Nyksta žuvys - šią liūdną žinią pastaruoju metu vis dažniau linksniuoja tiek aplinkosaugos specialistai, tiek kukliu laimikiu besiskundžiantys žvejai ar žuvies kainų pokyčiais besistebintys pirkėjai.
Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, pastaruosius dešimtmečius žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos ištekliai - nenuostabu, kad nemažai rūšių atsidūrė dideliame pavojuje. Kai kurios jų artimiausiais metais gali brangti kelis kartus, o blogiausiu atveju - šių rūšių iš viso gali nebelikti.
Siekiant išsaugoti žuvies ir jūros gėrybių išteklius, didelė atsakomybė tenka būtent vartotojams. Taigi, ką svarbu žinoti, perkant žuvį ir jūros gėrybės?
Kaip Sąmoningai Pasirinkti Žuvį?
Žuvininkystės specialistai pateikia keletą rekomendacijų, kaip sąmoningai pasirinkti žuvį, kad vartojimas būtų tausojantis ir atsakingas:
- Rinkitės didesnę žuvį ar filė išpjovą. Būtų labai pravartu, jei bent apytiksliai įsivaizduotumėte, kokio dydžio yra suaugusi konkrečios rūšies žuvis, ir savo stalui rinktumėtės būtent jas. Visgi, neturint tokių žinių, geriausia rinktis didesnę žuvį. Tokiu būdu bus užtikrinama, kad žuvis nebuvo sugauta per anksti ir spėjo išneršti - palikti palikuonių.
- Žinoma, nediskriminuokite ir smulkių žuvies rūšių, tokių kaip šprotai ar strimelės. Šios žuvys užauga nedidelės, jų gyvenimo ciklas gana trumpas, todėl jos gerokai atsparesnės intensyviai žvejybai.
- Renkantis žuvies produktus, labai svarbu atkreipti dėmesį, kur ir kaip žuvis buvo sugauta ar užauginta. Dažnai silpniau ekonomiškai išsivysčiusiuose kraštuose žuvininkystės sektorius būna silpnai reglamentuotas, todėl didesnė tikimybė, kad ten išteklių būklė prasta.
- Ieškokite vietinių žuvų rūšių. Kalbant apie maisto produktus, dažnai tai, ką turime savo šalyje, yra vienas geriausių pasirinkimų tiek įtakos sveikatai, tiek poveikio aplinkai prasme. Žuvis - ne išimtis. Kviečiu rinktis iš vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui: karpių, strimelių, Baltijos šprotų ir kitų. Taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus šviežesnė bei kokybiškesnė, taigi - ir naudingesnė jūsų sveikatai.
- Nepirkite į tarptautinę (IUCN) ir į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliai gyvenančių žuvų rūšių kaip, sakykime, jūros ešerio. Šios žuvys auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama.
- Vadovaukitės Nystazuvys.lt žuvies gidu. Šiame gide pateikiama informacija apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rūšių. Visos žuvys čia pažymėtos šviesoforo principu: žalia (valgyk), geltona (pagalvok) ir raudona (atsisakyk) spalvomis. Žinoma, reikia nepamiršti, kad ta pati rūšis, priklausomai nuo pagavimo vietos ir būdo, gali priklausyti ne vienai kategorijai.
Lietuvos gamtos fondo (LGF) atstovas Robertas Staponkus teigia, kad net 88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudomos, viršijant maksimalų tausią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį.
LGF, bendraudarbiaudami su Pasaulio gamtos fondu (WWF), visuomenei netrukus pristatys atnaujintą žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui „Žuvies gidas“, kurio paskirtis - padėti atsakingai išsirinkti žuvį ir kitas jūros gėrybes, tausojant jų išteklius.
Leidinyje žuvys suskirstytos į tris kategorijas: „Valgykite į sveikatą!“, „Atsargiai - pasidomėkite ir pagalvokite!“ ir „Nepirkite!“.
- „Valgykite į sveikatą!“ žuvų grupėje esančioms žuvims net ir intensyvi žvejyba nekelia grėsmės išnykti. Deja, šioje kategorijoje kasmet vis mažėja žuvų rūšių, kurias galima rinktis ramia sąžine. Be dvejonių galite pirkti MSC ir ASC sertifikuotus produktus, kurių žvejyba yra stebima sertifikatą suteikiančių organizacijų.
