Hormonai užtikrina, kad žmogaus organizmo sistemos sėkmingai sąveikautų tarpusavyje ir gali parodyti bei informuoti apie pokyčius sutrikus kokio nors vieno hormono veiklai.
Profilaktinės sveikatos patikrinimo programos įtraukia ir hormonų tyrimus, kurie leidžia nustatyti organizmo veiklos pokyčius.
Laboratorinių tyrimų pagalba yra išmatuojama hormonų koncentracija kraujyje ar šlapime.
Pagrindiniai moterų lytiniai hormonai ir jų funkcijos
Estradiolis (E2)
Estradiolis (E2) - pats aktyviausias estrogenas iki menopauzės, sintetinamas tik kiaušidėse.
Estradiolio nustatymas leidžia įvertinti kiaušidžių funkciją.
Estradiolio tyrimas svarbus diagnozuojant mėnesinių ciklo sutrikimus, moterų lytinį brendimą, sprendžiant vaisingumo problemas, vertinant gydymo efektyvumą.
Estradiolio koncentracija didėja įvairių kiaušidžių navikų metu.
Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH)
Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) - gonadotropinis hormonas, svarbus tiek vyrams, tiek moterims.
Moterims FSH stimuliuoja folikulų augimą ir subrendimą kiaušidėse bei sustiprina estrogenų (estradiolio (E2) išskyrimą.
Vyrams FSH skatina spermijų brendimą ir išskyrimą.
Folikulus stimuliuojančio hormono tyrimas svarbus norint atskirti pirminį lytinių liaukų nepakankamumą nuo antrinio, sukelto hipofizės ligų (esant pirminiam lytinių liaukų nepakankamumui folikulus stimuliuojančio hormono koncentracija didėja).
Folikulus stimuliuojančio hormono tyrimas taip pat padeda sekti kiaušidžių funkciją ankstyvoje folikulinėje stadijoje ir postmenopauziniu laikotarpiu (menopauzės metu folikulus stimuliuojančio hormono koncentracija didėja dėl nykstančios kiaušidžių funkcijos ir mažėjančios estradiolio koncentracijos).
Šio hormono nustatymas svarbus nevaisingumo atvejais, įvertinant abiejų lyčių seksualinę brandą.
Liuteinizuojantis hormonas (LH)
Liuteinizuojantis hormonas (LH) - hormonų tyrimas, atliekamas norint įvertinti lytinių liaukų funkcijas, patvirtinti arba atmesti nevaisingumo diagnozę.
Liuteinizuojančio hormono išskyrimas į kraują yra nepastovaus, pulsuojančio pobūdžio ir priklauso nuo ovuliacijos.
Moterims didžiausios koncentracijos nustatymas leidžia įvertinti tinkamiausią dieną pastoti (didžiausia tikimybė pastoti - 36 val. po liuteinizuojančio hormono piko).
Prolaktinas (PRL)
Prolaktinas (PRL) - hipofizės išskiriamas hormonas, kurio pagrindinė funkcija - pieno gamybos reguliacija.
Žindymo metu jis slopina mėnesinių ciklą.
Prolaktino padidėjimas nenėščiai moteriai gali būti nevaisingumo priežastimi, taip pat jis padidėja esant hipofizės navikui- prolaktinomai (gali atsirasti išskyrų iš krūtų).
Prolaktino koncentracijos nustatymas turėtų būti atliekamas įtarus nevaisingumą, sutrikus menstruciniam ciklui, erekcijai.
Testosteronas (T)
T | Testosteronas - svarbiausias kraujyje randamas androgenas (vyriškas lytinis hormonas). Hormonas nulemia vyriškas savybes vyrams, tačiau jo yra ir moterų organizme (mažas kiekis).
Testosteronas - tai hormonas, dažniausiai siejamas su vyriškumu, jėga ir energija.
Tačiau iš tiesų jis svarbus ne tik vyrams, bet ir moterims - nors jų organizme jo kiekis mažesnis, jo reikšmė lieka didelė.
