Šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje jau seniai įprasta manyti, kad tiek vyrai, tiek moterys yra lygūs. Tačiau kaip visa tai buvo pasiekta? Ilgą laiką moterys apskritai neturėjo jokių teisių, nekalbant apie balsavimą ir dalyvavimą rinkimuose.
Žemėlapis, atvaizduojantis moterų balsavimo teises pasaulyje.
Dažniausiai nevienodai žiūrėta ar tebežiūrima į moterų teisę balsuoti, dirbti, lavintis, valdyti ar paveldėti turtą, tarnauti kariuomenėje ir į kitas teises, pvz., vienodą seksualinę laisvę.
Istorinis kontekstas
Ilgą laiko egzistavo požiūris, kad moterys negali dalyvauti politikoje dėl galimo vyrų manipuliavimo jomis, taip pat dėl jų įsitraukimo į šeimyninį gyvenimą ir dėl to kylančių trikdžių priimti reikšmingus sprendimus. Be to, manyta, jog moterys turi deramų ir gyvybiškai svarbių įgūdžių buityje ir įsitraukimas į politinį gyvenimą tam trukdytų. Daugumoje pasaulio kultūrų nuo rašytinės istorijos pradžios (neolitas dažnai laikomas labiau matriarchatine kultūra) natūralia buvo laikoma patriarchalinė visuomenės struktūra, moters socialinis statusas (su retomis išimtimis) buvo žemesnis nei vyro. Ši nuostata keitėsi pamažu, įvairiuose kraštuose nevienodai, ją paveikė Švietimo epochos filosofija, pramonės perversmas, moterų teisių judėjimas (feminizmas) ir kiti veiksniai.
Pirmieji moterų bandymai kovoti dėl teisės balsuoti vyko XVIII a. pabaigoje Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu. Šalyje kūrėsi moterų klubai, kur buvo aptariami politiniai įvykiai, narės pačios kurdavo politines programas. Tai prisidėjo prie didesnio moterų politinio sąmoningumo, įkvėpto laisvės, lygybės ir brolybės principų. Pradėta reikalauti lygių teisių švietimo sistemoje, valdžios struktūrose bei darbo santykiuose. Šiuo laikotarpiu taip pat buvo sukurta „moteriška“ atsvara „Žmogaus teisių deklaracijai“.
„Moterų teisių deklaracija“ propagavo lygias vyrų ir moterų teises. Tačiau Prancūzijos moterims savo tikslų pasiekti nepavyko. Visų šių permainų aktyvistė Marie Gouze buvo nuteista mirties bausme, o moterų klubams oficialiai buvo uždrausta veikti.
Stiprus moterų politinis judėjimas XIX amžiuje veikė Jungtinėse Valstijose. Daugelis moterų buvo įsitraukusios į socialinį judėjimą prieš vergiją, tačiau jų balsas išgirstas nebuvo. Į Kongreso posėdį, kuriame buvo priimama konvencija, draudžianti vergiją, nebuvo įleista nei viena moteris. Toks moterų ignoravimas sukėlė begalinį pasipiktinimą. Rasiniuose santykiuose egzistavusi vergijos sąvoka buvo perkelta į vyro ir moters santykius, kur moteris save laikė vyrų vergėmis. Dar 1776 m. rengiant JAV Nepriklausomybės deklaraciją, bandant pirmąjį kartą įtvirtinti visus žmones kaip prigimtinai lygius, iš esmės įtvirtino tik vyrų teises. Taigi iš čia ir kilo dvejonės, jog įtvirtinant žmogaus teises, moteris reikia įvardyti atskirai.
