Patalpų savininkų prievolės įregistravus MB

Kvalifikuotų Inlegal PRO specialistų komanda suteiks Jums išsamią informaciją dėl įmonės steigimo Lietuvoje, parengs visą reikalingą dokumentaciją ir atstovaus Jus valstybinėse institucijose. Su mumis įmonės steigimas ar naujos pirkimas bus greitas ir sklandus.

Norint teisingai pasirinkti įmonės teisinę formą, svarbu numatyti savo planus, nustatyti būsimos veiklos tikslus. Pradėti verslą Lietuvoje yra tikrai labai palanku, visi privalumai nurodyti aukščiau. Kitas žingsnis, apie kurį turėtumėte pagalvoti, yra būsimos įmonės teisinės formos pasirinkimas.

Mažoji bendrija (MB) yra ribotos atsakomybės verslo įmonės teisinė forma, kai jos nariai neatsako už neįvykdytas prievoles savo asmeniniu turtu. Tai populiari mažųjų ir vidutinių įmonių teisinė forma. Ši teisinė forma labai panaši į uždarąją akcinę bendrovę (UAB).

Mažoji bendrija - tai puiki smulkaus verslo forma laisvesniam startui. Pradedant verslą, o ypač smulkų verslą, tikrai nėra būtina visuomet steigti įmonę. Šiais laikais, pasinaudojus kitomis, būtent smulkiam verslui skirtomis verslo formomis, planuojamo verslo pradžia gali būti žymiai paprastesnė ir lengvesnė. Viena iš tokių verslo formų - tai mažoji bendrija, žaibiškai pamėgta tarp laisvai samdomų darbuotojų, projektuotojų, konsultantų bei kito, nedidelio, verslo savininkų. Tiesa, šios verslo formos patrauklumą, šiek tiek sumažino Seimas, kuris padidino mokestinę naštą verslininkams, tačiau bet kokiu atveju, mažoji bendrija ir toliau išlieka bene dažniausiu pasirinkimu kuriant šeimos ar kitą smulkų verslą.

Taigi, kas yra mažoji bendrija ir dėl ko ji yra tokia populiari tarp pradedančių verslininkų? Mažoji bendrija (MB) - tai ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, geriausiai tinkantis smulkiam verslui organizuoti. Iš esmės, mažoji bendrija yra skirta smulkų verslą siekiantiems sukurti žmonėms, šeimos verslo vykdymui bei papildomos veiklos organizavimui, jau turint pagrindinį pajamų šaltinį.

Matyt labiausiai mažosios bendrijos populiarumą tarp verslininkų lemia galimybė šį juridinį asmenį steigti daugiau nei vienam steigėjui, reikalavimų dėl minimalaus įstatinio kapitalo nebuvimas bei ribota mažosios bendrijos civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad MB nariai neatsako savo asmeniniu turtu už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles ir neprivalo steigiamo juridinio asmens aprūpinti pradiniu kapitalu.

Tačiau iš kitos pusės, nors mažajai bendrijai ir nėra taikomas reikalavimas suformuoti minimalų įstatinį kapitalą, mes visi suprantame, kad kiekvieno verslo pradžiai reikia tam tikrų pradinių investicijų. Taigi, mažosios bendrijos pradinis kapitalas yra suformuojamas iš jos narių piniginių arba nepiniginių įnašų. Svarbu tai, kad dėl įnašų dydžio susitaria patys bendrijos nariai, atsižvelgę į planuojamo vystyti verslo poreikius.

Kadangi mažoji bendrija yra orientuota į smulkųjį verslą, jos steigėjų skaičius apribotas iki 10 fizinių asmenų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad juridiniai asmenys negali būti mažųjų bendrijų steigėjais. Iš esmės, mažųjų bendrijų įstatymas leidžia dėl daugelio verslo valdymo aspektų susitarti patiems bendrijos nariams, todėl teoriškai, šios verslo formos valdymas tūrėtų būti žymiai paprastesnis nei, pavyzdžiui, uždarosios akcines bendrovės. Tačiau praktikoje, didelė savireguliacijos laisvė dažnai tampa įvairių ginčų tarp bendrijos narių priežastimi. Todėl siekiant išvengti nereikalingų ginčų, primygtiniai rekomenduojame, svarbiausius mažosios bendrijos veiklos klausimus, gerai apgalvoti dar prieš ją atidarant.

