Moterų nevaisingumo priežastys ir gydymo būdai

Visame pasaulyje nepaliauja augti nevaisingų porų skaičius. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 10% porų turi su vaisingumu susijusių problemų. Manoma, kad Lietuvoje yra apie milijonas šeimų, iš kurių 100-150 tūkstančių gali kovoti su vaisingumo problemomis“, - teigia Biofirst klinikos akušerė-ginekologė dr. Lina Mockevičienė. Tokiu atveju svajojantiesiems apie būsimą tėvystę ir motinystę būtina kreiptis į specialistus.

Modernios medicinos pasiekimai kiekvieną dieną padeda vis daugiau šeimų sulaukti laukiamos žinios apie būsimą tėvystę. Gydytoja pripažįsta, kad kartais, nors ir gali pasiūlyti efektyviausią pastojimo būdą, jis nebūtinai atitinka poros pageidavimus. Gydytoja akušerė-ginekologė dr. L.Mockevičienė teigia, kad kartais reikėtų susirūpinti anksčiau. Gydytojos R. Verbickienės teigimu, per pirmus 12 mėnesių pastoti pavyksta apie 75 proc. porų kai moters amžius yra iki 30 metų.

Pagrindinės moterų nevaisingumo priežastys

Pastarieji išskiria 7 pagrindines nevaisingumo priežastis:

1. Nepakankamas kiekis pilnaverčių spermatozoidų vyro spermoje arba sumažėjęs jų aktyvumas. Spermatozoidų kiekis nustatomas atlikus nesudėtingą tyrimą - spermogramą. Apvaisinimui reikalingi vadinamieji „rezultatyvūs“ spermatozoidai - kurie akimirksniu gali pasiekti savo tikslą, moters kiaušialąstę. Deja, pasitaiko ir ne tokių judrių spermatozoidų, kurie juda per lėtai arba apskritai slenka ne link tikslo, o ratu, taigi kiaušialąstės taip ir nepasiekia. Jei aktyvių spermatozoidų dalis - mažiau kaip 50 procentų, vyrui diagnozuojamas nevaisingumas. Gana ilgai ši problema laikyta neišsprendžiama ir tokie vyrai negalėdavo tapti tėčiais.
2. Imuninis nesuderinamumas. Labai retais atvejais moters organizmas dėl vienokių ar kitokių priežasčių atmeta konkretaus vyro spermą gamindamas specifinius antikūnus. Tai būtų antroji poros nevaisingumo priežastis.
3. Menstruacinio ciklo sutrikimai. Mėnesinių ciklo sutrikimai yra dažniausiai išskiriamas veiksnys, kuris gali apsunkinti pastojimą. Mėnesinių ciklo sutrikimai sudaro ketvirtadalį atvejų. Akušerė-ginekologė G. Bogdanskienė pastebi, kad moteris kreiptis į gydytoją ginekologą dažnai paskatina ir kitos priežastys, pavyzdžiui, sutrikęs menstruacijų ciklas. Kartais menstruacijos būna retos, o kartais ir visai išnyksta. Tai taip pat gali būti nevaisingumo priežastis.
4. Jaunos kiaušialąstės (folikulo) formavimosi proceso sutrikimai. Paprasčiausias būdas stebėti folikulų susidarymą - kiaušidžių tyrimas ultragarsu, kuris atliekamas 7-9 mėnesinių ciklo dieną. Vienoje kiaušialąstėje turėtų atsirasti bent keletas folikulų. Iš jų subręsta vienas - dominantinis, tai yra stipresnis ir brandesnis už kitus. Jis ir dalyvaus ovuliacijos procese. Tai nutinka maždaug menstruacinio ciklo viduryje (11-13 dieną).
5. Dominantinio folikulo brendimo sutrikimai. Tai gana dažnai pasitaikanti nevaisingumo priežastis, dar vadinama kiaušidžių policistoze. Policistinių kiaušidžių sindromas taip pat yra viena dažniausių diagnozių, signalizuojančių apie galimas pastojimo problemas. Kiaušidžių policistozė, kaip ir geltonkūnio cista - tai funkcinių dominantinio folikulo vystymosi sutrikimo padarinys. Svarbiausia - laiku šią problemą diagnozuoti.
6. Subrendęs dominantinis folikulas negali išsiveržti iš kiaušidės. Išsilaisvinusi iš dominantinio folikulo ir apvaisinimui pasirengusi kiaušialąstė kiaušintakiu keliauja link gimdos, kur turėtų susijungti su spermatozoidu.
7. Kiaušintakių nepraeinamumas. Nustatant kiaušintakių nepraeinamumą atliekama histerosalpingografija. Dar 35 proc. problemų susiję su kiaušintakių būkle ir adhezijomis pilvo ertmėje. Kiaušintakių nepraeinamumas yra viena moterų nevaisingumo priežasčių. Tokiu atveju spermatozoidai negali apvaisinti kiaušinėlio moters kūne. Ginekologas skiria kiaušintakių pratekamumo tyrimą. Jis gali būti atliekamas kaip rentgeno tyrimas suleidus kontrasto į gimdos ertmę ir kiaušintakius, kontroliuojant rentgenu. Taip pat šis tyrimas atliekamas echoskopu, kai į gimdą leidžiama tirpalo, kuris teka per kiaušintakius. Žiūrint per echoskopą matyti, ar kiaušintakiai pratekami, ar ne. Naujausias tyrimo metodas - kai į gimdą leidžiamos putos teka per kiaušintakius, o žiūrint per echoskopą, vertinamas kiaušintakių pratekamumas.

