„Sengirės kino“ žiemos sezonas kviečia skirti dėmesio mūsų santykio su Žemės planeta apmąstymui. Abu filmai užklausia vieną esminių žmonijos, pasiekusios stebėtinų mokslinių pasiekimų paradoksų - kodėl turėdami visą reikalingą informaciją žmonės toliau naikina savo namus?
Apie tai kalba du anksčiau festivalyje „Kino pavasaris“ rodyti filmai - „Antropocenas: žmogaus epocha“ (2018) ir „Kas buvome mes“ (2021). Juos sieja ne tik ekologinė tematika, bet ir bandymas peržengti faktų ribas, kviečiant mąstyti apie atsakomybę, atmintį ir palikimą: ką reiškia gyventi epochoje, kurioje žmogus tapo planetą transformuojančia jėga, ir ar dar galime keisti pasakojimą apie savo buvimą Žemėje.
Filmai nagrinėja antropoceno būklę: pirmasis per stulbinančius industrijų paveiktų peizažų vaizdus atskleidžia, kaip giliai žmogaus veikla įsirėžė į Žemės gelmes ir ekosistemas, o antrasis - kontempliatyviu tonu klausia, kaip ateities kartos pažvelgs į mus iš laiko perspektyvos.
Sausio 19-25 dienomis projekto partnerių tinkle, apimančių arti 100 ekranų, buvo rodomas kanadiečių filmas „Antropocenas: žmogaus epocha“ (rež. Jennifer Baichwal, Nicholas de Pencier ir Edward Burtynsky) - tai vizualiai įspūdingas dokumentinis filmas, kuriame kelionė per planetą atskleidžia, kaip žmogaus veikla per pastarąjį amžių pakeitė Žemės paviršių, klimatą ir ekosistemas. Šis meditatyvus kino dokumentas pristato įspūdingus vaizdus iš skirtingų Žemės kampelių, priversdamas susimąstyti apie mūsų pėdsaką planetoje. Filmą pristato paleontologė dr.
Filmas yra trečioji garsios kūrėjų trijulės kurtos trilogijos apie Žemę, dalis, kurioje nagrinėjama naujo geologinio laikotarpio - antropoceno - koncepcija ir jos reikšmė žmogaus istorijai bei ateičiai.
Schema, iliustruojanti antropoceno epochą.
Vasario 16-22 d. žiūrovai buvo kviečiami pamatyti filmą „Kas buvome mes“ (rež. Marc Bauder) - filosofinį kino esė, kuriame atsispiriama nuo svarstymų, ką apie mus ir mūsų veiksmus galvos ateities kartos, yra išryškinamos pasaulinės ekologinės ir socialinės krizės perspektyvos.
Filmo centre - mąstytojai ir mokslininkai: filosofė, astronautas, povandeninių vandenynų tyrėja, molekulinės biologijos specialistas ir budistų vienuolis, sociologas, ekonomistas bei kiti, kurie iš skirtingų perspektyvų reflektuoja apie mūsų civilizacijos padėtį ir ateitį. Per įspūdingus kadrus nuo kosmoso iki jūros gelmių „Kas buvome mes“ kviečia žiūrovus užduoti svarbiausius klausimus: kas mes esame šiandien ir ką paliksime ateities kartoms? Filmą geriau suprasti Lietuvos kontekste padeda sociologės dr.
„Sengirės kino“ žiemos sezone naujovė - nuo šiol projektas vyks kartą per mėnesį ne vieną dieną, o visą savaitę pasitikdamas žiūrovus šūkiu „Ta savaitė mėnesyje, kai visų dėmesys į gamtą“.
Taip arti 100 projekto partnerių turės daugiau lankstumo pritaikant „Sengirės kino“ seansus savo bendruomenių poreikiams. Kaip ir anksčiau, įprastus filmų seansus papildo ir specialūs renginiai. Sausio mėnesį žiūrovai buvo pakviesti į ypatingą vietą Vievyje, kuri, filmo ambasadorės paleontologės dr.
Žemės gelmių informacijos centre sausio 24 d., šeštadienį, 14.30 val. vyko ekskursija, o po jos - filmo „Antropocenas: žmogaus epocha“ peržiūra. Žemės gelmių informacijos centras saugo informaciją apie visos planetos gelmių praeitį. Centre galima sužinoti, kaip geologiniai procesai per milijonus metų suformavo Lietuvos kraštovaizdį, kokie turtai slypi po mūsų kojomis.
Eksponuojamos fosilijos padeda įsivaizduoti, kaip atrodė jau seniai išnykusi gyvybė. Centras - ypatinga vieta, kur saugomi uolienų mėginiai, vadinami kernais. Tai laiko kapsulės, saugančios šimtų milijonų metų Žemės istoriją. Kerno saugykloje sukaupta daugiau nei 144 km kerno mėginių, tarp kurių - kernas net iš 2564 metrų gilumos.
Kerno pavyzdys Žemės gelmių informacijos centre.
Štai lentelė, apibendrinanti svarbiausius faktus apie Žemės gelmių informacijos centrą:
| Informacija | Duomenys |
|---|---|
| Saugo | Informaciją apie visos planetos gelmių praeitį |
| Galima sužinoti | Kaip geologiniai procesai suformavo Lietuvos kraštovaizdį |
| Eksponatai | Fosilijos |
| Kernų saugykla | Daugiau nei 144 km kerno mėginių |
| Didžiausias kernas | Net iš 2564 metrų gilumos |