Investavimas - tai vis labiau populiarėjantis būdas, kaip galite įdarbinti savo pinigus. Šiais laikais, pasirinkimo tikrai netrūksta. Visgi, vienu iš dažniausių variantų išlieka vertybiniai popieriai. Tačiau, prieš pradedant investuoti, rekomenduojama nustatyti pagrindinį savo tikslą. Ar taupote konkrečiam pirkiniui? O gal ieškote saugios vietos pinigams atsidėti? Galbūt kaupiate senatvei? Atsakymai į šiuos klausimus padės pasirinkti geriausią investicijų būdą.
Vertybiniai popieriai - teisę į tam tikrą turtą suteikiančios finansinės priemonės. Tai pats tiksliausias ir dažniausiai pateikiamas vertybinių popierių apibūdinimas. Vertybinių popierių istorijos Lietuvoje pradžia - 1872 m., kai pradėjo veikti Vilniaus žemės bankas. Nors pastarųjų pavadinimas simbolizuoja ką kitą, įprastai šie yra įsigyjami internete.
Investuojant į vertybinius popierius galioja ta pati nerašyta taisyklė: kuo didesnė rizika, tuo didesnis ir pelnas, ir atvirkščiai. Kitaip tariant, galima rinktis arba didesnį saugumą, arba didesnį pelną priklausomai nuo įgytų investavimo žinių. Paveiksliukas žemiau iliustruoja vertybinių popierių rūšis pagal potencialią grąžą (apie tai dar kalbėsime ir straipsnio apačioje).
Vertybinių popierių rūšys pagal potencialią grąžą.
Pagrindinės vertybinių popierių rūšys
Dažniausiai vertybiniai popieriai yra skirstomi į nuosavybės ir skolos. Kita vertus, pastarieji taip pat turi gerokai daugiau rūšių, kurias aptarsime kiek vėliau. Trumpai tariant, nuosavybės vertybiniai popieriai - tai akcijos. Šios, kaip investavimo forma, yra pasirenkamos bene dažniausiai. Tuo tarpu, skolos vertybiniai popieriai - tai obligacijos.
- Akcijos
- Obligacijos
- Indėlių sertifikatai
- Investiciniai fondai
- Taupymo lakštai
- Čekiai - Tai vietoje išrašomas popierius, suteikiantis teisę į tam tikrą pinigų sumą.
Be jokios abejonės, egzistuoja ir daugiau vertybinių popierių tipų.
Akcijos
Akcijos - įvairių tipų vertybiniai popieriai, leidžiami akcinių bendrovių. 2019 m. viso pasaulio vertybinių popierių biržų kapitalizacija - 80 trilijonų JAV dolerių. Lyginant su 2009 m., vertybinių popierių rinka išaugo 320 proc. Akcijos - tai nuosavybės vertybinis popierius, kurį leidžia įvairios bendrovės. Trumpai tariant, įsigiję nors vieną tam tikros įmonės akciją, jūs tampate pastarosios dalininku. Tai reiškia, kad galite uždirbti dalį bendrovės pelno. Be to, neretai įgyjate tam tikrų teisių, susijusių su įmonės valdymu. Visgi, manoma, kad akcijos yra vienas iš rizikingiausių vertybinių popierių. Kita vertus, neretai pastarosios tampa ir pačiomis pelningiausiomis. Be jokios abejonės, reikėtų atsiminti, jog tai ilgalaikis investavimo būdas. Kaip jau minėjome kiek anksčiau, investuoti į akcijas yra ganėtinai rizikinga. Kita vertus, dažniausiai pastarosios taip pat atneša didelę grąžą. Visgi, šiuo atveju, svarbu turėti nemažai žinių apie investavimą. Įmonių akcijos nuolat kinta, todėl reikia sekti visas su bendrove susijusias naujienas. Be to, kartais tenka imtis itin ryžtingų sprendimų ir rizikuoti. Dar vienas ganėtinai didelis akcijų privalumas - tai likvidumas. Kaip jau minėjome straipsnio pradžioje, vertybiniai popieriai yra vienas iš daugybės būdų investuoti. Ekspertų teigimu, šis būdas yra ko ne palankiausias ir labiausiai didinantis turimą kapitalą.
Privalumai: Akcijos susijusios su didžiausia rizika, tačiau tuo pačiu - ir su didžiausiu pelnu.
Trūkumai: Akcijų vertė greitai kinta: reikia laiku jas įsigyti ir parduoti. Norint prekiauti akcijomis, reikia būti sukaupus nemažai žinių. Anot mūsų šalies ekspertų, reikia nusiteikti rinkos nepastovumui, kai per naktį akcijų vertė gali smukti 50 proc. Teigiama, kad realiai iš akcijų uždirba tik 5-10 proc.
Obligacijos
Obligacijos - tai skolos vertybiniai popieriai, įrodantys, kad obligacijų savininkas fiziniam ar juridiniam asmeniui suteikė kreditą. Obligacijos dažnai yra skiriamos ne tik valstybei, bet ir įvairioms įmonėms. Kaip jau minėjome kiek anksčiau, tai - skolos vertybinis popierius. Visgi, pirmą kartą susidūrusiems su šia sąvoka, gali kilti nemažai neaiškumų. Tad, ką tai apskritai reiškia? Iš esmės, suėjus tam tikram terminui, leidėjas pasiskolintus pinigus su palūkanomis turi grąžinti gavėjui. Kaip tikriausiai supratote, obligacijos nėra ilgalaikės. Kita vertus, lyginant su anksčiau paminėtomis akcijomis, tai yra kiek saugesnis variantas. Valstybės obligacijos pasitaiko bene dažniausiai. Obligacijos yra ganėtinai patrauklios tuo, kad jų kaina svyruoja gerokai mažiau, negu akcijų. Pastarosios taip pat pasižymi fiksuota grąža, kurią gausite tuomet, jei turimus vertybinius popierius išlaikysite iki sutartos datos. Dažniausiai obligacijų platinimu užsiima bankai bei finansų maklerių įmonės. Kaip jau minėjome kiek anksčiau, pastarosios taip pat gali būti šiek tiek skirtingos. Bet kokiu atveju, nors akcijos dažnai atneša kiek didesnę grąžą, obligacijos pasižymi mažesne rizika.