- „Atsargiai - pasidomėkite ir pagalvokite!“ grupės žuvims intensyvi žvejyba kol kas dar nekelia grėsmės išnykti, tačiau rekomenduojama mažinti jų pirkimą bei vartojimą dėl to, kad vis dar neturima pakankamai duomenų apie šių žuvų rūšių paplitimą (jų gali būti daug mažiau, negu manoma) arba jų žvejybos, auginimo būdai kenkia aplinkai.
- „Nepirkite!“ kategorijoje esančių žuvų rūšių rekomenduojama visai nepirkti, tokiu būdu neprisidėti prie intensyvios jų žvejybos, nes žuvų pagaunama kur kas daugiau nei iš tiesų leidžiama. Minėtoms žuvų rūšims gresia išnykimas, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai.
Jei turite galimybę, pasistenkite nepirkti ungurio, menkės, oto, jūros ešerio, daugumos rūšių tuno, taip pat ryklių ir rajų mėsos, tropinių krevečių. Pasidomėti reikėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, šiaurinės krevetės, paprastasis vilkešeris.
Ekspertai išskiria ir tokias žuvų rūšis, kurioms negresia išnykimas - tai nedidelės trumpos generacijos žuvys, tokios kaip stinta, šprotai, strimelė ir silkė, ančiuviai.
Kaip Tinkamai Laikyti Žuvį?
Žuvis - greitai gendantis produktas, tad ją nusipirkę pirmiausiai turėtumėte pasirūpinti tinkamu jos laikymu. Jei įsigijote šviežią žuvį, suvartoti ją patartina per 24 valandas.
Šviežią žuvį reikėtų laikyti šaldytuve, prieš tai nuplovus, išdarinėjus ir nusausinus. Žuvį patogiausia laikyti stikliniuose induose, kurie nesugeria kvapų.
Jei įsigytą žuvį planuojate šaldyti kameroje, turėtumėte būti tikri, kad prieš tai produktas nebuvo užšaldytas, mat pakartotinai to daryti nepatartina.
Pirkdami žuvį atkreipkite dėmesį į nurodomą terminę būklę ir apdorojimą - jei žuvis buvo atšaldyta, vadinasi ji buvo apdorota šalčiu nedidelėje, maždaug nulinėje temperatūroje; jei žuvis buvo atšildyta, vadinasi prieš tai ji buvo šaldoma didelėje minusinėje temperatūroje.
Kaip Teisingai Atitirpinti Žuvį?
Norint, kad atitirpinama šaldyta žuvis neprarastų savo tekstūros, rekomenduojama ją atšildyti lėtuoju būdu - laikant šaldytuve.
Jeigu žuvį atšildyti reikia skubiai, sandariame plastikiniame maišelyje esančią žuvį panardinkite į didelį indą, pilną šalto vandens. Žuvis turi būti pilnai panardinta, kad atitirptų tolygiai.
Žuvies atitirpinimas kambario temperatūroje nerekomenduojamas.
Kiek ir Kokios Žuvies Valgyti?
Žuvies rekomenduojama valgyti mažiausiai 2-3 kartus per savaitę. Per savaitę patariama suvalgyti ne mažiau kaip 300-450 g žuvies ar jos produktų.
Iš jų bent 200 g turėtų būti riebi žuvis, pvz., lašiša, upėtakis, skumbrė ar silkė, turinčios daugiau Omega-3 riebiųjų rūgščių.
Omega-3 riebiosios rūgštys naudingos akims ir protinei veiklai, kaulams ir sąnariams, taip pat turi teigiamos įtakos medžiagų apykaitai.
Omega-3 riebiosios rūgštys padeda palaikyti normalią odos, plaukų ir nagų būklę, gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką, menstruacinius skausmus, pagerinti miego kokybę.
Pats organizmas šių riebiųjų rūgščių nesintetina, tad jų turime gauti su maistu.
Organizmui ne mažiau svarbios ir liesesnės, daugiau baltymų turinčios žuvys.