Šis hormonas yra gaminamas organizme ir atlieka daugybę funkcijų - nuo raumenų formavimo iki nuotaikos ir lytinio potraukio reguliavimo.
Testosteronas - tai pagrindinis vyrų lytinis hormonas, priklausantis androgenų grupei, tačiau jis taip pat gaminamas ir moterų organizme, nors ir žymiai mažesniais kiekiais.
Testosteronas atlieka svarbų vaidmenį daugybėje organizmo procesų - jis lemia vyriškus antrinius lytinius požymius (balso mutaciją, raumenų augimą, plaukuotumą), palaiko kaulų tankį, lytinį potraukį, spermatozoidų gamybą, taip pat veikia nuotaiką ir energijos lygį.
Moterims testosteronas padeda palaikyti raumenų tonusą ir hormoninę pusiausvyrą.
Normalus testosterono kiekis yra būtinas tiek vyrų, tiek moterų sveikatai, todėl jo trūkumas ar perteklius gali turėti reikšmingą poveikį fizinei bei psichologinei savijautai.
Testosteronas veikia ir mūsų emocinę savijautą.
Jis susijęs su nuotaikos stabilumu, pasitikėjimu savimi, motyvacija.
Per mažas testosterono lygis gali sukelti apatiją, nuovargį, depresijos simptomus.
Padidėjęs jo lygis pasireiškia padidėjusiu kūno plaukuotumu (ypač veido srityje), nereguliariu menstruacijų ciklu arba menstruacijų nebuvimu, atsiranda bėrimai, veido oda tampa riebi, pradeda slinkti plaukai galvos srityje ar žemėja balso tembras (retai).
Laisvas tiroksinas (FT4)
Laisvas tiroksinas (FT4) - skydliaukės hormonas, kuris kartu su laisvu trijodtironinu (FT3) veikia visą organizmą - reguliuoja medžiagų apykaitą organizme.
Laisvas tiroksinas dažniausiai tiriamas kartu su tirotropiniu hormonu (TTH).
Laisvo tiroksino padidėjimas ir tirotropinio hormono sumažėjimas yra suintensyvėjusios skydliaukės funkcijos (hipertirozės) rodiklis.
Laisvųjų hormonų nustatymas yra jautresnis ir specifiškesnis skydliaukės funkcijos rodiklis nei bendrųjų.
Sveiko žmogaus kraujyje laisvo tiroksino koncentracija turėtų būti nuo 0,9 iki 2,3 ng/dl arba nuo 12 iki 30 pmol/l.
Norint visiškai suprasti FT4 tyrimo rezultatus, papildomai gali prireikti kitų laboratorinių skydliaukės kraujo tyrimų.
Tirotropinis hormonas (TSH)
Tirotropinis hormonas (tirotropinas / TSH) - skydliaukės hormonų gamybą ir išsiskyrimą reguliuojantis hormonas.
Tai vienas pagrindinių skydliaukės funkcijos rodiklių, leidžiantis įvertinti bendrą jos būklę.
Aptikus pakitimų, tyrimą reikia atlikti reguliariai.
Padidėjusios tirotropinio hormono reikšmės rodo nepakankamą skydliaukės funkciją (hipofunkciją), o sumažėjusi reikšmė - skydliaukės funkcijos padidėjimo (hiperfunkcijos) rodiklis.
Tirotropinis hormonas (TSH) stimuliuoja tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) sekreciją organizme.
Jį gamina priekinė hipofizės dalis.
Verta pastebėti, kad naujagimiams iki 4 parų amžiaus TSH koncentracija yra žymiai didesnė nei įprastai.
Todėl TSH tyrimas, įtariant įgimtą skydliaukės patologiją, turėtų būti atliekamas praėjus 4 paroms po gimimo.
Nevaisingumas: kada kreiptis į specialistus?
Ko gero, dažna šeima svajoja tapti tėvais. Ką turi žinoti šeima, nepavykstant pastoti? Mokslui sparčiai žengiant pirmyn, išeitis, atrodo, yra, tiesiog reikia įvertinti aplinkybes.
Nevaisingumas paliečia apie 10-15 proc.
