovo 6 dieną, startuos žiemos paralimpinės žaidynės. Šių metų olimpinės žaidynės vyks Šiaurės Italijoje: dauguma rungčių, vykstančių uždarose patalpose bus rengiamos Milane, o dauguma lauke vykstančių rungčių Šiaurės Italijoje, Dolomitų (Alpių dalies) kalnuose esančioje Kortinoje. Vykstant globaliai klimato kaitai, dėl šiltesnių žiemų, kyla grėsmė žiemos olimpinėms žaidynėms bei kitiems žiemos sportams, vykstantiems lauke.
Nors 2026 m. žaidynės vyks Kortinoje, kuri yra įsikūrusi gana dideliame aukštyje Dolomitų (Alpių dalis) kalnuose, gali prireikti daugiau nei 2,3 milijonų kubinių metrų dirbtinio sniego. Dirbtinis sniegas tampa kasdiene žiemos sporto realybe, užtikrinti tinkamas sąlygas sporto varžyboms darosi vis sunkiau. Orai turi lemiamą reikšmę olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms, ypač kai kalbama apie lauko rungčių patikimumą ir sportininkų saugumą.
Kortinoje pirmą kartą žiemos olimpinės žaidynės buvo surengtos 1956 m. Nuo to laiko stebimi gana spartūs klimato pokyčiai, pvz. vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra per pastaruosius 70 metų čia pakilo net 3,6 °C. Tyrimai rodo, kad vidutinis vasario mėnesio sniego dangos storis 1971-2019 m. laikotarpiu Kortinoje sumažėjo - maždaug 15 centimetrų.
Kaip rodo ankstesnė organizacijos „Climate Central“ analizė Visuose miestuose, kuriuose nuo 1950 metų vyko žiemos olimpines žaidynes vidutinė oro temperatūra vidutiniškai pakilo 2,7 °C. Per 50 metų nuo pirmųjų žiemos parolimpinių žaidynių, surengtų 1976 metais, kovo mėnesio temperatūra Kortinoje ir Milane pakilo atitinkamai 2,5 °C ir 2,1 °C.
Klimato kaitos tendencijos lėmė mažesnį dienų skaičių per metus, kai oro temperatūra nukrinta žemiau 0 °C. Nesant pakankamai žemai oro temperatūrai ir reikiamam sniego kiekiui olimpiečiai gali susidurti su tokiomis sąlygomis kaip lietus, šlapias sniegas ar menka sniego danga.
2024 m. atliktame tyrime buvo vertinama, kaip klimato kaita gali paveikti žiemos olimpinių ir parolimpinių žaidynių sąlygas 93 ankstesnėse ir potencialiose būsimose žaidynių vietose. Tyrimas buvo sutelktas į dvi pagrindines sąlygas: tikimybę, kad minimali paros temperatūra bus lygi nuliui arba žemesnė, ir tikimybę, kad sniego danga pasieks minimalų priimtiną storį (ne mažiau kaip 30 centimetrų).
Gauti rezultatai parodė, kad iš 93 dabar galimų miestų šeimininkų 87 (arba 94 proc.) šiuo metu vertinami kaip turintys patikimas klimato sąlygas žiemos olimpinėms žaidynėms. Tačiau ateinančiais dešimtmečiais šis skaičius smarkiai mažės. Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų tik 52 (arba 56 proc.) iš 93 galimų Žiemos olimpinių žaidynių miestų šeimininkų turės patikimas klimato. Rezultatai pateikiami remiantis vidutinio lygio ateities atšilimo scenarijumi (RCP4.5 ir SSP2-4.5), darant prielaidą, kad bus įgyvendinti pasauliniai įsipareigojimai mažinti anglies taršą.
Nuo 1992 m. parolimpinės žaidynės rengiamos maždaug mėnesiu vėliau nei olimpinės - toje pačioje vietoje, dažniausiai kovą, kai temperatūra yra aukštesnė. Tokiu metu išauga lietaus ir sumažėja sniego tikimybė. Iš 93 potencialiai galimų miestų šeimininkų 49 (arba 53 proc.) šiuo metu laikomi turinčiais tinkamas sąlygas žiemos parolimpinėms žaidynėms. Prognozuojama (pagal vidutinį klimato kaitos scenarijų), kad iki 2050-ųjų iš 93 dabar potencialiai tinkamų vietų žiemos parolimpinėms žaidynėms tik 22 (arba 24 proc.) tam bus vis dar bus tinkamos sąlygos.
Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 m. Tuo metu beveik visos rungtys vyko lauke. Tačiau iki XX a. 9-ojo dešimtmečio tokios sporto šakos kaip ledo ritulys, dailusis čiuožimas, greitasis čiuožimas ir kerlingas buvo perkeltos į uždaras, šaldomas ledo arenas. 2022 m. atliktame tyrime 94 proc. apklaustų elitinių sportininkų ir trenerių teigė esantys susirūpinę ir mano, kad klimato kaita neigiamai paveiks jų sporto ateitį.
Štai keletas pavyzdžių kaip klimato kaita jau dabar veikia kai kurias iš 16 oficialių žiemos olimpinių sporto šakų:
- Olimpinis snieglenčių sportas apima tiek laikui matuojamas rungtis, tiek disciplinas kur sportininkai vertinami pagal triukų įvairovę, originalumą ir kokybę. Sportininkams tenka „vytis sniegą“ - palikti įprastas treniruočių vietas ir ieškoti regionų, kur yra pakankamas kiekis kokybiško sniego.