Privalumai: Kaina svyruoja mažiau nei akcijų, todėl obligacijos išskiriamos kaip saugesni vertybiniai popieriai.
Investavimo pagrindai: obligacijos
Investiciniai fondai
Investiciniai fondai - vertybinių popierių portfeliai, dažniausiai sudaryti iš akcijų ir obligacijų. Kaip jau minėjome kiek anksčiau, nemažai asmenų nusprendžia investuoti į fondus. Be jokios abejonės, pastarieji skiriasi tiek savo strategijomis, tiek galimomis rizikomis bei duodama grąža. Iš esmės, profesionalūs fondo valdytojai Jūsų lėšas investuos savo nuožiūra. Tad, tai idealus variantas tiems, kurie neturi laiko bei noro domėtis šios srities ypatumais. Investiciniai fondai pasižymi tiek keliais privalumais, tiek trūkumais. Pavyzdžiui, pastaruosius dažniausiai valdo profesionalai, šioje srityje sukaupę nemažai žinių. Tad, galite neapsikrauti investavimo ypatumais bei leisti kitiems pasirūpinti tuo už Jus. Be to, tai diversikuota priemonė, išskaidanti lėšas į skirtingus instrumentus. Tad, taip apsisaugote nuo didelio pinigų praradimo. Kita vertus, dažniausiai turite mokėti papildomus mokesčius, nepriklausomai nuo fondo veiklos rezultatų. Be to, niekuomet negalite kontroliuoti priimamų sprendimų.
Tai vertybiniai popieriai, kurių vertę lemia kitų vertybinių popierių vertė rinkoje. Išvestinės priemonės naudojamos norint apsidrausti nuo nepalankių pokyčių rinkoje, pavyzdžiui, valiutų kursų svyravimų. Prie išvestinių priemonių priskiriami pasirinkimo (angl. „Option“) , ateities (angl. „Futures“), išankstiniai (angl. „Forward“) bei apsikeitimo (angl.
Investiciniai fondai.
Indėlių sertifikatai
Indėlių sertifikatai - tai obligacijų ir indėlių tarpinis variantas. Ekonomikos terminų žodyne nurodoma, kad tai skolos vertybinis popierius, duodantis trumpos ir vidutinės trukmės palūkanas.
Trūkumai: Maža tikėtina grąža, lyginant su kitais vertybiniais popieriais.
Taupymo lakštai
Anksčiau jau paminėti taupymo lakštai yra dar vienas ganėtinai dažnas pasirinkimas. Tai - vyriausybės leidžiami vertybiniai popieriai, leidžiantys gyventojams skolinti valstybei. Tuo tarpu, anksčiau jau paminėti taupymo lakštai yra ganėtinai saugus sprendimas. Be jokios abejonės, tai taip pat reiškia, kad gaunama metinė grąža nebus itin didelė. Pavyzdžiui, 2020 metų duomenimis, valstybė siūlė fiksuotas metines palūkanas, kurios siekė vos 0,3%. Tai vyriausybės vertybiniai popieriai. Gyventojai valstybei tiesiogiai gali skolinti nedideles pinigų sumas.
Trūkumai: Labai nedidelės vos iki kelių proc.
Kaip pradėti investuoti į vertybinius popierius?
Jeigu tik pradedate investuoti į vertybinius popierius, reikėtų atsiminti kelis svarbius aspektus. Pirmiausiai, norint apskaičiuoti pasirinkto varianto grąžą, derėtų atsižvelgti į infliaciją bei įvairius mokesčius. Pastarųjų atsiras ne tik sudaromame sandoryje. Dalį pinigų turėsite sumokėti ir valstybei. Be to, kiekvienam naujokui vertėtų atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą. Tai galite padaryti tiesiog savo banke. Į vertybinius popierius gali investuoti visi pilnamečiai asmenys, turintys tam pakankamai pinigų. Visgi, nepamirškite apgalvoti įmanomų rizikų. Pavyzdžiui, kas nutiktų tuomet, jeigu prarastumėte investuotus pinigus? Ar išties turite stabilias pajamas ir patikimą darbovietę? Investuoti rekomenduojama tik tuos pinigus, kurie Jums nėra būtini pragyvenimui. Be to, svarbu turėti finansinę pagalvę, kuri pagelbėtų atsitikus nelaimei. Kitu atveju, atsiėmę investicijas anksčiau arba netinkamu metu, galite prarasti nemažai pinigų.
Lietuvoje veikia vienintelis antrinės reguliuojamos vertybinių popierių rinkos operatorius - bendrovė „Nasdaq Baltic“ („Nasdaq Vilnius“). Į vieną el. Privatūs investuotojai vertybinių popierių biržose gali prekiauti tik per tarpininkus, todėl itin svarbu pasirinkti patikimus maklerius arba bankus.
Svarbu: Tiems, kam investacimas į vertybinius poperius atrodo per sudėtingas procesas - kviečiame pasidomėti P2P investavimu į paskolas. Investavimas yra rizikinga veikla. Aukščiau pateiktas turinys yra informacinio pobūdžio. Ankstesni rezultatai nėra būsimų rezultatų garantija. Šioje svetainėje išreikštos nuomonės nėra patarimas investuoti.
tags: #kokie #gali #buti #vertybiniai #opieriai