Kaip jau minėjome, organizuojant mažosios bendrijos veiklą, jos nariams suteikiama pakankamai nemažai laisvės, todėl šios formos versle labai svarbus pasitikėjimas ir artimas ryšys tarp bendrijos narių. Kita vertus, taip pat reikėtų žinoti, kad mažosios bendrijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nėra tiksliai nurodyta sprendimų priėmimo tvarka, pelno dalijimo bei kiti svarbūs bet kokio verslo veiklos aspektai.

Pagrindiniai aspektai įregistravus MB

1. Organizacinės formos pasirinkimas. Pirmiausia turite nuspręsti, kokia organizacinė forma tinka jūsų verslui. Lietuvoje paplitusios tokios formos kaip UAB (uždaroji akcinė bendrovė), MB (mažoji bendrija), IĮ (individuali įmonė) ir kt.

2. Įmonės pavadinimo pasirinkimas. Pavadinimą reikia patikrinti keliose informacinėse duomenų bazėse - Lietuvos, Europos Sąjungos ir tarptautinėse. Pavadinimas neturi būti užimtas ar pernelyg panašus į kitų įmonių ar prekių ženklų pavadinimus.

3. Kapitalo struktūros nustatymas. Įstatymai nustato visų teisinių formų įmonių įstatinio kapitalo reikalavimus.

4. Steigimo dokumentų parengimas. Steigiant įmonę būtina parengti steigimo dokumentus, pavyzdžiui, įstatus, nuostatus arba valdymo organo protokolą (priklausomai nuo pasirinktos verslo įmonės teisinės formos). Reikalavimai steigimo dokumentams nustatyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme.

5. Įmonės juridinis adresas Lietuvoje. Įmonė neprivalo būti įsikūrusi ir vykdyti veiklą šiuo adresu, tačiau norint įregistruoti įmonę šiuo adresu Lietuvoje, reikalingas rašytinis patalpų savininko sutikimas. Įmonė gali naudoti kitą adresą veiklai vykdyti, tačiau apie tai reikia pranešti užpildant specialią formą.

6. Informacijos apie įmonės akcininkus teikimas. Jei įmonės akcininkai yra fiziniai asmenys, norėdami įregistruoti įmonę, turime pateikti jų pasų kopijas, gyvenamosios vietos adresą, kontaktinį telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Jei yra 2 ar daugiau akcininkų, mums reikia informacijos apie jų turimas akcijas procentine išraiška.

7. Informacijos apie steigiamos įmonės direktorių pateikimas. Įmonės steigimo akto parengimas.

8. Įstatinio kapitalo formavimas. Kitas žingsnis - atidaryti kaupiamąją banko sąskaitą, į kurią turi būti pervesta įstatinio kapitalo suma.

9. Įmonės registravimas Registrų centre. Registravimo dokumentų gavimas. Įmonės registravimas valstybinėse įstaigose.

10. Įregistravę įmonę, nepamirškite jos įregistruoti Lietuvos mokesčių inspekcijoje (VMI) ir Lietuvos socialinio draudimo įstaigoje (Sodroje). Tai padaryti jums padės mūsų buhalteriai.

11. Įmonės banko sąskaitos atidarymas. Kitas žingsnis - atidaryti įmonės banko sąskaitą. Mes galime jums padėti tai padaryti. Galime pasiūlyti savo pagalbą atidarant sąskaitą tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje.

Kiti svarbūs aspektai

• Buveinės adresas.
• Kapitalo formavimas.
• Mažosios bendrijos valdymo struktūra.
• Sandorių sudarymas.
• Darbuotojų samdymas.
• Pelno paskirstymas.

Mokesčių prievolės

Jeigu turite nekilnojamojo turto Lietuvoje ir gaunate pajamų iš jo nuomos, būtina suprasti mokestines prievoles ir taisykles, susijusias su nuomos pajamų deklaravimu Lietuvoje. 2023 metais Lietuvos valstybinė mokesčių inspekcija pristatė naujas gaires ir taisykles, kuriomis turi vadovautis nekilnojamojo turto savininkai, pranešdami apie nuomos pajamas. Aptarkime, ką svarbu žinoti apie gyvenamųjų patalpų nuomos apmokestinimą.