Europos valstybė, kurioje anksčiausiai pastebimas feministinis judėjimas, yra Suomija. Ten, kaip ir daugelyje valstybių tuo metu, moterys neturėjo jokio teisinio veiksnumo: pirkimo, pardavimo ar turto ir nuosavybės įgijimo procedūras už ją turėjo atlikti sutuoktinis arba tėvas. Jau 1885 m. panaikintas patriarchalinis reguliavimas dėl šeimos turto, įvestas atskiro sutuoktinių turto institutas. Moterys įgavo teisę turėti nuosavo turto. 1906 m. žengtas dar vienas žingsnis ir Suomijos moterys įgijo visas politines teises: tiek balsuoti rinkimuose, tiek būti išrinktomis.
Aktyvus sufražistinis judėjimas vyko ir Anglijoje. 1866 m. Britų parlamentui pateikta peticija, pasirašyta 1500 moterų, kur joms reikalauta lygių teisių svarstant rinkimų įstatymus. Įdomu tai, kad moterų teisių projektą parlamente išdrįso pristatyti vyras. Į peticiją buvo nekreipta dėmesio, tad kilo nepasitenkinimo banga ir prasidėjo stiprus judėjimas už moterų teises. Organizuotos masinės demonstracijos. Vienoje iš didžiausių 1908 m. Londone dalyvavo net pusė milijono dalyvių.
XIX a. prasidėję moterų judėjimai Europoje dažnai buvo susiję su tautiniais judėjimais, kadangi daugelis šalių buvo okupuotos. Ne išimtis buvo ir Lietuva, tuo metu priklausiusi carinei Rusijai. Lietuvoje tautinio judėjimo pagrindiniai iniciatoriai buvo varpininkai, akcentavę moterų būtinumą šviestis. Ir jau 1897 m. pastebėtas netikėtas reiškinys: pagal gyventojų surašymo duomenis, Lietuvoje daugiau raštingų moterų nei vyrų. Moterys pamažu pradėjo ne tik mokytis pačios, bet ir mokyti kitus, taip pat įkūrė labdaros organizacijas, platino draudžiamą spaudą. Tačiau daugeliui toks moterų rodymasis viešumoje buvo nepriimtinas
Pirmasis žingsnis, rodantis galvojimą apie moterų padėtį visuomenėje, buvo Lietuvos socialdemokratų partijos programa, kurioje paminėtas abiejų lyčių teisinis lygiateisiškumas. Lietuvoje judėjimas dėl moterų teisių ypatingai suaktyvėjo 1905 m. Vilniuje susikūrus Lietuvos moterų susivienijimui moterų teisėms ginti, kurio tikslas buvo moterų dalyvavimas nepriklausomos valstybės atkūrime. Leisti moterims balsuoti rinkimuose buvo bandyta Didžiojo Vilniaus Seimo metu, šis punktas įtrauktas į kelių partijų rinkimines programas, tačiau caras atmetė šį pasiūlymą. Aktyviai tautiniame judėjime dalyvavusios moterys visišką rinkimų teisę gavo po Pirmojo pasaulinio karo 1919 m.
Stebina tai, kad tokios valstybės kaip Šveicarija ir Lichtenšteinas balsavimo teisę moterims suteikė tik atitinkamai 1971 m. ir 1984 m. Kai kuriose islamiškose valstybėse dvejonės dėl moterų dalyvavimo politikoje aktualios iki šiol. XX a. antrojoje pusėje teisė balsuoti moterims buvo suteikta Jemene, Jordanijoje, Sirijoje ir Libane, XXI a. - Bahreine, Kuveite ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Saudo Arabijoje moterų balsavimas ir dalyvavimas rinkimuose su apribojimais įteisintas vos prieš dešimtmetį!