Remiantis tarptautine statistika, moterų sveikatos problemos lemia 20-35 proc., abiejų partnerių - 25-40 proc. visų vaisingumo sutrikimų atvejų.
Ar tikrai vieni metai - tas laiko rodiklis, po kurio, nepavykstant pastoti, būtina kreiptis į specialistus?
Išimtys: jeigu moteris yra 35 metų amžiaus arba vyresnė, arba yra kokia nors aiški nevaisingumą galinti lemti priežastis, pvz., mėnesinių ciklo sutrikimai, galaktorėja, anksčiau buvę lyties organų uždegimai, traumos, operacijos, taikytas spindulinis arba chemoterapinis gydymas, tyrimą dėl nevaisingumo rekomenduojama pradėti anksčiau, t. y.
Prieš planuojant pastoti visada gerai profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, t. y. apsilankyti pas ginekologą ir šeimos gydytoją.
Didžiausia tikimybė pastoti yra tada, kai pora nenaudoja jokių kontracepcijos metodų ir turi reguliarius lytinius santykius be jokių nenatūralių pertraukų kas 2-3 dienas.
Nepavykus kurį laiką pastoti, turbūt svarbu atsižvelgti į anksčiau minėtą mėginimo pastoti laiko trukmę - 6 arba 12 m.
Deja, bet moters biologinis laikrodis yra negailestingas reprodukcinei funkcijai.
Nustatyta tiesioginė moters vaisingumo priklausomybė nuo amžiaus, ypač tarp negimdžiusių moterų.
Su amžiumi kinta ir kiaušialąsčių kokybė.
Žmonės kartais pajuokauja, kad porai, ilgai negalinčiai pastoti, kartais užtenka tiesiog nuvažiuoti atostogų ir atsipalaiduoti.
Tikrai dažnai girdime, kad poros išvažiuoja į kelionę ir pastoja.
Kartais turime ir tokių pavyzdžių, kai poros, atėjusios pas vaisingumo specialistą, atsipalaiduoja, kad bus suteikta tinkama pagalba ir tiesiog pastoja natūraliai.
Nevaisingumo problema didėja pasauliniu mastu.
Pagalbinių apvaisinimo būdų nevaisingų porų gydymui naudojimas auga nuo 5 iki 10 proc.
| Amžius (metai) | Pastojimo dažnis per 6 mėnesinių ciklus (%) | Pastojimo dažnis per 12 mėnesinių ciklų (%) |
|---|---|---|
| 25-27 | - | 79,3 |
| 28-30 | 62 | - |
| 40-45 | 27,6 | - |
Menopauzė ir hormonų pokyčiai
Menopauzė brandžios moters gyvenime yra natūralus reiškinys, kuris paprastai prasideda sulaukus 45-55 m. amžiaus.
Pereinant į šį etapą organizme vyksta dideli pokyčiai, dėl kurių neretai vargina įvairūs negalavimai bei kyla tam tikrų ligų rizika.
„Menopauzinė pereiga - tai moters gyvenimo laikotarpis, kuomet silpstant kiaušidžių folikulinei funkcijai, pasibaigia menstruacijos.
Tai perėjimas nuo moters reprodukcinės funkcijos susilpnėjimo iki visiško nevaisingumo dėl laipsniško kiaušidžių folikulinio aparato išsekimo“, - atkreipia dėmesį A.
„Paprastai ūmi karščio banga prasideda veido ar viršutinėje krūtinės dalyje, greitai išplinta po visą liemenį ir trunka apie 2-4 min., po to gali sekti gausus prakaitavimas, smarkus širdies plakimas bei nerimas.
Taip pat, keičiantis hormonų pusiausvyrai, menopauzės laikotarpiu kai kurios moterys išgyvena padidėjusius nuotaikų svyravimus.
Būdamos geros nuotaikos, jos staiga gali pasijusti prislėgtos, liūdnos ar net piktos bei susierzinusios.
Moteris dažnai vargina dirglumas, nervingumas, verksmingumas ar net panikos atakos bei depresija, joms gali sumažėti lytinis potraukis.