Baltymai - tai struktūrinės molekulės, sudarytos iš aminorūgščių, kurių daugelio mūsų organizmas negali pats gaminti. Gyvūninės kilmės produktuose, tame tarpe ir žuvyje, yra visų būtinų amino rūgščių.
Baltymai ne tik lengvai įsisavinami, bet ir gyvybiškai būtini žmogaus organizmui. Jie reikalingi normaliam kaulų būklės palaikymui ir osteoporozės profilaktikai, normaliai medžiagų apykaitos veiklai ir svorio palaikymui, kraujospūdžiui, audinių ląstelių atsinaujinimui.
Didelis baltymų kiekis gali padėti padidinti raumenų masę sportuojantiems ir tuo pačiu padeda išlaikyti raumenų masę laikantis dietos.
Kaip Tinkamai Gaminti Žuvį?
Praktiškai visas žuvis galima tiek kepti, tiek virti ar troškinti. Vis tik žvelgiant iš praktiškosios pusės, kepimui tinkamiausios nedaug kaulų turinčios jūrinės žuvys, juk valgant žuvį norisi mėgautis puikiu jos skoniu, o ne kauliukų traukinėjimu. Tuo tarpu kaulingas žuvis praktiškiau yra virti. Iš jų galima pagaminti dangiško skonio sriubas bei troškinius.
Kaip Žuvį Išvalyti?
Jei žuvį gaminsite su galva, tuomet pirmiausia reikia pašalinti žiaunas, kitaip patiekalas įgaus kartumo.
Žuvų pjaustymui ir dorojimui naudokite tik aštrų peilį - taip nepažeisite žuvies audinių.
Ką Daryti Plyšus Žuvies Tulžies Pūslei?
Darinėdami žuvį turite būti atsargūs, kad nepažeistumėte tulžies pūslės, antraip žuvis bus karti.
Jei tulžies pūslę vis dėlto netyčia pradūrėte, žuvį nuplaukite po tekančiu vandeniu, o tulžies nutekėjimo vietą pavalykite druska, tuomet dar kartą nuskalaukite.
Kaip Virti Sriubą?
Jei sriubos virimui naudosite didelę žuvį, supjaustykite ją gabalais ir sudėkite į šaltą vandenį. Mažos žuvelės turėtų būti dedamos jau į verdantį vandenį.
Jei renkatės gėlavandenes žuvis, jas galite pjaustyti smulkesniais gabaliukais, jei jūrines - pjaustykite šiek tiek stambiau, nes jos gana greitai suverda.
Žuvį patartina virti ant nedidelės kaitros, kitaip ji gali prarasti skonį, išsausėti ir tapti kieta.
Tas pats nutiks ir žuvį verdant per ilgai, tad mažas žuveles virkite 5-10 minučių, vidutinio dydžio žuvies gabaliukus - maždaug 15 minučių, o didesniems žuvies gabalams gali prireikti ir 30 minučių virimo.
Norėdami įsitikinti, kad žuvis tikrai išvirusi, pradurkite ją mediniu pagaliuku - jei pagaliukas lengvai praslysta pro audinius, vadinasi žuvis jau išvirusi.
Kaip Žuvį Kepti Keptuvėje?
Jei nenorite, kad žuvis prie keptuvės priliptų, pirmiausia įkaitinkite keptuvę (sausą), tuomet įpilkite aliejaus ir palaukite, kol jis pilnai įkais. Tik tuomet dėkite žuvį.
Gražią auksinę spalvą žuvis įgaus, jei į augalinį aliejų įdėsite šiek tiek sviesto.
Mažos ir vidutinės žuvys kepamos nesusmulkintos, o didelės žuvys supjaustomos gabaliukais. Gabaliukų dydis turi atitikti mentelės, su kuria vartysite žuvį, dydį. Jei mentelė bus maža, apverčiama žuvis tiesiog subyrės.
Žuvį kepkite vidutinėje kaitroje, antraip viršutinis žuvies sluoksnis gali sudegti, o vidus liks neiškepęs.
Kepdami žuvį neuždenkite keptuvės dangčiu, nebent norite žuvį troškinti.
Iškepusi žuvis įgauna matinę spalvą ir lengvai atsiskiria nuo kaulų ir stuburo.