Vadinamojo pirmojo moterų judėjimo laikotarpio (iki 20 a. 7 dešimtmečio) svarbiausias klausimas buvo moterų teisė balsuoti ir būti renkamomis (sufražizmas). Rinkimų teisę moterims 1871 deklaravo Paryžiaus Komuna, nacionaliniu lygmeniu šią teisę pirmoji patenkino Naujoji Zelandija (1893). Rusijoje moterims teisė balsuoti suteikta 1917, Didžiojoje Britanijoje - 1918, Austrijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lenkijoje, Švedijoje, Vokietijoje - 1919, daug kur - po Antrojo pasaulinio karo, pvz., Prancūzijoje - 1944, Italijoje - 1945, Kinijoje - 1947, Indijoje - 1949. Šveicarijoje moterims bendranacionaliniuose rinkimuose leista balsuoti tik 1971, Kuveite teisę būti renkamomis į parlamentą moterys įgijo 2005, Saudo Arabijoje moterims leista balsuoti vietos rinkimuose 2011.
Po Antrojo pasaulinio karo moterų teisių klausimas vis dažniau svarstomas tarptautiniu lygiu. Globaliai diskusijai apie moterų teises didžiausią postūmį suteikė 1946 prie Jungtinių Tautų Ekonominės ir Socialinės Tarybos įkurta Moters padėties komisija, stebinti, kaip laikomasi moterų ekonominių, pilietinių, socialinių ir švietimo teisių. Jos iniciatyva nuo 1975 sušauktos kelios moterų teisių pasaulinės konferencijos (svarbiausios - 1975 Meksikoje ir 1995 Pekine). 1975 Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pakvietė šalis minėti Tarptautinę moters dieną kaip Jungtinių Tautų dieną, skirtą moterų teisėms ir pasaulinei taikai. Nuo 1981 Jungtinių Tautų iniciatyva kasmet lapkričio 25-ąją minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena (1960 11 25 Dominikos Respublikoje R. L. Trujillo y Molino įsakymu buvo nužudytos trys seserys Mirabl už tai, kad aktyviai dalyvavo politikoje).
Moterų teisės Lietuvoje
Lietuvoje dar 1529 Pirmajame Lietuvos Statute įtvirtintos moterų teisės į palikimą, jų teisė lankyti susirinkimus. 19 a. pasaulyje stiprėjantis moterų judėjimas paveikė ir Lietuvos visuomenės pasaulėžiūrą. 1905 12 04-05 Didžiajame Vilniaus seime pripažintas moterų ir vyrų lygybės principas, lygių visuotinių rinkimų teisė.
Ši nuostata atsispindėjo vėliau išleistuose jau nepriklausomos Lietuvos gyvenimą reglamentuojančiuose aktuose, pvz., 1918 11 02 Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniuose Dėsniuose įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, 1919 Rinkimų įstatyme moterims pripažinta rinkimų teisė (1920 į Steigiamąjį Seimą išrinktos 5 moterys), 1922 Civiliniame kodekse pažymėta, kad moterų ir vyrų turtinės ir paveldėjimo teisės yra lygios. Vėliau 20 a. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1994 Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Konvenciją dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo.
21 amžiuje Lietuva yra viena iš gerai moterų teises užtikrinančių valstybių pasauliniu mastu. Smurtinių nusikaltimų lyties pagrindu skaičius (kaip ir visoje Europos Sąjungoje) yra mažas ir kasmet vis mažėja, nebepastebima skirtumų tarp vaikinų ir merginų pagrindinio išsilavinimo įgijimo, moterys pirmauja universitetinio išsilavinimo siekime.
Iššūkiai ir problemos
Saudo Arabijoje moterims draudžiam vairuoti, bet tai toli gražu ne vienintelis moterų teisių apribojimas. Kai kuriose Indijos dalyse moterims netaikomas kelių eismo saugumo taisyklės - joms neprivaloma dėvėti šalmo važiuojant motociklu, nors būtent dėl važiavimo be šalmų kasmet žūsta daugybė žmonių. Jemene moteris laikoma puse liudytojos. Kaip rašoma amerikiečių nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ 2005 m. pranešime, teisme moteris nelaikoma visateise liudytoja, jei jos liudijimo neparemia vyro žodžiai. Saudo Arabijoje ir Vatikane moterys vis dar neturi teisės balsuoti. Tiesa, 2011 m. Saudo Arabijoje karalius priėmė potvarkį, kad 2015 m. vyksiančiuose rinkimuose moterys galės balsuoti.