„Pagrindinė tokių simptomų kaip plaukų slinkimas ir nagų lūžinėjimas priežastis - estrogeno kiekio sumažėjimas moters organizme.
Estrogenas reikalingas plaukų folikulų augimui, tad sumažėjus jo kiekiui organizme, plaukai ima slinkti, lūžinėti, praranda blizgesį.
Pakitus hormonų pusiausvyrai, sutrinka maisto medžiagų perdavimas ląstelėms, todėl nagai gali pasidaryti trapūs, prarasti spalvą, lūžinėti ar sluoksniuotis“, - pasakoja A.
Nedideli atminties sutrikimai bei sunkiai sutelkiamas dėmesys taip pat gali būti laikomi menopauzės padariniais.
Viena iš ligų, kuria menopauzės metu dažnai suserga moterys - urogenitalinis sindromas.
Tai lytinių organų ir šlapimo pūslės bei šlaplės epitelio atrofija, susijusi su estrogenų stoka.
„Urogenitaliniam sindromui būdingas makšties sausumas, niežėjimas, deginimas, skausmingi lytiniai santykiai, kontaktinis kraujavimas iš lytinių organų bei jų nusileidimas.
Kita šiuo laikotarpiu dažnai pasitaikanti liga - osteoporozė, kuriai būdingas su estrogenų stoka susijęs mažėjantis kaulų tankis, lemiantis padidėjusią lūžių riziką.
„Osteoporozė nesukelia jokių juntamų simptomų, o dažniausiai skausmas, susijęs su kaulų lūžiu, būna pirmas, tačiau jau pažengusios ligos požymis.
Ši liga pirmiausiai paliečia spongiozinę kaulo struktūrą, todėl esant minimaliai traumai įvyksta kompresiniai stuburo slankstelių, šlaunikaulio kaklelio, dilbio kaulų distalinių ir žastikaulio proksimalinių dalių lūžiai“, - pastebi A.
Be to, estradiolio stoka didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką.
Labiausiai moterų sergamumas jomis padidėja praėjus daugiau nei 10 metų nuo menopauzės.
„Tai tiesiogiai susiję su endogeninio estradiolio nepakankamumu, nes estrogenai turi kardioprotekcinį poveikį.
Dažna kreipimosi į gydytojus ginekologus priežastis menopauzės laikotarpiu yra prasidėjęs kraujavimas.
Pasak A. Boukun, dažniausiai jis yra negausus ir savaime praeinantis, tačiau visoms moterims, kurios susiduria su šia būkle, yra reikalingas nuodugnus ištyrimas, nes vidutiniškai 10 proc.
„Gimdos gleivinės piktybinis navikas skverbiasi į raumeninę sienelę, gimdos kaklelį ir vėliau plinta už gimdos ribų.
Svarbu žinoti, jog kraujavimas ir vandeningos su kraujo priemaiša išskyros iš gimdos yra svarbiausias ankstyvasis gimdos kūno vėžio simptomas, padedantis ligą diagnozuoti ankstyvoje stadijoje“, - atkreipia dėmesį A.
Kuo vėliau nuo menopauzės pradžios prasideda kraujavimas, tuo didesnė endometriumo vėžio rizika.
Be to, vyresnėms nei 55 m.
Dažniausia pomenopauzinio kraujavimo priežastis - makšties ir gimdos gleivinės atrofija, tačiau jį gali sukelti ir endometro polipai, hiperplazija bei gimdos miomų mazgai.
Nors didžioji dalis anksčiau išvardintų simptomų yra išties nemalonūs ir net pavojingi sveikatai, tačiau jie nebūtinai pasireiškia kiekvienai moteriai.
„Kardiolitos klinikų“ gydytoja akušerė-ginekologė A.
„Visgi, reguliarūs vizitai pas savo gydytoją ginekologą yra svarbūs, nes šiame gyvenimo periode vystosi kitokios ligos, pavyzdžiui, miomos ar cistos.
Kol vyksta šis procesas, tęsiasi nereguliarūs kraujavimai, keičiasi gimdos gleivinė, gali susiformuoti ir išvešėti gimdos polipai.