Tam, kad kepant žuvis nesiriestų, joje reikia padaryti keletą skersinių įpjovimų.
Jei Norite, Kad Žuvis Neliptų Prie Keptuvės Ir Turėtų Traškią Plutelę, Naudokite Miltus, Kiaušinius Ir Maltus Džiūvėsėlius:
- Miltai. Apvoliojus žuvį miltuose, ji bus traški, tačiau neturės storo plutelės sluoksnio. Šis metodas labiausiai tinka smulkių žuvelių kepimui. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad tokiam gaminimo metodui reikės daugiau aliejaus.
- Kiaušinis ir miltai. Jei norite traškios plutelės, pirmiausia žuvį pamirkykite kiaušinio plakinyje, tuomet apvoliokite miltais. Tokiu būdu kepama žuvis turės gražiai apskrudusią plutą, o pati žuvis išliks sultinga ir minkšta.
- Kiaušinis ir malti džiuvėsėliai. Dar traškesnė plutelė bus, jei kiaušinio plakinyje pamirkytą žuvį apvoliosite maltais džiuvėsėliais.
Kaip Žuvį Kepti Orkaitėje?
Jei neketinate naudoti kepimo popieriaus ir žuvį norite kepti tiesiai ant skardos, nepamirškite patepti jos aliejumi - taip žuvis neprikeps, iškepusią ją bus lengva išimti.
Žuvis išliks sultinga ir minkšta, jei kepsite ją vidutinėje kaitroje - maždaug iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Svarbiausia taisyklė - žuvį dėti tik į įkaitintą orkaitę (tam prireiks maždaug 5-7 minučių).
Apskaičiuoti kepimo laiką padės 4 minučių taisyklė: įvertinkite žuvies storį centimetrais ir padauginkite iš keturių. Jei žuvis yra 4 centimetrų storio, jai iškepti reikės maždaug 16 minučių, jei žuvis 6 centimetrų storio, kepkite ilgiau - maždaug 24 minutes.
Žinoma, atsižvelkite į pasirinktą kepimo temperatūrą: aukštesnėje temperatūroje žuvis kepa greičiau.
Jei norite, kad žuvis būtų itin sultinga ir geriau sugertų prieskonius, galite kepti ją folijoje arba kepimo rankovėje.
Nepamirškite, kad net ir ištraukus žuvį iš orkaitės kurį laiką ji vis dar kepa nuo išoriniuose audiniuose susikaupusio karščio, tad žuvies stenkitės neperkepti.
Štai jei recepte nurodytas 175 g svorio jautienos kepsnys, kepimo trukmę lems jo storis. Kartais storis netgi svarbiau už svorį.
Skirtingų maisto produktų vidaus temperatūra skiriasi. Kai restorane užsisakote jautienos kepsnį, jūsų beveik visada paklausia, kokio pageidaujate: žalio, pusžalio, vidutiniškai ar visiškai iškepusio.
Kepant jautieną reikėtų orientuotis į tokią temperatūrą: 48-50 °C žaliam kepsniui, 51-53 °C pusžaliam, 54-57 °C vidutiniškai iškepusiam, o 63 °C ir daugiau - visiškai iškepusiam.
Norint gardaus kietesnio pjausnio, reikalinga mažiausiai 85 °C temperatūra. Taip yra todėl, kad tokioje mėsoje yra kieto jungiamojo audinio, kurio struktūra pasikeičia tik pasiekus 74 °C - tuomet mėsa tampa minkšta ir sultinga.
Kiauliena yra išskirtinė. Kadangi joje gali būti stafilokokų ir salmonelių, būtina pasiekti bent 60 °C temperatūrą. Nors šiais laikais dėl griežtų reikalavimų mėsai rizika užsikrėsti beveik neegzistuoja, geriau apsidrausti. Priklausomai nuo to, ką mėgstate, kepdami mėsą stenkitės pasiekti 60-70 °C temperatūrą.
Paukštienoje, pavyzdžiui, vištienoje ir kalakutienoje, taip pat gali būti bakterijų. Vartotojai perspėjami šių produktų nelaikyti drauge su kitais, pavyzdžiui, daržovėmis, tačiau ši taisyklė galioja visoms mėsos, paukštienos ir žuvies rūšims. Kepant vištieną ir kalakutieną geriausia pasiekti 70-72°C temperatūrą. Tuomet paukštiena bus visiškai iškepusi, o visos bakterijos - žuvusios. Be to, paukštiena išliks gardi ir sultinga.