Ekvadore abortus galima daryti tik idiotėms ir protiškai atsilikusioms moterims. Saudo Arabijoje ir Maroke žagintojų aukos pačios gali būti apkaltintos. Daugelyje šalių neginamos žagintojų aukos, bet kai kuriose jos netgi baudžiamos už tai, kad vienos, be vyriškos draugijos išėjo iš namų, bendravo su ne giminaičiu ar vėliau pastojo. Neseniai Maroke 16 m.
21 a. Siekdama mažinti smurto prieš moteris paplitimą pasaulyje Europos Taryba ėmėsi iniciatyvos nustatyti išsamius kovos su smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje standartus.
Istoriškai susiklostė, kad aktyviausiai moterų teisių klausimus kelia anglosaksiškų kraštų moterys (pirmiausia Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų), čia anksčiau susirūpinta ir kitomis gyvenimo sritimis. 1870 Didžiojoje Britanijoje moterys gavo teisę valdyti savo turtą, netrukus ši nuostata paplito ir Jungtinių Amerikos Valstijų įvairiose valstijose.
Moterų balsavimo šimtmetis Lietuvoje
Lygiai prieš šimtą metų, 1918-ųjų lapkričio antrąją, moterims Lietuvoje buvo suteikta balsavimo teisė. Tokia teisė taip pat buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją. Šis istorinis įvykis leido Lietuvos moterims tapti visavertėmis visuomeninio ir politinio gyvenimo dalyvėmis, kurios gali pačios spręsti savo šalies ateitį.Minint šią progą, lapkričio 2 d. Kauno savivaldybėje vyko nekasdienis įvykis - čia buvo surengta vieša konferencija, skirta diskutuoti apie lygias žmonių teises, lyčių lygybę bei moterų įtrauktį į visuomeninį gyvenimą. Konferencijoje dalyvavo visuomeninių organizacijų atstovai, buvo pristatyta moterų teisių padėtis ne tik Lietuvoje, bet ir konferencijos partnerių šalyse: Senegale, Indijoje ir Hondūre.Paramos ir labdaros fondas „Frida“ supažindino su tarpautine „Baltojo kaspino“ iniciatyva. Lietuvoje „Baltojo kaspino festivalis“ šiais metais vyks jau ketvirtąjį kartą. Pagrindinis festivalio tikslas - atkreipti piliečių ir institucijų dėmesį į smurtą lyties pagrindu.Jaunimo darbuotojai iš skirtingų valstybių pristatė savo sugalvotas socialines idėjas, galinčias padėti užtikrinti lygias galimybes vyrams ir moterims. Ši konferencija yra tarptautinio „Erasmus+“ programos projekto „Wonder Women“ dalis. Projekte, skirtame jaunimo darbuotojams, dalyvavo 30 žmonių iš Lietuvos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Graikijos ir Lenkijos. Šie jaunimo darbuotojai susirinko ir visą savaitę praleido Kaune tam, kad diskutuotų apie moterų padėtį šiuolaikinėje visuomenėjė ir sukurtų socialines iniciatyvas, kurios padėtų kovoti su skirtingų šalių visuomenėse vis dar gaju seksizmu.
