Marius Katiliškis: Vaikystės vertybės ir kūrybos atspirties taškai

Marius Katiliškis, tikrasis vardas Albinas Marius Vaitkus, gimė 1914 m. rugsėjo 15 d. Gruzdžiuose (Šiaulių r.). Jis užaugo mylimas ir lepinamas aštuonių seserų, būdamas devintas vaikas iš vienuolikos.

Tėvai buvo išprusę, prenumeravo spaudą ir pirmieji kaime įsigijo radiją bei dviratį. Dar nesulaukęs penkerių, M. Katiliškis jau išmoko skaityti, o šiuos įgūdžius jam išugdė išsimokslinusi krikšto mama.

Svarbu tai, kad visoje M. Katiliškio kūryboje vyrauja tikroviškumas, nes daugelis jo kuriamų personažų yra susieti su jo paties gyvenimu ir jo gyvenamąja aplinka. Rašytojo kūrybos atspirties taškai - žemė, gamta ir gaivalinga žmogaus prigimtis.

Literatūros kritikai M. Katiliškį akcentuoja kaip intensyvaus žodžio kūrėją, autentiškai atskleidusį lietuviško kaimo pilnatvę ir tėvynės praradimo dramą. Tai turtingo ir tapybiškai sodraus žodyno rašytojas. Jis troško išlaikyti pasaulio ir žmogaus stabilumą.

Rašytoją, visur ir visada ieškojusį pusiausvyros ir harmonijos galimybių, labiausiai žeidė suirusi der­mė tarp žmogaus ir gamtos, gyvybės ir mirties, jauno ir seno, tradicinių vertybių ir modernių vėjų.

Lietuvos miškų tankumas. Šaltinis: Vikipedija

Vaikystės įtaka kūrybai

Vaikystėje M. Katiliškis daug laiko praleisdavo miške su grybautojomis ir uogautojomis, pažino visus medžius ir žolynus. Ši patirtis vėliau atsiskleidė jo romanuose įspūdingais gamtos vaizdais.

Tėvams persikėlus į Katiliškes, jis mokėsi Žagarėje, gražiai piešė ir drožinėjo iš medžio. 1936 m. iš tėvų namų buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Šiauliuose radistu, šifruodavo sudėtingas telegramas.

Kūrybos pradžia ir emigracija

M. Katiliškio kūryba buvo pradėta spausdinti apie 1932 m. įvairiuose to meto žurnaluose: „Karys“, „Naujoji Romuva“ ir kt. Jo, kaip rašytojo, kelias prasidėjo dar neišvažiavus iš Lietuvos.

Po tarnybos kariuomenėje darbas tėvo ūkyje M. Katiliškio nebetraukė, todėl jis įsidarbino Pasvalio bibliotekos vedėju. Prasidėjus karui, 1944 m., rašytojas nusprendė palikti Lietuvą ir pasitraukė į Vokietiją.

Freiburge jis įstojo į meno studijas ir nuodugniai ėmėsi nagrinėti meną. Studijuodamas jau buvo parengęs apsakymų rinkinį, pavadinimu „Prasilenkimo valanda“, kuris, esant karo verpetuose, buvo sunaikintas. Tik 1948 m. Vokietijoje pirmasis M. Katiliškio novelių rinkinys išvydo šviesą.

Gyvenimas JAV ir kūrybinis palikimas

Po metų rašytojas su šeima paliko Vokietiją ir persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Čia jis apsigyveno Čikagos mieste. Norėdamas pragyventi ir išlaikyti savo šeimą, buvo priverstas dirbti alinantį fizinį darbą, tačiau tai jam nesutrukdė rašyti.

Čikagoje buvo išleisti visi jo parašyti kūriniai, tokie romanai kaip „Užuovėja“ (1952 m), „Miškais ateina ruduo“ (1957 m), „Išėjusiems negrįžti“ (1958 m) ir kt. Rašytojui buvo svetimas didmiesčio gyvenimas, jį kankino Lietuvos ilgesys.

Dažnai kurdamas realistiškus aprašymus rašytojas pabrėždavo ir jo aplinkos akiratyje esančių žmonių gana šmaikščius, kurioziškus bruožus. M. Katiliškio kūryba vaizdinga, jo kalba ypač turtinga, joje gausu įmantrių, tekstą pagyvinančių žodžių, kuriais rašytojas savo kūriniuose akcentuoja lietuviško kaimo pilnatvę ir jam artimą tėvynės praradimo dramą.