Pagrindiniai apmokestinimo principai:

• Nuomos pajamos Lietuvoje yra apmokestinamos, o nekilnojamojo turto savininkai privalo tiksliai pranešti apie savo uždarbį Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI).
• Pajamos, gautos iš gyvenamosios ar komercinės paskirties patalpų nuomos, priskiriamos prie „kitų pajamų“ ir yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
• Deklaruoti nuomos pajamas privalo visi, turintys nekilnojamojo turto Lietuvoje ir nuomojantys jį nuomininkams, nepaisant to, ar jie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, ar ne. Tai apima fizinius asmenis, korporacijas ir kitus juridinius asmenis.
• Nuomos pajamos apima visus mokėjimus, gautus iš nuomininkų už naudojimąsi jūsų turtu. Tai apima mėnesinę nuomą, komunalines paslaugas ir visas kitas nuomininkams teikiamas paslaugas, kurios generuoja pajamas. Be to, jei iš nuomojamo turto gaunate bet kokią kitą finansinę naudą, pvz., užstatą ar mokesčius už pavėluotą mokėjimą, jie taip pat turi būti deklaruojami.
• Gyvenamąsias patalpas gyventojui ne verslo tikslais ir individualios veiklos vykdymui nuomoti galima abiem būdais - tiek registruojant individualią veiklą (verslo liudijimo pagrindu), tiek jos neregistruojant.
• Jei gyvenamosios paskirties patalpos nuomojamos juridiniam asmeniui arba gyventojui individualios veiklos vykdymui, mokestį moka nuomininkas, t. y. jis yra mokestį išskaičiuojantis asmuo.

Gautos nekilnojamojo turto nuomos pajamos iš individualios veiklos nevykdančių gyventojų apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei kartu su kitomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkamų santykių kalendoriniais metais gautomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau - VDU) sumos.

Tačiau, kai metinė gyventojo gautų nuomos pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų dalis viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Kai nekilnojamasis turtas nuomojamas nekilnojamojo turto nuomos sutarties pagrindu, gaunamos pajamos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, jei iš nekilnojamojo turto nuomos gautų pajamų suma kartu su kitomis su darbu nesusijusiomis pajamomis neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), t. y. 136 334 EUR.

Kai iš nekilnojamojo turto nuomos gautų pajamų kartu su kitomis su darbu nesusijusiomis pajamomis suma viršija 120 VDU, t. y. 136 334 EUR, sumai, viršijančiai minėtą ribą, taikomas 20 proc.

Kai nekilnojamasis turtas nuomojamas įregistravus individualią veiklą (verslo liudijimo pagrindu), mokamas fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestis.

Svarbu pažymėti, kad fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 EUR per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo turto objekto nuomos pajamos.

45 000 EUR sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo turto nuomos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. / 20 proc.

Išlaidos, kurias galima atimti iš apmokestinamų pajamų

Nekilnojamojo turto savininkai gali iš apmokestinamųjų nuomos pajamų atimti tam tikras su nuomojamu turtu susijusias išlaidas ir taip sumažinti bendrą mokestinę prievolę. Išskaitomos išlaidos gali būti:

• Priežiūra ir remontas: išlaidos, patirtos už turto priežiūrą, įskaitant remontą, dažymą ir kitą būtiną priežiūrą.
• Nekilnojamojo turto valdymas: mokesčiai nekilnojamojo turto valdymo įmonėms už su nuomininku susijusių klausimų tvarkymą, nuomos mokesčio surinkimą ir turto priežiūrą.
• Draudimas: įmokos, sumokėtos už turto draudimą.
• Paskolų palūkanos: palūkanos, mokamos už paskolas, paimtas nuomojamam turtui įsigyti ar atnaujinti.
• Vietiniai mokesčiai: nekilnojamojo turto mokestis ir kiti atitinkami vietiniai mokesčiai, susiję su nuomojamu turtu.
• Nusidėvėjimas: dėl turto konstrukcijos ir įrangos nusidėvėjimo galima reikalauti nusidėvėjimo išlaidų.