Tai dažna problema, kuriai nustatyti yra reikalingas ultragarsinis tyrimas, nes ne visada nustatyti tikslią diagnozę galima apčiuopos būdu“, - atkreipia dėmesį A.
Hiperprolaktinemija
Prolaktinas (liuteotropinis hormonas, LTH) - tai priekinės posmegeninės liaukos (vadinamos hipofize) gaminamas polipeptidinis hormonas.
Tačiau prolaktino kiekis gali būti padidėjęs ir nežindančių moterų, taip pat ir vyrų organizme: tai gali sukelti nevaisingumą ir riboti galimybes susilaukti kūdikio.
Kaip ir rodo pats pavadinimas, prolaktinas yra susijęs su laktacija bei motinos pieno gamyba.
Pagrindinis prolaktino vaidmuo - skatinti motinos pieno gamybą po gimdymo.
Dėl jo poveikio žindančiai mamai gali nebūti mėnesinių ( tai vadinama laktacine amenorėja), ypač kol ji aktyviai žindo (taip pat ir naktį).
Hiperprolaktinemija dažniau pasireiškia moterims.
Galaktorėja - savaiminis pieno tekėjimas iš krūties/ krūtų (t. y.
Hirsutizmas - per didelis kūno ir veido plaukuotumas.
Mūsų nuotaikai daug įtakos daro hormonai, įskaitant lytinius, tarp kurių - ir prolaktinas.
Jei nustatyta hiperprolaktinemija, žmogų gali kamuoti prasta nuotaika.
Dažniausia prolaktino padidėjimo priežastis - prolaktinoma (gerybinis navikas).
- Traumos.
- Hipotireozė.
- Kušingo sindromas.
- Sisteminės ligos.
- Vaistų vartojimas.
- Akromegalija.
- Limfocitinis hipofizitas.
- Ratkės (Rathke) cista.
- Onkologinės ligos.
Prolaktino lygis nustatomas tiriant kraują.
Žindančių mamų: 50-110 ng/ml (80-400 µg/l).
Didelis prolaktino kiekis gali sustabdyti arba sulėtinti ovuliaciją.
Pirmasis signalas - nereguliarios mėnesinės arba jų dingimas.
O jeigu ciklas nėra reguliarus, poroms sunku numatyti, kada bus vaisingos dienos.
Kartais prolaktino lygis gali būti nepakankamai aukštas, todėl ovuliacija vyksta, tačiau tai gali turėti įtakos progesterono - hormono, kuris lemia gimdos gleivinės sustorėjimą po ovuliacijos - gamybai.
Tai būdinga trečiajai ciklo, arba liuteininei, fazei.
Dėl mažų progesterono kiekių liuteininė fazė gali sutrumpėti, o gimdos gleivinė - nespėti išvešėti, sustorėti iki reikiamo lygio.
Prolaktino lygis gali padidėti ir vyrų organizme.
Tuomet slopinama testosterono sintezė: sumažėjus šio hormono lygiui gresia erekcijos sutrikimai ar net impotencija.
Jeigu dėl pakilusio prolaktino lygio asmuo nejaučia jokių simptomų, gydymo gali ir neprireikti.
Hiperprolaktinemijos gydymo tikslas - atkurti normalų prolaktino kiekį ir palengvinti simptomus.
Jei prolaktino lygis pakilo dėl šalutinio vaistų poveikio, vaistų dozę reikėtų sumažinti arba apskritai pakeisti vaistus kitais.
Gydytojas gali rekomenduoti labai veiksmingų ir saugių vaistų, padedančių mažinti prolaktino kiekį.
Jei nustatomas hipogonadizmas - su senėjimu susijęs klinikinis ir biocheminis sindromas, gali būti skiriamas ilgalaikis gydymas hormonais - estrogenais ar testosteronu.
Taip pat gali būti skiriama ir dopamino agonistų, padidinančių smegenų jautrumą dopaminui ir padedančių sureguliuoti prolaktino lygį.
- Hipotirozė (skydliaukės veiklos susilpnėjimas).
- Stresas.