Jei porai nenustatoma nė viena iš aukščiau išvardytų nevaisingumo priežasčių, pastojimui gali trukdyti kiašialąstės subrendimo ir lytinių santykių neatitikimo laikas. Esmė tame, kad subrendusi kiaušialąstė gali laukti susitikimo su sprematozoidu nuo 12 valandų iki keleto dienų. Todėl čia daug reikšmės tenka veiksmų sinchronizacijai - susitikimą reikia „surengti“ tinkamiausiu laiku.

Dar viena nevaisingumo problema - tai dažni persileidimai. Jiems taip pat galima užkirsti kelią. Tačiau visų pirma būtina surasti juos sukeliančią priežastį. Moters vaisingumo savireguliacijos sistema nuolat vertina moters galimybę pastoti ir išnešioti kūdikį. Jei moters organizme esama sutrikimų, kurie gali trukdyti normaliai nėštumo eigai, organizmas pats pasirūpina, kad nėštumas nesivystytų.

Kas šešta moteris negali pastoti ar pastoja sunkiai dėl endometriozės sukeltų pokyčių gimdoje, kiaušidėse bei mažajame dubenyje. 7 proc. atvejų yra nustatyti dėl prolaktino apykaitos sutrikimų. Vyrų nevaisingumo priežastis dažniausiai yra varikozelė, kuri nustatoma net 34 proc. atvejų. Be to, 9 proc. atvejų susiję su infekcija, o 18 proc. - su lytinių organų vystymosi defektais. Tačiau trečdalis nevaisingumo priežasčių tebėra neaiškios“, - teigia gydytoja dr.

Nepaisant plačiai paplitusio įsitikinimo, kad su nevaisingumu dažniausiai susiduria tik moterys, realybė atskleidžia kitokį vaizdą. „Nevaisingumo statistika rodo, kad vyrai susiduria su tokiais sunkumais 20-30 proc. atvejų, moterys yra atsakingos už 20-35 proc. atvejų, o abu partneriai turi problemų su vaisingumu 25-40 proc. atvejų. Tačiau yra ir 10-20 proc. atvejų, kuriuose sunku ar neįmanoma nustatyti nevaisingumo priežasties“, - aiškina dr.

Viena priežasčių, skatinančių nevaisingumą, yra ankstyvas lytinis gyvenimas ir dažnai keičiami lytiniai partneriai. Tad moterims padidėja rizika užsikrėsti ŽPV (žmogaus papilomos virusu) ir lytinėmis infekcijomis. Antra pagal dažnumą priežastis yra hormonų apykaitos sutrikimai. Jie gali būti įgimti ir įgyti. Kaip jau ir minėtas, dažniausias moterų hormonų sukeltas sutrikimas - lėtinės anovuliacijos sindromas arba įgimtas policistinių kiaušidžių sindromas.

Gydytojos R. Verbickienės teigimu, per pirmus 12 mėnesių pastoti pavyksta apie 75 proc. porų kai moters amžius yra iki 30 metų. „Apskritai galimybė moterims pastoti pradeda mažėti nuo 35 metų amžiaus. Sveika moteris iki 30 metų amžiaus kiekvieną mėnesį turi maždaug apie 20 proc. Gydytoja pabrėžia, jog bėgantys metai mažina moterims tikimybę susilaukti vaikų, tačiau nevaisingumas ne vien moterų problema.

Remiantis moksline literatūra, moterų sveikatos problemos turi įtaką 20 - 35 proc. nevaisingumo atvejų, vyrų - 20 - 30 proc., o abiejų partnerių 25-30 proc. „Skaičiai yra išties panašūs, todėl galima drąsiai teigti, jog aiškinantis nevaisingumo priežastis turi būti tiriami ir vyras, ir moteris“, - pažymi gydytoja R.