Todėl mūsų šalis gali prisidėti ir prie užsienio valstybių socialinės padėties gerinimo. Nors tiesiogiai ir nėra susijusios, projekto partnerės organizacijos iš Hondūro, Senegalo ir Indijos siekė išsiaiškinti, koks moterų teisių kelias Lietuvoje buvo nueitas, siekiant lygybės ir smurto sumažinimo.Skaičiai kalba patys už save: Senegale vos 5 procentai moterų turi pagrindinį išsilavinimą. Pagal moterų lygybės indeksą Senegalas yra 115-as. Hondūre dirba apie trečdalis moterų, tačiau dauguma jų dirba žalingomis sveikatai sąlygomis. Ilgą laiką Hondūre mergaitės nebuvo leidžiamos į mokslus, nes šeimos išgalėdavo į mokyklą paruošti tik vieną vaiką. Kadangi moterims dėl kultūrinių įsitikinimų sunku susirasti darbą nepaisant išsilavinimo, ilgainiui susidarė situacija, kai visi apmokymų ar diplomo reikalaujantys darbai buvo užimami vyrų. Vis dėlto, situacija pamažu keičiasi, ir didžioji dalis mergaičių ir berniukų iki 12-os metų dabar jau turi sąlygas lankyti mokyklą.
Saudo Arabija. Dangoraižiai, miestas iš molio ir pasaulio krašto beieškant.
Pasaulinė feminizmo chronologija
- 1405 - Christine de Pizan parašė knygą “Knyga apie Damų miestą”
- 1589 - Jane Anger išleido brošiūrą, kuriame iškėlė moters pranašumą
- 1622 - prancūzė Marie de Gournay išleido knygą “Moterų ir vyrų lygybė”
- 1692 - raganų teismas apkaltino ir įvykdė mirties bausmę 31 moteriai Saleme, Masačiusetse.
- 1791 - Olandė Etta Palm d’Aelders kreipėsi į Prancūzijos Nacionalinę asamblėją, prašydama moterims lygių teisių
- 1792 - išleista Mary Wollstonecraft knyga “A Vindication of the Rights of Woman”
- 1810 - Švedijoje moterims suteikta galimybė įgyti su pardavimu susijusias profesijas
- 1825 - William Thompson ir Anna Wheeler knygoje “Appeal of One Half of the Hyman Race Against the Pretensions of the Other Half” propagavo moterų balsavimo teisę
- 1829 - Indijoje našlės susideginimas kartu su vyro lavonu paskelbtas nusikaltimu
- 1845 - Išleista Margaret Fuller knyga “ Women in the Nineteenth Century”
- 1866 - John Stuart Mill Bendruomenių rūmuose pristatė moterų balsavimo teisių projektą
- 1868 - Tailando karalius Mongkut moterims suteikė teisė pasirinkti sutuoktinį ir uždraudė vyrams parduoti žmonas be jų sutikimo
- 1868 - Anglijoje įsteigta Nacionalinė organizacija moterų balsavimo teisėms ginti
- 1869 - Elizabeth Cady Stanton tapo pirmąja moterimi, kalbėjusia apie balsavimo teisę moterims, JAV Kongreso svarstymuose
- 1869 - išleista John Stuart Mill (Anglija) knyga “The Subjection of Women” ir Léon Richier (Prancūzija) knyga “The Rights of Women”
- 1869 - JAV įkurta Amerikos moterų balsavimo teisės asociacija ir Nacionalinė moterų balsavimo teisių asociacija
- 1871 - Vokietijos baudžiamasis kodeksas už abortus numatė 5 metus laisvės atėmimo ir uždraudė parduoti ir naudoti kontraceptines priemones
- 1874 - Frances Willard įkūrė Moterų krikščionių blaivybės sąjungą
- 1877 - Londone prasidėjo Annie Besant ir Charles Bradlaugh teismas dėl pamfleto apie gimdymo kontrolę platinimo
- 1878 - Prancūzijoje įvyko Tarptautinis moterų teisių kongresas