Du būdai susimokėti mokesčius

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė teigė, kad gyventojas, norėdamas nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas, pavyzdžiui, butą, gali pats pasirinkti, kaip bus apmokestinamos jo nuomos pajamas.

Galima įsigyti verslo liudijimą (VL) „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“, už kurį sumokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Šis verslo liudijimas tinka tik nuomojant šias patalpas gyventojams, o kiekvienam nuomojamam būstui privaloma įsigyti atskirą VL.

Kitas būdas susimokėti mokesčius teikiant nuomos paslaugas yra pateikti metinę pajamų deklaraciją ir nuo praėjusį mokestinį laikotarpį gautų nuomos pajamų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.

Pajamų apmokestinimas pateikiant pajamų mokesčio deklaraciją

R. Virvilienės teigimu, bet kokio NT (ne tik gyvenamųjų patalpų) nuomos paslauga gali būti teikiama tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims. Jeigu NT nuomojamas įmonei ar gyventojams, vykdantiems individualią veiklą ir naudojantiems tą turtą veiklai vykdyti, tuomet nuo išmokamos nuomos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo įmonė ar minėtas gyventojas.

Jeigu NT nuomojamas gyventojams (įskaitant gyventojus, vykdančius individualią veiklą, bet nuomojamą turtą naudojantiems asmeninėms reikmėms), tuomet 15 proc. pajamų mokestį nuo gautų nuomos pajamų turi sumokėti NT nuoma užsiimantis asmuo. T. y. metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., reikia deklaruoti iš nuomos gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

Trumpalaikės būsto nuomos mokesčiai

Trumpalaikės būsto nuomos mokesčiai Lietuvoje gali būti mokami trejopai - įsigyjant verslo liudijimą, mokant 15% gyventojų pajamų mokestį (GPM) arba dirbant su individualia veikla.

• Verslo liudijimas (043 Kodas): tinkamas didesnėms pajamoms ir nuolatinei veiklai dėl fiksuotų mokesčių, tačiau reikalauja mokėti PSD ir VSD.
• Gyventojų pajamų mokestis (15% GPM): netinkamas, jeigu planuojate dirbti su pardavimų platformomis, nes mokesčiai skaičiuojami nuo didelės dalies ir riboja sąskaitų išrašymo galimybes juridiniams asmenims.

Verslo liudijimo kaina priklauso nuo savivaldybės, kurioje nuomojate būstą. Svarbu paminėti, jog verslo liudijimas trumpalaikei nuomai neapsiriboja vien tik verslo liudijimo kaina. Dar reikia nepamiršti susimokėti PSD ir VSD Sodrai.

Taip pat, svarbu atsižvelgti kiek pajamų galite surinkti per mėnesį iš savo veiklos. Pavyzdžiui, kaupiant pensiją bei turint 043 VL Vilniaus miesto savivaldybėje, verslo liudijimą apsimoka imti mėnesiui tik tuo atveju, jei planuojate surinkti virš 1680 eur. pajamų - tuomet jum mažesnė mokestinė našta.

Pasirenkant šį būdą, reikia įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą „Poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla“ arba „Kita apgyvendinimo veikla“.

Individualiai veiklai taikomas mokesčio tarifas priklauso nuo pajamų sumos. Gyventojų pajamų mokestis apskaičiuojamas taikant 15 % tarifą, o gauta mokesčio suma mažinama gyventojų pajamų mokesčio kreditu.

Pajamoms, neviršijančioms 20 000 eurų per metus, taikomas 5 % tarifas po kredito pritaikymo. Jei pajamos siekia iki 35 000 eurų, tarifas proporcingai didėja nuo 5 % iki 15 %.

Pasirinkus individualią veiklą, vienas iš privalumų yra galimybė atskaityti faktines išlaidas, patirtas siekiant uždirbti pajamas.

Tai galima daryti remiantis leidžiamais atskaitymais, kurie gali siekti ne daugiau kaip 30% gautų pajamų. Taip pat, norint atskaityti su turtu susijusias išlaidas, t.y.

Pasirinkus mokėti 15% GPM (arba tiesiog pamiršus pasiimti VL ar ĮV), mokesčius už praėjusius metus turėsite sumokėti iki gegužės 1 d. deklaruojant pajamas.

