Dalyko rašto darbai rengiami dalyko studijų metu vadovaujant dalyko dėstytojui. Dalyko rašto darbų temas padeda pasirinkti atitinkamų dalykų dėstytojai. Skirtingų studijų darbų struktūra gali skirtis, bet pagrindinės dalys lieka tos pačios. Kiekvieno mokslinio studijų darbo, nepriklausomai nuo temos, struktūra ta pati.
Bakalauro Darbo Rengimas VU TSPMI
Bakalauro darbo vadovą studentai renkasi 6 semestre. VU TSPMI administracija iki gegužės 1 d. paskelbia laisvas vietas, o studentai iki birželio 1 d. susitarę su vadovu dėl vadovavimo informuoja Bakalauro darbo seminarus koordinuojantį dėstytoją. 7 semestre iki spalio 21 d. įkelia į virtualią mokymosi aplinką kartu su vadovaujančio dėstytojo patvirtinimu apie suderintą pasirinktos temos akademinės literatūros apžvalgą (nurodoma bakalauro darbo tema, vadovas), kurios pabaigoje suformuluojama pirminė bakalauro darbo problema (3-4 psl.). Iki gruodžio 19 d. studentai privalo pristatyti pasirinktos temos projektą (4-6 psl.). Projektas turi būti parengtas pagal 5 priede nurodytus reikalavimus. Tyrimo projektas taip pat turi būti pasirašytas bakalauro darbo vadovo. Bakalauro darbo seminarus koordinuojantys dėstytojai įvertina pateiktus mokslinius projektus, pateikia pastabas ir rekomendacijas. Bakalauro darbo seminaro dėstytojai vertina projektus, o tyrimo projektuose nurodytas temas tvirtina bakalauro studijų programos komitetas. Nepatvirtinus bakalauro darbo tyrimo projekto, studentas iki vasario 1 d. pateikia naują projektą, atsižvelgdamas į pateiktas pastabas.
Magistro darbas rengiamas vadovaujant darbo vadovui bei dalyvaujant Magistro darbo seminare. Magistro darbo seminarų tikslas - ugdyti magistro programos studentų mokslinio tiriamojo darbo įgūdžius ir padėti parengti magistro darbus. Magistro darbo seminarų užsiėmimai organizuojami studentų grupėms, sudarytoms pagal studijų programas. Atitinkamos grupės darbą organizuoja ir studentų darbą vertina dėstytojų grupė, kuriai vadovauja seminaro koordinatorius. Magistro darbo seminaro reikalavimai skiriasi priklausomai nuo studijuojamos studijų programos. Per pirmas dvi pirmo kurso pavasario semestro savaites visi magistrantai privalo pasirinkti darbo temą, vadovą ir, jeigu reikalinga, konsultantą bei pateikti trumpą darbo problemos aprašymą. Temos yra svarstomos ir tvirtinamos studijų programos komitete. Nepatvirtinus temos, studentas iki kovo 25 d. Iš esmės keičiantis temai, studentas, gavęs/gavusi savo darbo vadovo sutikimą, ne vėliau nei 3 mėnesiai iki darbo įteikimo, turi informuoti magistro studijų programos komiteto pirmininką/ę. Studijų programos komitetas, esant išskirtinėms situacijoms, pasilieka teisę patvirtinti baigiamojo darbo temą, kuri yra atnaujinama likus mažiau nei 3 mėnesiams iki darbo įteikimo.
Kaip pasirinkti tyrimo temą disertacijai ar baigiamajam darbui (7 žingsnių metodas + pavyzdžiai)
Pagrindinės Studijų Darbo Dalys
- Santrauka: Tai sutrumpintas studijų darbo esmės išdėstymas lietuvių ir užsienio (pageidautina - anglų) kalbomis. Santraukos skyreliu siekiama operatyviai supažindinti su referuojamo darbo esme. Santrauka turi būti parašyta taip, kad jos informacija suteiktų skaitytojui galimybę susidaryti nuomonę apie studijų darbo turinį ir atitiktų tyrimų esmę bei rezultatus.
- Turinys: Turinys atskleidžia darbo struktūrą. Studijų darbas paprastai skaidomas į dalis, skyrius, poskyrius. Darbo turinį rekomenduojama išdėstyti laikantis klasikinių mokslo darbo struktūros reikalavimų: vieną skyrių skirti teorinei daliai, vieną - empirinei daliai.