- 1879 - išleista August Bebel “Woman and Socialism”
- 1882 - Anglijoje pasklebtas Ištekėjusių moterų turto nuosavybės aktas
- 1882 - gydytoja Aletta Jacobs Amsterdame pirma pasaulyje atidarė pasaulinę gimdymo kontrolės kliniką
- 1884 - išleista Friedrich Engels knyga “The Origin of the Family, Private Property and the State”
- 1886 - Pandita Ramabai veikale “High Castle Hindu Woman” analizuoja Indijos moterų priespaudą
- 1893 - Naujoji Zelandija tapo pirmąja šalimi suteikusia balsavimo teisę moterims
- 1895 - Išleista “Moterų biblija”
- 1898 - Charlotte Perkins Gilman išleido ‘Women and Economics”
- 1899 - Egipte Qasim Amin išleido “The Emancipation of Women” (Tahrir al-Mar’a)
- 1900 - Nadežda Krupskaja išleido “Woman Worker”
- 1900 - Paryžiuje Marguerite Souley-Darque dėstė pirmąjį moterų studijų kursą
- 1904 - įkurtas Tarptautinis moterų aljansas
- 1906 - Suomija tapo pirmąją Europos valstybe pripažinusia moterų balsavimo teisę
- 1908 - Norvegija paskelbė lygaus darbo užmokesčio teisę
- 1908 - visos Rusijos feminisčių konferencijoje dalyvavo 1045 moterys
- 1911 - Europoje pirmą kartą švenčiama Tarptautinė moters diena
- 1913 - JAV įkurta Nacionalinė moterų partija
- 1918 - Anglijos ir Kanados moterys gavo balsavimo teisę
- 1919 - popiežius Benediktas XV parėmė moterų balsavimo teisę
- 1919 - Versalio taikos sutartis sąlygojo Prancūzijos moterims lygų atlygį už lygų darbą
- 1920 - Sovietų sąjunga tapo pirmąja Europos valstybe legalizavusia abortus
- 1920 - Prancūzija uždraudė kontraceptines priemones ir abortus ir moterims turinčioms mažiausiai penkis vaikus dalino medalius
- 1920 - JAV įkurta Moterų balsuotojų lyga
- 1923 - Huda Sha’rawi įkūrė Egipto feminisčių sąjungą
- 1923 - Lygių teisių pataisa pristatyta JAV Kongresui
- 1924 - Maria Jesus Alvarado Rivero ištremta iš Peru, nes kovojo už ištekėjusių moterų teises
- 1929 - išleista Virginia Woolf iš Anglijos knyga “A Room of One’s Own” (“Savas kambarys”) ir Phan Boi Chau iš Vietnamo knyga “The Women’s Question”
- 1931 - Vokietijos moterys pradėjo kampaniją už abortus
- 1931 - popiežius Pijus XI, siekdamas apsaugoti moteris ir šeimą, pareikalavo uždrausti įdarbinti ištekėjusias moteris
- 1937 - Filipinų moterys pritarė moterų balsavimo teisei visose srityse
- 1944 - Įkurta Italijos moterų sąjunga
- 1947 - Įkurta Jungtinių tautų komisija moterų klausimais
- 1947 - Maroko karaliaus dukra nusiėmė šydą ir perskaitė feministinę kalbą
- 1948 - nauja Italijos konstitucija užtikrino moterų lygybę ir teisę į darbą
- 1949 - Simone de Beauvoir išleido knygą “The Second Sex” (“Antroji lytis”)
- 1957 - pagal Romos sutartį įkurta Europos Ekonomikos bendrija ir patvirtintas lygus užmokestis
- 1961 - Indija paskelbė už įstatymo ribų nuotakų pirkimo ir kraičio praktiką
- 1961 - John F.Kennedy įkūrė prezidento komisiją moterų klausimais
- 1963 - išleista Betty Friedan knyga “The Feminine Mystique” (“Moterų paslaptis”)
- 1963 - JAV išleistas lygaus užmokesčio įstatymas
- 1964 - JAV Civilinių teisių įstatymo VII dalis uždraudė lyčių diskriminaciją darbe
