Visos žiniasklaidos priemonės tik ir mirga antraštėm “Europos Sąjunga”. O kas ta Europos Sąjunga? Kokios šalys sudaro šią sąjungą? Kokios šalys siekia į ją įstoti? Šiame straipsnyje aptarsime šalis, kurios siekia narystės Europos Sąjungoje (ES), jų dabartinę padėtį ir perspektyvas.
ES kandidatės ir potencialios kandidatės šalys. Šaltinis: Wikipedia
ES plėtros procesas
Plėtra yra istorinė galimybė tiek stojančiosioms valstybėms, tiek dabartinėms valstybėms narėms ir visai ES. Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Dėl įtemptų geopolitinių aplinkybių kaip niekad svarbu užbaigti mūsų žemyno suvienijimą vadovaujantis tomis pačiomis demokratijos ir teisinės valstybės vertybėmis.
ES plėtros politikos kertinis akmuo tebėra demokratija, teisinės valstybės principas ir pagrindinės vertybės. Pastaraisiais metais jau padarėme didelę pažangą siekdami integruoti naujas valstybes nares. Plėtros procesas ir toliau grindžiamas pasiekimais ir priklauso nuo kiekvienos partnerės padarytos objektyvios pažangos. Tam reikia ryžto įgyvendinti negrįžtamas reformas visose ES teisės srityse, ypatingą dėmesį skiriant pagrindiniams plėtros proceso principams.
2023 ir 2024 m. plėtros procesas įgavo naują pagreitį. 2024 m. spalio 15 d. atidaryta pagrindų grupė su Albanija. 2024 m. birželio mėn. per pirmąsias tarpvyriausybines konferencijas pradėtos stojimo derybos su Ukraina ir Moldova. Juodkalnija, įvykdžiusi teisinės valstybės skyrių tarpinius kriterijus, rengiasi preliminariai uždaryti kitus derybų skyrius. 2024 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina.
Šalys kandidatės ir jų pažanga
Europos Komisija priėmė metinį plėtros dokumentų rinkinį, kuriame išsamiai įvertinta Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Kosovo, Moldovos Respublikos, Sakartvelo, Serbijos, Šiaurės Makedonijos, Turkijos ir Ukrainos padėtis ir padaryta pažanga siekiant narystės ES.
Albanija
EK palankiai vertina tai, kad per 2024 m. spalio 15 d. surengtą antrąją tarpvyriausybinę konferenciją pradėtos derybos dėl pagrindų grupės.
Bosnija ir Hercegovina
2023 m. gruodžio mėn. Bosnija ir Hercegovina pasiekė apčiuopiamų rezultatų, be kita ko, tokiose srityse kaip migracijos valdymas, visiškas suderinimas su ES bendra ir užsienio saugumo politika, taip pat priimdama teisės aktus dėl teisminių institucijų sąžiningumo, kovos su pinigų plovimu ir dėl interesų konfliktų. 2024 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina. Komisija rengia derybų programą, kad ES Taryba galėtų ją priimti, kai tik bus imtasi visų 2022 m. spalio mėn.
Juodkalnija
2023 m. 2024 m. birželio mėn. tarpvyriausybinėje konferencijoje patvirtinta, kad Juodkalnija iš esmės įvykdė pagal 23 ir 24 skyrius nustatytus teisinės valstybės tarpinius kriterijus, taip sudarydama sąlygas toliau preliminariai uždaryti daugiau skyrių, jei bus įvykdytos sąlygos.
Kosovas
2022 m. gruodžio mėn. Kosovas pateikė paraišką dėl narystės ES. Europos Komisija yra pasirengusi parengti nuomonę dėl Kosovo narystės paraiškos, kai tik ES Taryba to paprašys. Nustatyta, kad padaryta pažanga kovojant su organizuotu nusikalstamumu, pagerinta verslo aplinka. 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo liberalizuotas vizų režimas Kosovui.
Moldova
Stojimo derybų su Moldova pradžia buvo svarbus šalies pasiryžimo tęsti reformas siekiant narystės ES, nepaisant nuolatinio Rusijos kišimosi ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą daromo poveikio, pripažinimas. Po 2024 m. birželio mėn. įvykusios pirmosios tarpvyriausybinės konferencijos sklandžiai vykdomas acquis analitinis nagrinėjimas (peržiūra). Jei Moldova įvykdys visas sąlygas, EK tikisi kuo greičiau 2025 m. 2024 m. spalio 10 d. Komisija pristatė Moldovos ekonomikos augimo planą, kuriame numatyta 1,8 mlrd.
Šiaurės Makedonija
Šiaurės Makedonijos atveju šalis turi toliau įgyvendinti su ES susijusias reformas, visų pirma pagal pagrindų grupę - teisminių institucijų, taip pat kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse. Būtina stiprinti pasitikėjimą teisingumo sistema.