Diagnostika

Įtariant imuninį nesuderinamumą moteriai atliekama diagnostika, kurios tikslas - ištirti visus kiaušialąstės susiformavimo, brendimo ir judėjimo etapus. Tačiau prieš tiriant kiaušialąstės brendimą svarbu įsitikinti, kad moters menstruacijų ciklas apskritai vyksta sklandžiai ir normaliai.

Moterų nevaisingumo diagnostika reikalauja kruopštaus ligonės ištyrimo: moters tyrimas pradedamas nuo išsamios anamnezės surinkimo, apžiūros, echoskopinio ištyrimo. Svarbu, kiek laiko moteris nepastoja nesisaugodama, ar menstruacijų ciklas reguliarus, ar pora sirgo lytiniu būdu plintančiomis infekcijomis, ar buvo diagnozuotas gimdos, jos priedų, gimdos kaklelio uždegimas, ar vyras sirgo prostatitu, inkstų uždegimu. Moterims svarbūs hormoniniai tyrimai, kurie atliekami siekiant išsiaiškinti, ar vyksta ovuliacija, ar ji kokybiška. Taip pat skiriamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu nustatoma gimdos, kiaušidžių būklė.

Atliekami reikiami tyrimai: Svarbu ištirti, koks yra kiaušidžių rezervas, ar yra augančių folikulų. Tiriama, ar vyksta ovuliacija - atliekami hormonų tyrimai skirtingomis moters mėnesinių ciklo dienomis: 3, 4, 5 ciklo dieną ir 7 dieną prieš numatomas mėnesines. Tiriami ir kiaušintakiai - ar yra pratekėjimas. Sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, jei įtariama endometriozė ar anksčiau buvo negimdyvinių nėštumų, taikomas laparoskopinis tyrimas, kuris nustato mažojo dubens organų patologijas.

Esant rimtesnėms indikacijoms, gali būti skiriama laparoskopija arba histeroskopija. Atliekant laparoskopiją, žemiau bambos padaroma nedidelė skylutė, per ją įkišamas tam tikras optinis prietaisas ir apžiūrimi moters organai (gimda, kiaušidės, kiaušintakiai). Histeroskopija atliekama gimdai įvertinti iš vidaus.

Kalbant apie vyrus, gydytoja akušerė ginekologė R. „Šių dienų rykštė yra drastiškai prastėjanti vyrų spermos kokybė. Taip pat, pasak jos, įtakos gali vaikystėje patirtos traumos, persirgtos infekcijos, kartais įgimtos problemos arba buvusios urologinės operacijos. “Tyrimo metu nuodugniai ištiriamos spermos fizikinės savybės, spermatozoidų kiekis, koncentracija ir judrumas, sveikos formos spermatozoidų skaičius, spermos klampumas ir suskystėjimo laikas. Įprastai atlikus spermogramos tyrimą, galima patvirtinti arba atmesti vyro nevaisingumą”, - sako gydytoja R.

Gydymo būdai

Gydymas priklauso nuo nevaisingumo priežasties. „Gydymo metodai priklauso nuo nevaisingumo priežasties ir trukmės. Konsultacijų metu mes, vaisingumo specialistai, detaliai aptariame poros lūkesčius ir pageidavimus“, - sako gydytoja akušerė-ginekologė dr. L.Mockevičienė.

„Kiekvienas gydymo planas yra individualus ir pritaikytas konkrečiai porai. Tačiau yra bendri gydymo principai: ovuliacijos stimuliacija rekomenduojama esant menstruacijų ciklo sutrikimams, operacijos - esant kiaušintakių pokyčiams ar endometriozei. Taip pat naudojamos labai veiksmingos pagalbinio apvaisinimo procedūros, kurios dažnai teikia labai džiuginančius rezultatus. Nepaisant to, šios procedūros vis dar yra apgaubtos mitais ir klaidingais įsitikinimais“, - pažymi gydytoja.

Nevaisingumo gydymas neabejotinai priklauso nuo priežasčių. Neretai manoma, kad būtinas pagalbinis apvaisinimas. Tačiau net 90 proc. porų, kurios kreipiasi dėl nevaisingumo, jis nereikalingas. Jei nustatomi hormoniniai sutrikimai, skiriama medikamentų. Nustačius pakitimų spermoje, gali būti skiriama įvairių papildų.

Histeroskopija ir laparoskopija - tai minimaliai invazyvios endoskopinės-ginekologinės operacijos. Jos daromos tiek diagnostiniais, tiek gydymo tikslais. Dažnai užtenka tik minimalios chirurginės korekcijos ir porą gali lydėti sėkmė. Dabar ginekologinės-endoskopinės operacijos atliekamos ypač tausojančiais metodais ir instrumentais. Pvz., histeroskopijos atliekamos plonais instrumentais; laparoskopinės operacijos dėl endometriozės atliekamos taip, kad būtų maksimaliai išsaugota kiaušidžių funkcija.