Darbas gali būti vientisas, kai teorinė ir empirinė dalis neskiriama, empirinės situacijos analizė pateikiama nuosekliai remiantis mokslo šaltiniais. Tokiu atveju darbo metodai turėtų būti plačiau aprašomi atskirame skyriuje ar poskyryje darbo pradžioje. Empirinei informacijai aprašyti dažniausiai skiriama atskira dalis su skyriais. Galimi du empirinės dalies struktūros variantai: empirinė informacija, gauta iš kiekvieno šaltinio, pateikiama atskirame poskyryje (pvz., dokumentų analizės rezultatų poskyris, interviu duomenų analizės rezultatų poskyris) arba empirinė informacija struktūrinama pagal probleminius klausimus - viename poskyryje pateikiami medžiagos, gautos iš skirtingų šaltinių, sisteminimo ir analizės rezultatai, įvairiapusiškai atskleidžiantys konkretų tyrimo problemos aspektą. Skyrių ir poskyrių pavadinimai turi būti neilgi, atskleidžiantys pateikiamo teksto esmę. Turinyje turi atsispindėti, kokiomis teorinėmis koncepcijomis remiamasi tyrime. Turinys pateikiamas po santraukos. Žodis TURINYS rašomas kaip skyriaus antraštė - didžiosiomis raidėmis. Dalių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis, skyrių ir poskyrių - mažosiomis raidėmis. Skyriai ĮVADAS, SANTRAUKA, LITERATŪRA, PRIEDAI nenumeruojami. Po pavadinimo PRIEDAI rašomi priedų pavadinimai. Priedų skaičius neribojamas, tačiau nerekomenduojama jų pateikti daug. Reali darbo apimtis skaičiuojama iki skyriaus PRIEDAI.
Pavyzdys:
- DALIS.
- 1 skyrius.
- 2 skyrius.
- 2.2 Poskyris daliniu apžvalgos klausimu...
- 1 priedas.
- 2 priedas.
Įvadas
Įvade autorius pristato temą, pagrindžia jos aktualumą, suformuluoja problemą, įvardija darbo tikslus, trumpai pristato tyrimo metodus, aptaria visas tyrimui atlikti būtinas prielaidas, pateikia atsiribojimus, pristato teorinę ir praktinę darbo reikšmę, atskleidžia darbo struktūrą. Rekomenduojama bakalauro darbo įvado apimtis yra 2-4 puslapiai.
Teorinė dalis
Teoriniame baigiamojo darbo skyriuje pateikiama pagrindinių darbe vartojamų sąvokų samprata, literatūros apžvalga tiriama tema, atliekama problemos analizė teoriniu lygmeniu, apžvelgiami tyrimai, susiję su nagrinėjama problema. Čia turėtų būti pristatomos esminės idėjos nagrinėjama tema, atskleidžiami jų tarpusavio ryšiai, esamų teorijų panaudojimo galimybės sprendžiant problemą. Teorinė dalis turi sudaryti apie 30-40 proc. viso baigiamojo darbo apimties. Šioje dalyje reikia pateikti tik tą medžiagą, kuri yra tiesiogiai susijusi su tiriama problema, tik esminę ir naujausią informaciją. Reikėtų vengti vadovėlių medžiagos perrašymo. Analizuojant problemą reikia lyginti, argumentuotai vertinti atskiras idėjas ir teiginius. Kiekvienas skyrelis rašomas apibendrinus, susisteminus bent kelių autorių požiūrius.
Empirinė dalis
Empirinė darbo dalis turi turėti konkretų pavadinimą, atitinkantį analizuojamą temą. Tikslinga nurodyti ir analizuojamą laikotarpį (jei toks yra). Šiame skyriuje pateikiama faktinė tiriamos problemos informacija, jos analizė, tyrimų rezultatai, pagrindžiamas jų patikimumas, atliekami įvairūs skaičiavimai, vertinimai. Tai svarbiausia darbo dalis, ji turėtų sudaryti ne mažiau kaip pusę viso darbo apimties. Empiriniai duomenys ne tik pristatomi, bet ir grupuojami, sisteminami, apibendrinami, transformuojami, lyginami, interpretuojami, vertinami. Juos analizuojant ir darant įžvalgas, būtina remtis teorinėje darbo dalyje pateiktos analizės rezultatais. Jeigu yra cituojama kokio nors autoriaus nuomonė, turi būti nurodomos knygos autorius, knygos pavadinimas, jos išleidimo metai, vieta bei puslapis, iš kurio yra cituojama. Įvairių autorių nuomones būtina lyginti, vertinti. Jeigu rašantis darbą studentas sutinka su kokio nors autoriaus nuomone, o su kito autoriaus nuomone nesutinka, turi būti nurodyta kodėl. Nuorodos į norminę literatūrą, monografijos ir kt. turi būti rašomos puslapio apačioje.