Sakartvelas
Nors 2023 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba Sakartvelui suteikė šalies kandidatės statusą, stojimo į ES procesas de facto sustabdytas dėl veiksmų, kurių Sakartvelo vyriausybė ėmėsi nuo 2024 m. pavasario. 2024 m. spalio 26 d. Sakartvelo piliečiai balsavo parlamento rinkimuose. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ESBO / ODIHR) vadovaujamos bendros tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos preliminariose išvadose nustatyta keletas trūkumų įtemptoje ir labai poliarizuotoje aplinkoje.
Serbija
Europos Komisija pakartojo vertinimą, kad Serbija įvykdė kriterijus, kad būtų atidaryta 3 grupė (konkurencingumas ir integracinis augimas).
Turkija
Turkija yra šalis kandidatė ir viena iš svarbiausių Europos Sąjungos partnerių. Vis dėlto, stojimo derybos su šia šalimi tebėra sustabdytos nuo 2018 m. pagal ES Tarybos sprendimą. Tebėra rimtų susirūpinimą keliančių klausimų pagrindinių teisių ir teisinės valstybės, įskaitant teisminių institucijų nepriklausomumą, srityse. Dialogas teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimais lieka neatsiejama ES ir Turkijos santykių dalis.
Ukraina
Stojimo derybų su Ukraina pradžia buvo svarbus Ukrainos ryžto vykdyti reformas siekiant narystės ES pripažinimas. Po 2024 m. birželio mėn. įvykusios pirmosios tarpvyriausybinės konferencijos sklandžiai vykdomas acquis analitinis nagrinėjimas (peržiūra). Jei Ukraina įvykdys visas sąlygas, EK tikisi kuo greičiau 2025 m.
Darbas ES institucijose: galimybės ir iššūkiai
ES parama šalių kandidačių augimui
ES plėtra dabartinėms ir būsimoms narėms duos labai daug socialinės ir ekonominės naudos. Padidėjęs vartotojų skaičius bendrojoje rinkoje suteiks didelių galimybių įmonėms plėstis ir laisviau prekiauti. Vis svarbiau, kad plėtros šalys spartintų struktūrines reformas, kad būtų sudarytos sąlygos tvariam augimui vidutinės trukmės laikotarpiu ir padaryta pažanga vykdant narystės ES ekonominius kriterijus. Kad tai būtų pasiekta, reikia užtikrinti veikiančią rinkos ekonomiką ir parodyti pajėgumą atlaikyti ES konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas.
Naujos priemonės ir mechanizmai skatina mūsų šalių partnerių socialinį ir ekonominį augimą. Spartėjant stojimo procesui ES siūlo tam tikrą bendrosios rinkos naudą ir teikia didesnę finansinę paramą, kad mūsų partnerės galėtų palaipsniui integruotis ir įsitvirtinti ES. Be sėkmingų ekonomikos ir investicijų planų, reformas, visų pirma teisingumo ir teisinės valstybės srityse, skatina Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planas, kuriame numatyta 6 mlrd. EUR vertės reformų ir ekonomikos augimo priemonė, ir 50 mlrd. EUR vertės Ukrainos priemonė.
ES steigimo sutarties 49. straipsnyje teigiama, kad bet kuri Europos valstybė, gerbianti Sąjungos vertybes (laisvė, demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įstatymų viršenybė), gali pateikti prašymą tapti ES nare. Taigi bent jau formaliai yra du kriterijai: geografinis ir vertybinis. Jei dėl pirmojo kriterijaus galimos tik ribotos interpretacijos, tai antrasis palieka pakankamai didelę laisvę “rinktis” kandidatus į ES.
Svarbu paminėti, kad pats siekis tapti ES nare yra vertybė. Jis verčia kandidates imtis reformų, modernizuoti ūkį, valdymą. Pastarojo ES išsiplėtimo metu galėjome stebėti ES priemonių arsenalą šiems tikslams pasiekti: techninė-finansinė parama, pranešimai apie padarytą pažangą ar įmantresnės priemonės, pvz. Stojimo partnerystės.
Šalys kandidatės į ES: Pagrindiniai duomenys
Šalys kandidatės statusą turi Makedonija. Dar kelios stiprios Europos valstybės nėra įstojusios į Europos Sąjungą − Norvegija.
| Šalis | Sostinė | Plotas (km²) | Gyventojų skaičius | Valiuta |
|---|---|---|---|---|
| Šiaurės Makedonija | Skopjė | 25 333 | 2 066 718 | Denaras |
| Islandija | Reikjavikas | 103 000 | 299 388 | Islandijos krona |
| Turkija | Ankara | 780 580 | 77 861 312 | Naujoji Turkijos lira |
| Serbija | Belgradas | 88 361 | 9 396 411 | Serbijos dinaras |
| Juodkalnija | Podgorica | 14 026 | 625 266 | Euras |