Tais atvejais, kai minėtas gydymas yra neveiksmingas, taikomi pagalbiniai apvaisinimo būdai. Pagal tai, kur įvyksta apvaisinimas - kiaušialąstės ir spermijo susijungimas - šie būdai skiriami į dvi grupes. Tai apvaisinimas moters kūne, arba kitaip vadinama intrauterininė inseminacija (IUI), ir apvaisinimas ne moters kūne, t. y. mėgintuvėlyje (IVF). Intrauterininė inseminacija atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba ją stimuliuojant vaistais, kuomet specialiai paruošta vyro sperma plonu kateteriu sušvirkščiama į gimdą. Po šio apvaisinimo 10-15 proc. moterų pavyksta pastoti. Procedūrą rekomenduojama kartoti 4-6 ciklus. Būdas patrauklus, nes nereikia chirurginės invazijos ir nejautros. Tai nesudėtinga ir neskausminga procedūra.

Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno po stimuliacijos vaistais surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais.

Nevaisingumo gydymas akupunktūra

Nevaisingumo gydymas Vilniuje, pasitelkiant akupunktūros metodą, yra ne tik veiksmingas, bet ir duodantis puikių rezultatų. Pirmiausia, vos pabaigus procedūrą, pacientas pajunta atsipalaidavimą ir ramybę. Po kurio laiko jaučiamas ir fizinis pagerėjimas - nuslopintas skausmas, priešuždegiminiai simptomai, pagerėjusi kraujotaka, atsipalaidavęs raumenų tonusas.

Akupunktūros gydymas turi kelias taisykles, kurių reikia laikytis, kad būtų pasiekti norimi rezultatai. Antra, reikia iki 30 minučių gulėti arba sėdėti su adatomis. Adatos yra skirtingų parametrų, todėl jas individualiai parenka gydytojas, atsižvelgęs ir įvertinęs paciento amžių, kūno sudėjimą, sveikatos būklę.

Tad nevaisingumo (ir ne tik) problemas spręskite pasitelkdami natūralų, veiksmingą ir jokio kenksmingo poveikio nesukeliantį gydymo būdą - akupunktūrą. Tai tūkstantmečius skaičiuojanti kinų gyvenimo meno filosofija, kuri vertinga ir šiandien.

Prevencija

• Atsisakyti žalingų įpročių.
• Tinkamai maitintis.
• Keisti sveikatai kenksmingą darbą.
• Daugiau sportuoti.
• Būti gryname ore.

Dažnai viešai skelbiama, kad specialisto pagalbos reikėtų ieškoti, jei porai nepavyksta pastoti per metus. Tačiau gydytoja akušerė-ginekologė dr. L.Mockevičienė teigia, kad kartais reikėtų susirūpinti anksčiau. „Jei pora žino apie problemas, kurios gali trukdyti pastojimui, neturėtų laukti metų. Mėnesinių ciklo sutrikimai yra dažniausiai išskiriamas veiksnys, kuris gali apsunkinti pastojimą. Policistinių kiaušidžių sindromas taip pat yra viena dažniausių diagnozių, signalizuojančių apie galimas pastojimo problemas. Jei moteris yra patyrusi uždegimines mažojo dubens ligas, yra buvusi operuota pilvo ertmėje, turi sunkią endometriozę - tai taip pat yra požymiai, kad pastoti gali būti sudėtingiau“, - aiškina ginekologė dr. L.Mockevičienė.

Ji taip pat sako, kad nereikėtų ilgai laukti nėštumo testo rezultatų ir toms moterims, kurios yra susidūrusios su onkologinėmis ligomis, ypač toms, kurios yra gavusios chemoterapiją ar radioterapiją. „Be abejo, vaisingumą veikia ir moters amžius. Jei moteris yra 35 metų ir daugiau, ji laikoma jauna, bet nekalbant apie vaisingumą. Gydytoja dr. „Aš tvirtai tikiu, kad nevaisingumo gydymas yra prieinamas kiekvienai porai.

Jei nepavyksta pastoti, kankina nerimas, patikėkite tai gydytojui ginekologui. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas šešta pora pasaulyje susiduria su vaisingumo problemomis. Lietuvoje tokių porų skaičiuojama apie 50 tūkstančių, tačiau šis skaičius gali būti didesnis, nes dalis porų vengia arba delsia kreiptis pagalbos. Kita problema, jog dažnai į gydytojus kreipiasi tik moterys, galvodamos, kad nevaisingumas - tik jų problema. „Vaisingumo klinikos“ gydytojos akušerės ginekologės Redos Verbickienės teigimu, taip tikrai nėra.

tags: #kokios #problemos #gali #buti #jiei #moteris