- Kalnų slidinėjimas, arba greitasis nusileidimas, apjungia greitį ir techniką. Pastaruoju metu profesionalios kalnų slidinėjimo varžybos vis dažniau atšaukiamos dėl šiltų orų ir sniego trūkumo.
- Olimpinis bobslėjus - tai didelio greičio lenktynės lauko ledo trasoje. Nors bobslėjaus varžybos vyksta lauke, daugeliui trasų būtinas nuolatinis šaldymas, kad būtų palaikoma tinkama temperatūra. Tokiu būdu kyla sąžiningumo klausimas, nes sąlygos sportininkams tampa nevienodos.
Apibendrinant, klimato kaita kelia didelius iššūkius žiemos olimpinėms žaidynėms, ypač lauko sporto šakoms. Šiltėjant orams ir mažėjant sniego kiekiui, būtina ieškoti tvarių sprendimų, kad būtų užtikrintas sportininkų saugumas ir sąžiningos varžybų sąlygos.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Italijoje prasideda žiemos olimpinės žaidynės.
Sporto ir žiniasklaidos priemonės
Sportas ir žiniasklaida tapo neatsiejami. Be sportininkų pergalių nebūtų darbo žiniasklaidai, o be žiniasklaidos sporto laimėjimai ar problemos tebūtų vietinės reikšmės dalykai. Televizijos kanalų populiarumas netgi tapo priklausomas nuo to, ar įmanoma įsigyti teises transliuoti vienas ar kitas sporto varžybas. Didelė auditorija masina ir rėmėjus, reklamos teikėjus. Tai sąlygojo sporto komercializacijos procesą.
Sporto komercializavimo priežastys ir tendencijos
Literatūros analizė parodė, kad egzistuoja sporto ir žiniasklaidos simbiozė - abi pusės gauna abipusę naudą. Sporto komercializavimas tapo diskutuotinu klausimu, žiniasklaida laikoma suintensyvinusia ir išplėtusia šį procesą. Pastaruoju metu pagrindinis tikslas sutampa su pelnu, be to, atgaivintos Antikinės olimpinės žaidynės transformavosi iš populiarios laisvalaikio veiklos į sudėtingą globalinį įvykį.
Olimpinės žaidynės kaip globalus įvykis
Moderniosios olimpinės žaidynės virto ne tik didžiausiu ir svarbiausiu sporto renginiu planetoje, bet ir tapo politinių, kultūrinių, ekonominių interesų arena. Olimpiados dalyviai: nuo mėgėjų iki sportininkų. Olimpiados organizatorių interesai.
Lietuva žiemos olimpinėse žaidynėse
Lietuvos žiniasklaida orientuojasi į naujienas, varžybas ir rezultatus sporto šakų, kuriose dalyvauja Lietuvos sportininkai, ypač jei sportininkai tikisi pasiekti gerų rezultatų ir laimėti olimpinius medalius, nes tai labiausiai domina spaudos ir televizijos auditoriją.
Šaliai planuoja atstovauti 8 biatlonininkai, 4 lygumų slidininkai, 2 kalnų slidininkai ir 3 dailiojo čiuožimo atstovai.
Parolimpinės žaidynės
Parolimpinės žaidynės - olimpinės žaidynės, skirtos varžytis sportininkams, turintiems fizinę negalią. Nuo 1992 m. jos yra susietos su olimpinėmis žaidynėmis (vyksta tose pačiose sporto arenose, lygiai po trijų savaičių). Varžybas organizuoja Tarptautinis parolimpinis komitetas.
Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų iš 93 dabar potencialiai tinkamų vietų žiemos parolimpinėms žaidynėms tik 22 (arba 24 proc.) tam bus vis dar bus tinkamos sąlygos.
Vienas svarbiausių aspektų, padedančių akliems plaukikams - plekšnotojai. Kiekvieno plaukimo takelio gale stovi žmogus, laikantis ilgą lazdą, kurios pabaigoje - minkštas apvalus kamuoliukas. Kai plaukikas priartėja - plekšnotojai paliečia jo galvą. Plekšnojimas - tai ženklas, kuriuo plaukikui parodoma, jog jis artėja prie baseino pabaigos. Be to, taip plaukikai gali jaustis drąsiai, nes bus užtikrinti, jog neatsitrenks į sienelę.
Parolimpinių žaidynių atletams negalima vartoti tų pačių uždraustų preparatų, kaip ir olimpiečiams. Visi, kuriems reikia specialių vaistų skausmui numalšinti ar gydytis turi gauti leidimą. Leidimą išduoda specialus medikų komitetas.
Ar gali sporto šaka tapti olimpine?
Šiuo metu yra 44 sporto šakos, kurias IOC yra pripažinęs, bet neįtraukęs į olimpinę programą. Teorinius šansus vieną dieną tapti olimpine sporto šaka turi kiekviena iš jų, tačiau kalbama, kad realiausias galimybes jau šiemet sulaukti IOC malonės turi regbis, golfas, skvošas ir riedučių sportas.
Olimpinėje chartijoje numatyti du reikalavimai, kurie yra būtini. Net ir juos įvykdžius, laukia dar ilgas kelias: italo Franco Carraro vadovaujama komisija, kuri išanalizavusi sporto šakų galimybes ir pasiektus rezultatus, pateikia ataskaitą IOC vykdomajam komitetui, o šis priima sprendimą - leisti IOC nariams balsuoti dėl sporto šakos įtraukimo į olimpinę programą ar ne.