Pavyzdžiui, jeigu Palangoje nuomosite savo būstą už 500 € per mėnesį, per metus surinksite 6000 € pajamų.

Pagrindinis minusas, jog pasirinkus tokį būdą Jums gali tekti susimokėti mokesčius nuo tos sumos už kurią įvyko pardavimas (įskaitant pvz. Airbnb ar Booking.com komisinius, miesto rinkliavą ir kitas tarpininkų išlaidas).

Trumpalaikės būsto nuomos mokesčių mokėjimo būdo pasirinkimas Lietuvoje priklauso nuo jūsų pajamų ir veiklos masto.

Pavyzdys

Anot jos, jeigu gyventojas nuomoja būstą už 400 eurų per mėnesį, taikant 12 proc. pajamų mokesčio tarifą per metus gyventojas sumokėtų 576 eurus mokesčių. Tuo tarpu taikant dabar 15 proc. pajamų mokesčio tarifą - 720 eurus, o pagal verslo liudijimą 684 eurus.

Taip pat jeigu gyventojas nuomoja būstą už 1000 eurų per mėnesį, taikant 12 proc. pajamų mokesčio tarifą per metus gyventojas sumokėtų 1440 eurus mokesčių. Tuo tarpu taikant dabar 15 proc. pajamų mokesčio tarifą - 1800 eurus, o pagal verslo liudijimą 684 eurus.

Mokesčių pakeitimai

Finansų ministerija atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vienodos rūšies nuomos pajamos apmokestinamos skirtingai. Anot jos, gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų projekte siūloma nustatyti, kad nekilnojamojo turto nuomos pajamos būtų apmokestinamos vienu būdu, kaip ir kitos investicinės pajamos t.y. taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Atsisakoma galimybės nuo šių pajamų mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, nes patalpų nuoma nėra individuali veikla. Tačiau kartu, įvertinant tai, kad skirtingai nei kitais, savo esme iš kapitalo investicijų gaunamų pasyvių pajamų atvejais (pvz. dividendai, palūkanos), nuomojant nekilnojamąjį turtą patiriamos išlaidos, į kurias šiuo metu neatsižvelgiama, siūloma apmokestinant pajamas iš turto nuomos kitiems gyventojams (išskyrus žemę), jas mažinti 20 proc. gautų pajamų dydžio suma, kas lemtų, kad efektyvus mokesčio tarifas nuomos pajamų atveju būtų mažesnis ir sudarytų 12 proc.

Anot jos, pajamų gautų už patalpų nuomą gyventojams mokesčio tarifas mažėja - nuo 15 proc. iki 12 proc. Fiksuotas pajamų mokestis, kuris sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, buvo patrauklus gyventojams, kurie nuomavo didesnės vertės turtą. Todėl mokesčio našta daugiausiai kils tiems, kurie nuomoja brangesnius būstus ir jų sumokamas fiksuoto dydžio mokestis yra sąlyginai labai mažas. Vilniuje 2023 metams nustatytas fiksuoto dydžio mokestis vienam gyvenamosios paskirties objektui - 684 eurai.

Svarbu žinoti

• Trumpalaikės nuomos sutartys gali būti sudarytos žodžiu, tačiau į nuomojamą būstą įsikeliant ilgesniam laikui, pasirašyti sutartį raštu - privaloma.
• Kai kurie nuomotojai jų nesiūlo siekdami išvengti mokesčių, o ir patys nuomininkai visada suinteresuoti mokėti kuo mažiau.
• Norint išvengti tokių situacijų, vertėtų pasirašyti nuomos sutartį, kurioje būtų nurodomos bent pagrindinės sąlygos: nuomos laikotarpis, mokesčio dydis ir kokiomis aplinkybėmis jis gali didėti, įspėjimo apie išsikeldinimą terminas, mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarka ir kitos svarbiausios sąlygos.
• Nepamirškite aiškiai apsibrėžti mokesčių mokėjimo tvarką ir užfiksuoti komunalinių paslaugų skaitiklių rodmenis prieš įsikeliant.

tags: #kokios #prievoles #atsiranda #patalpu #savininkams #iregistravimus