Neteisėto turto konfiskavimas ir žmogaus teisės Lietuvoje

Valstybės ieško efektyvių būdų identifikuoti ir konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, įdiegdamos įvairius teisinius įrankius. Tokių įrankių gausa Lietuva išsiskiria net tarptautiniu mastu. Tačiau įteisinus keletą teisinių priemonių, skirtų tam pačiam tikslui, neišvengiamai kyla jų santykio problema.

Teisinių priemonių konkurencija

Straipsnyje analizuojama teisiniame reguliavime užprogramuota turto konfiskavimui skirtų teisinių įrankių konkurencijos problema, konkrečiai - pakartotinio turto tyrimo ir vertinimo galimybė naudojant skirtingus teisinius įrankius ir iš jos kylančios dilemos. Dilemų kelia tokiose situacijose konkuruojantys teisinio apibrėžtumo ir visuomenės saugumo užtikrinimo principai.

Teisinio apibrėžtumo principas

Nors savo teisine prigimtimi analogiškų teisinių priemonių pakartotinio pritaikymo nesuderinamumas su teisinio apibrėžtumo principu kelia mažiau abejonių, vis dėlto situacijų, kai nenustačius neteisėtos turto kilmės baudžiamojo persekiojimo priemonėmis siekiama perspręsti turto kilmės klausimą kitokia tvarka, taikant valstybei palankesnes įrodinėjimo taisykles ir standartus, sprendimas yra labai nevienareikšmis.

Teisiniai instrumentai ir jų taikymas

Ilgametė valstybių patirtis parodė, kad neturint efektyvių teisinių įrankių, leidžiančių iš latentinių nusikaltimų sukauptą turtą atimti iš jų valdytojų (kurie gali būti ir fiktyvūs valdytojai, turtą faktiškai kontroliuojant su latentiniais nusikaltimais susijusiam asmeniui), sunku spręsti organizuotų nusikaltimų kontrolės problemą. Klasikinis nusikalstamu būdu gauto turto konfiskavimas baudžiamajame procese iš principo yra skirtas atimti naudą, gautą iš išaiškintų, bet ne iš latentinių nusikaltimų.

Priemonės prieš neteisėtą turtą

Pirmiausia paminėtinos net dvi priemonės, kriminalizuojančios disponavimą nusikalstamu būdu gautu turtu - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 216 straipsnyje numatytas turto legalizavimas (kurio dalykas - nusikalstamu būdu gautas turtas) ir BK 1891 straipsnyje numatytas neteisėto praturtėjimo nusikaltimas, kurio dalykas daug platesnis - turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Abi šios priemonės atsakovui daro dvejopą poveikį - suteikia pagrindą nuteistąjį (dažnai asmenį, formaliai disponuojantį turtu, ne faktiškai kontroliuojantį turtą) bausti kriminalinėmis bausmėmis ir, pasitelkus BK 72 straipsnį, konfiskuoti nusikaltimo dalyką.

Statistika

Šių priemonių ypatumas, stipriai veikiantis jų taikymo rezultatyvumą, - nekaltumo (ir turto teisėtumo) prezumpcijos galiojimas, aukštas baudžiamajam kaltinimui pagrįs­ti taikomas įrodinėjimo standartas ir kiti ypatumai, būdingi baudžiamajam persekiojimui. Antai 2015-2019 metais vos 14 proc. bylų (4 iš 28) dėl neteisėto praturtėjimo (BK 1891 str.), pasiekusių teisminio nagrinėjimo stadiją, baigėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu, tik trijose bylose buvo priimti sprendimai konfiskuoti turtą, o konfiskuoto turto vertė, palyginus su prokurorų prašyto konfiskuoti turto verte, tesudarė 6 procentus (Bikelis 2020a, p. 7-8).

Išplėstinis turto konfiskavimas

Baudžiamasis įstatymas numato dar vieną į naudą iš latentinių nusikaltimų nukreiptą priemonę - išplėstinį turto konfiskavimą (BK 723 straipsnis). Ši priemonė gali būti taikoma tik asmeniui, kuris pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos.

Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas tik tuomet, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Iš įstatyme nurodytos formuluotės „pagrindas manyti“ galima suprasti, kad įrodinėjimo standartas yra žemesnis, nei taikomas nustatant asmens kaltumą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018). Be to, įstatymas netiesiogiai įtvirtina prezumpciją, kad šis pagrindas, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, gali būti konstatuotas asmeniui nepagrindus turto kilmės teisėtomis pajamomis.

Šios priemonės teisinė prigimtis yra mišraus pobūdžio, ir vis dėlto, manytina, esama daugiau požymių, kad tai yra baudimu nepasižyminti, restitucijai artima priemonė.

Civilinis turto konfiskavimas

Galimybę konfiskuoti iš nusikaltimų gautą naudą numato ir Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymas (toliau - CTKĮ). Viena vertus, įstatymas numato, kad dalykas yra labai platus - „teisėtomis pajamomis nepagrįstas turtas“. Kita vertus, įstatymas numato, kad konfiskavimo tikslas yra „organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevencija“, iš to turėtų išplaukti, kad ir konfiskuotinas turtas turėtų būti susijęs būtent su tokiomis veikomis, nes kitaip įstatymas būtų pritaikytas ne pagal paskirtį.

Tokį siauresnį konfiskavimo dalyko pagal šį įstatymą aiškinimą galima pagrįsti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika, kurioje daug dėmesio skiriama konfiskavimo proporcingumo aspektui. Civilinio turto konfiskavimo taikymo proporcingumas pateisinamas tik tuomet, kai konfiskuotinas turtas, teismo manymu, yra susijęs su minėtais nusikaltimais (Bikelis 2020b).

Bešeimininkio turto institutas

Neaiškios kilmės turtas (koks ir yra iš latentinių nusikaltimų gautas turtas) gali būti konfiskuotas pasiremiant ir bešeimininkio turto institutu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 534-537 straipsniai). Ši teisinė priemonė minėtu tikslu neretai pasitelkiama praktikoje (Bikelis 2019, p. 22-25).

Pakartotinis procesas ir principai

Pakartotinio proceso legitimumo kontekste akys krypsta į non bis in idem principą, taip pat į platesnės apimties teisinio apibrėžtumo, teisės numatomumo principus ir res judicata taisyklę.

Non bis in idem principas

Non bis in idem su tam tikromis išlygomis draudžia pakartotinį baudžiamąjį persekiojimą, pakartotinį baudimo priemonių taikymą, tačiau nėra taikomas teisinėms priemonėms, kurių turinys neturi baudimo elemento. Ar neteisėtai (ar nusikalstamu būdu) įgyto turto konfiskavimas yra baudimo priemonė?

Žvilgsnis į teisinių priemonių etiketes sufleruotų, kad civilinis turto konfiskavimas nėra baudimo priemonė, o išplėstinis turto konfiskavimas, kurį BK įvardija kaip „baudžiamojo poveikio priemonę“, tarsi yra. Tačiau, kaip žinoma ir kas vienareikšmiškai teigiama EŽTT jurisprudencijoje, teisinių priemonių etiketės nėra reikšmingas jų prigimties atskleidimo kriterijus. Teisinę prigimtį atskleidžia teisinės priemonės turinys.

Turto konfiskavimo įrankių palyginimas

tags: #kokios #teises #pazeidziamos #kai #neteisetai #konfiskuojamas