- 1964 - Ruby Doris Robinson studentų prieš smurą koordinaciniame komitete pristatė pranešimą apie kritišką moterų padėtį
- 1966 - Įkurta Nacionalinė moterų organizacija
- 1967 - Britų parlamentas išleido abortų įstatymą
- 1967 - Niujorke ir Čikagoje susikūrė vietinės radikalių feminisčių grupės
- 1967 - Kanadoje įkurta karališkoji moterų reikalų komisija
- 1968 - užprotestuoti Mis Amerika rinkimai
- 1968 - į pirmąją nacionalinę moterų judėjimo konferenciją Čikagoje susirinko moterys iš 37 JAV valstijų ir Kanados
- 1969 - Anne Koedt apybraižoje “The Myth of the vaginal Orgasm” pakeitė Froido moters seksualumo koncepciją
- 1970 - išleisti nauji feminizmo veikalai: Kate Millett “Sexual Politics” , Germaine Greer “The Female Eunuch”, Robin Morgan “Sisterhod is Powerful”, “Our bodies, Ourselves”, Shulamth Firetone “The Dialectic of Sex”
- 1970 - Didžiojoje Britanijoje Ruckin koledže surengta pirmoji nacionalinė moterų judėjimo konferencija
- 1970 - Kanados feministės suorganizavo “abortų karavaną”
- 1970 - Prancūzijos feministės prie Triumfo arkos padėjo vainiką dedikuotą nežinomo kareivio žmonai
- 1970 - Britanijos parlamentas priėmė lygaus užmokesčio įstatymą
- 1971 - pasirodė 343 Prancūzijos moterų, turėjusių vieną ar daugiau nelegalius abortus, pasirašytas manifestas; Vakarų Vokietijoje 374 moterys pasirašė po panašiu laišku, išspausdintu “Der Stern”
- 1972 - Kanadoje įkurtas nacionalinis moterų reikalų komitetas
- 1972 - pradėti leisti žurnalai “Ms.” (JAV) ir “Spare Rib” (Didžiojoje Britanijoje)
- 1972 - Erin Pizzey įkūrė pirmuosius nakvynės namus smurtą patyrusioms moterims (Chiswicke, Anglijoje)
- 1972 - JAV Aukščiausiasis teismas suteikė moterims abortų teisę
- 1974 - Ilinojaus universitete surengtas pirmasis nacionalinis moterų muzikos festivalis
- 1974- Italijoje pralaimėtas referendumas skyryboms panaikinti
- 1974 - Kanados karališkoji raitoji policija priėmė į darbą moteris
- 1974 - JAV merginoms leista žaisti mažosios lygos beisbolą
- 1975- Mexico City surengta pirmoji JT konferencija skirta moterų dešimtmečiui
- 1975 - Britų parlamentas priėmė lyčių diskriminacjos įstatymą
- 1975 - Čikagoje pradėtas leisti žurnalas “Signs”
- 1975 - Harvardo medicinos mokykloje surengta pirmoji JAV moterų sveikatos klausimams skirta konferencija
- 1975 - 90 proc. visų Islandijos moterų surengė streiką dėl lyčių diskriminacijos
- 1976- Briuselyje įkurtas tarptautinis tribunolas dėl nusikaltimų prieš moteris
- 1977 - JAV įkurta Nacionalinė moterų studijų asociacija
- 1977 - Rytų Vokietijoje pradėtas leisti žurnalas EMMA
- 1978- Kalifornijoje pirmą karta švenčiama moterų istorijos savaitė
- 1979 - JAV valstybės iždas išleido monetą su Susan B.Anthony atvaizdu
- 1979 - pasirodė pirmasis feministinis “samizdato” leidinys “Women and Russia”
- 1979 - JT Generalinė asamblėja priėmė Visų diskriminacijos formų prieš moteris panaikinimo konvenciją
- 1981 - Prancūzijoje įkurta Moterų teisių ministerija
- 1982 - Seneca Falls atidarytas nacionalinis moterų teisių istorijos parkas