Išvados
Išvados yra baigiamoji darbo dalis, kurioje studentas trumpai apibendrina tai, kas buvo analizuojama empirinėje dalyje. Tai atsakymas į darbo pradžioje iškeltus uždavinius. Išvados turi būti konkrečios, atitikti darbo pavadinimą, tikslą, uždavinius ir gautus rezultatus. Jomis paneigiama arba patvirtinama hipotezė (jei iškelta). Išvados negali prieštarauti toms atskirų dėstomosios dalies skyrių išvadoms, kurias padarė studentas, nagrinėdamas atskirus klausimus. Išvados neturi būti mechaniškai perkeliamos iš dėstomosios dalies ir surašomos darbo pabaigoje.
Priedai
Prie rašto darbo gali būti pateikiami priedai : iliustracijos, planai, lentelės, nuotraukos ir kita. Šie priedai gali būti dedami darbo pabaigoje prieš literatūros sąrašą.
Literatūros sąrašas
Literatūros sąrašas pradedamas nurodant naudotą norminę medžiagą.
Svarbios datos ir reikalavimai
Studentai tvarkingus baigiamuosius darbus (su santraukomis ir raktiniais žodžiais lietuvių ir anglų kalbomis) į sistemą turi įkelti ir gynimų komisijos sekretoriui el. paštu nusiųsti iki 2026 m. gegužės 11 d. Darbą ir jo metaduomenis (santraukas ir raktinius žodžiais lietuvių ir anglų kalbomis) studentas įkelia į VU studijų informacinę sistemą (VUSIS), pažymėdamas sistemoje, kad tvirtina sąžiningumo garantiją, ir nustatydamas embargo laikotarpį. Darbo skaitmeninius variantus (PDF ir DOC arba DOCX formatais) studentas iš savo VU suteiktos el. pašto dėžutės siunčia Baigiamųjų darbų gynimo komisijos sekretoriui VU el.
Baigiamasis darbas privalo turėti santraukas lietuvių ir anglų kalbomis. Darbo vadovas apie leidimą / neleidimą ginti darbą informuoja studentą ir SPK pirmininką ir baigiamųjų darbų gynimo komisijos sekretorių VU el. paštu iki gegužės 14 d. 17 val. SPK užfiksuoja protokole, kurie studentai nepateikė baigiamųjų darbų ir kurie darbai pripažinti negintinais, paskiria recenzentus ir protokolą pateikia studijų skyriui el. paštu iki gegužės 15 d. Likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki baigiamųjų darbų gynimo komisijos posėdžio, kuriame bus ginamas studento darbas, baigiamųjų darbų gynimo komisijos sekretorius VU el.
Akademinė etika ir plagijavimas
Vilniaus universiteto Akademinės etikos kodekso 19 punktas numato, kad „Universitete draudžiamas plagijavimas“ (Vilniaus universiteto akademinės..., 2018). Pažodinis plagiatas pasireiškia tada, kai visas sakinys, reikšminga frazė ar pastraipa perkeliama (nurašoma) iš kito autoriaus darbo, tinkamai nenurodant šaltinio. Plagijavimas pakeičiant žodį arba plagijavimas perfrazuojant. Jeigu paimamas sakinys, frazė ar pastraipa iš kito autoriaus darbo ir pakeičiamas vienas ar keli žodžiai, bet nenurodomas šaltinis, tai taip pat yra plagijavimas. Plagiatu taip pat laikomas ir toks darbas, kuris (ar jo dalis) sudėliotas iš perfrazuotų (pakeičiant vieną kitą žodį) kitų šaltinių sakinių, pastraipų ar dalių, nenurodant autorių ir šaltinių. Saviplagiatu vadinama pakartotinai naudojami didelės apimties savo paties teksto fragmentai, nenurodant nuorodų į šaltinį. Plagiatu laikoma ir tokios situacijos kai tekste pateikiamos nuorodos į neegzistuojančius ar neteisingai aprašytus šaltinius, kai tekste paminėti šaltiniai, bet jie neįtraukti į literatūros sąrašą. Akademinio sąžiningumo principo pažeidimu laikoma ir kai nurodomas žinomai klaidingas šaltinio puslapis arba tinklalapio lankymo data.
Aš, vardas ir pavardė, 1. garantuoju, kad mano baigiamasis darbas yra parengtas sąžiningai ir savarankiškai, kitų asmenų indėlio į parengtą darbą nėra. Jokių neteisėtų mokėjimų už šį darbą niekam nesu mokėjęs. Darbe tiesiogiai ar netiesiogiai cituojama literatūra ir kiti šaltiniai yra nurodyti literatūros ir šaltinių sąrašuose;2.
Literatūra:
- Z. ATKOČIŪNIENĖS, M. STONKIENĖS, O. JANONIO mokomosios knygos “Rašto darbų metodiniai nurodymai”. Vilnius: VU l-kla, 2007. 121 p.