Kaip pagrindinius M. Katiliškio kūrybos motyvus galima įvardyti žemę, gamtą ir svarbiausia - gaivalingą žmogaus prigimtį. Pagal jį žmogus yra atsidavęs savo žemei, pasikliauja ypatinga gamtos numatyta tvarka ir ją gerbia. Kitaip tariant, M. Katiliškio pasaulėjauta yra gana agrarinė, tačiau perteikiama taip, kad ją galėtų suvokti ir jausti kiekvienas.

Besidžiaugęs pripažinimu, gavęs Lietuvių enciklopedijos leidyklos, Lietuvos rašytojų draugijos bei Santaros-Šviesos kūrybines premijas bei apdovanojimus, ilgai kankinęsis mirė 1980 m. gruodžio 17 d. Čikagoje.

2002 m. Lietuvių literatūros ir meno archyve buvo rastas niekur neskelbtas M. Katiliškio novelių rinkinio „Seno kareivio sugrįžimas“, sukurto 1944 m., rankraštis, kurį 2003 m. išleido leidykla „Šiaurės Lietuva“.

Svarbiausia literatūrinio palikimo dalis sukurta išeivijoje. Tėvynės ilgesys, nė akimirkai nenutrūkstantis vidinis ryšys su ja lėmė kūrybos kryptį ir pobūdį. Dėmesys sutelkiamas į prieškario Lietuvą ir autoriui artimiausią kaimo gyvenimą, jo dvasinės ir materialinės kultūros apraiškas. Reikšmingumu išsiskiria ro­manai - „Užuovėja“, „Miškais ateina ruduo“ ir „Išėjusiems negrįžti“.

M. Katiliškis arė klasikinės tradicijos dirvą, nenusileisdamas savo pirmtakams. Mūsų klasiką vienija agrarinės kultūros žmogaus pasaulėjauta, suvokimas, jog tautos identiteto paieškos ir išlikimo galimybės vis dar sietinos su žemdirbio kultūra.

Novelių romane „Užuovėja“ autorius peržengia istorinį laiką ir socialinę empiriką, siekdamas bendres­nių ir amžinesnių dalykų. Gružiškių kaimo gyvenimas parodytas per ketverius metų laikus.

Antrasis romanas „Miškais ateina ruduo“ taip pat kaip ir pirmasis turi ryškų mitologinį podirvį. Rašytojas renkasi tokį vaizdavimo būdą, kuris leidžia beveik nepaisyti istorinio laiko dinamikos bei de­terminizmo. „Užuovėjoje“ Gružiškių kaimas „uždarytas“ cikliniame metų laike, panaši ir antrojo romano laiko samprata. Metų laikai, kaip ir paros dalys, turi savo amžinąjį ritmą: gimimą, mirtį, prisikėlimą. Tiems universaliems dėsniams paklūsta ir žmogus, nes jis toks pat gamtos kūrinys, organiška jos dalelė, kaip medis, paukštis ar rugio želmuo.

Antrojo romano veiksmo erdvė - miškų apsupta vieta kaip Lietuvos ženklas. Gimtinės medis - lyg koks lietuvio sinonimas. Miškai fiksuoti romano pavadinime, o jo struktūroje jie tapę vienu svarbiausių vaizdinių.

Tėvo ir sūnaus santykiai kūrinyje "Miškais ateina ruduo"

Tėvai vaikystėje atlieka itin didelę autoriteto, pavyzdžio rolę, tokią detalę galima pastebėti ir XX a. emigravusio lietuvių rašytojo Mariaus Katiliškio kūrinyje „Miškais ateina ruduo“. Rašytojas atskleidžia tarpukario nepriklausomos Lietuvos kaimiečių gyvenimą. Pasakojimo centre atsiduria miškakirtys Tilius, kurio santykius su tėvu ir aprašo Katiliškis.

Tiliaus Tėvas buvo labai darbštus žmogus, nors darbo kasyklose jis nemėgo „dirbdamas telaukia sutarto laiko ir užsidirbtų pinigų, kad galėtų tučtuojau išeiti“, darbą atlikdavo sąžiningai ir iki galo.

tags: #kokios #m #katiliskio #vertybes #susiformavo #gyvenant