Nustatyti, ar žuvis iškepė, galima pasitelkus kelias gudrybes. Kepdami visą žuvį patikrinkite, ar lengvai atsiskiria nugaros pelekas - tai ženklas, kad žuvis iškepė. Kepant filė, pavyzdžiui, lašišą, pakraščiuose matyti sukietėję ir išsiskyrę baltymai. Tai - ženklas, kad žuvis iškepė ir ją galima išimti iš kepsninės.
Kepant tokias žuvis kaip tunas ir lašiša, neverta temperatūros užkelti. Visiškai pakanka 50 °C, antraip žuvis taps sausa. Tuo tarpu baltas žuvis, pvz., menkę, galima kepti iki aukštesnės temperatūros, maždaug 58 °C.
Mano sąžininga 10 pradedančiųjų žuvų iš „Petco“ apžvalga
Lengvai ir Greitai
Siūlome jums išbandyti labai gardžius ir lengvai pagaminamus receptus - keptą žuvį su daržovėmis ir troškintą žuvį pomidorų padaže.
Kepta Žuvis Su Daržovėmis (4 Porcijoms)
Patiekalui reikės:
- 600 gramų pangasijų filė (tinka ir kita balta žuvis);
- 400 gramų šaldytų daržovių mišinio (arba jūsų pasirinktų šviežių daržovių);
- 1 svogūno;
- 2 valgomųjų šaukštų augalinio aliejaus;
- 1 valgomojo šaukšto šviežiai spaustų citrinos sulčių;
- Šviežių žalumynų (krapų, petražolių ar kitų jūsų mėgstamų žolelių);
- Druskos ir maltų pipirų pagal skonį.
Žuvies filė supjaustykite gabaliukais, pagardinkite citrinų sultimis, druska ir maltais juodaisiais pipirais.
Kepimo indą patepkite aliejumi ir sudėkite griežinėliais pjaustytą svogūną, tuomet ant viršaus - žuvį ir daržoves. Daržoves negausiai pagardinkite druska ir apšlakstykite aliejumi.
Kepimo indą su žuvimi ir daržovėmis pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių ir kepkite maždaug 25 minutes (priklausomai nuo žuvies gabaliukų storio).
Iškepusią žuvį pabarstykite šviežiais smulkintais žalumynais ir skanaukite.
Troškinta Žuvis Pomidorų Padaže (4 Porcijoms)
Patiekalui reikės:
- 600 gramų jūrinės lydekos;
- 1 svogūno;
- 1 morkos;
- 2 lauro lapų;
- 30 gramų pomidorų padažo (natūralaus);
- 250 ml vandens;
- 20 ml augalinio aliejaus;
- 1 valgomojo šaukšto cukraus;
- Druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį.
Žuvį išdarinėkite, nuplaukite ir supjaustykite tolygiais gabaliukais.
Pasiruoškite daržoves: morkas nuskuskite, nuplaukite ir sutarkuokite stambia tarka arba supjaustykite plonomis juostelėmis, svogūnus supjaustykite pusžiedžiais.
Puode įkaitinkite aliejų ir sudėkite morkas bei svogūnus. Sumažinkite kaitrą iki nedidelės, uždenkite dangčiu ir leiskite daržovėms pakepti 5-7 minutes, tuomet supilkite pomidorų padažą, cukrų, įdėkite lauro lapus ir pagardinkite druska bei maltais juodaisiais pipirais.
Įpilkite 250 ml vandens, viską išmaišykite ir palaukite, kol užvirs.
Troškiniui užvirus, sudėkite į jį žuvies gabaliukus (patiekalas bus dar gardesnis, jei prieš tai žuvį šiek tiek apkepinsite keptuvėje).
Uždenkite dangčiu ir ant nedidelės kaitros troškinkite 25-30 minučių.
Žuviai išsitroškinus, paragaukite ir jei reikia - papildomai pasūdykite.
Žuvį patiekite sriubos lėkštėse, gausiai apliedami pomidorų padažu.
