Didelė dalis jaunų žmonių Lietuvoje patiria emocinių sunkumų, o pandemija šias problemas tik pagilino. Prie to prisidėjo ir laikas prie ekranų - mokantis nuotoliu moksleiviams buvo sudėtinga kokybiškai pailsėti, užsiimti fizine veikla, trūko gyvo bendravimo.
Emociniai sunkumai: bendras vaizdas
Emociniai sunkumai - tema, apie kurią daugeliui kalbėti yra sunku. Vis daugiau jaunų žmonių identifikuoja prastą emocinę savijautą, šia tema garsiau kalbama ir viešai. „Mūsų atlikta apklausa parodė, kad emocinius sunkumus patiria net 83 proc. jaunų žmonių Lietuvoje, o 68 proc. jaučia nerimą“, - sako M. Jančiauskienė.
Slegiančios emocijos dažnai kyla iš tų situacijų, kurios mums ypač asmeniškos, jautrios, svarbios. Apklausa parodė, kad maždaug pusė jaunų žmonių dvejoja išsipasakoti, nes nenori „užkrauti savo problemų kitiems“, 40 proc. netiki, kad jie kam nors nuoširdžiai rūpi.
Pandemijos įtaka
Viena iš priežasčių, dalį žmonių pastūmėjusi nerimauti daugiau - gyvenimas karantino sąlygomis. „Didelę įtaką jaunų žmonių psichikos sveikatai padarė ribojimai pandemijai suvaldyti. Mokantis per nuotolį pasikeitė įprasta moksleivių rutina, laisvalaikis, sumažėjo gyvo bendravimo su bendraamžiais.
Tikimybė susirgti pačiam ar užkrėsti kitus, padidėjusi trintis namuose, nežinomybė dėl ateities - visa tai kėlė sudėtingų jausmų ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, paaugliams“, - pasakoja M. Jančiauskienė.
Kaip atpažinti emocinius sunkumus?
Depresija
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais.
Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.
Dažni depresijos simptomai:
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities
- Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Depresijos priežastys
- Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
7 patarimai, kaip išgyventi depresijos epizodą
Kaip padėti vaikui ar paaugliui?
Vaiko elgesys, rodantis sunkumus:
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.
Vaiko savijauta, dėl kurios reikėtų susirūpinti:
Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
Interneto pavojai
Dalis pandeminio nerimo išvargintų žmonių poilsio ieško naršydami internete. Užgaulūs komentarai, gandai, paviešintos asmeniškos nuotraukos jauniems žmonėms sukelia daug neigiamų jausmų. Anksčiau apsiribojusios piktu žodžiu ar rašteliu, šiandien patyčios internetinėje erdvėje gali sklisti daug greičiau ir pasiekti daugiau akių - tai sukelia papildomą įtampą.
Be emocinei sveikatai žalingų patyčių, elektroninėje erdvėje vaikų tyko ir kiti pavojai: apgaulės, priešiški nepažįstamieji, netikra informacija.
Kaip apsaugoti vaikus internete:
- Atidžiai parinkti privatumo nustatymai.
- Netinkamą turinį atsijojantys filtrai.
- Saugūs slaptažodžiai sumažina tikimybę, kad vaikai atsidurs pavojingose situacijose.
Joms nutikus, svarbu išlaikyti ramybę: išklausyti vaiką, jo nekritikuoti, padėti imtis priemonių situaciją išspręsti. Pavyzdžiui, užblokuoti netinkamai bendraujančius žmones, kreiptis į mokymo įstaigą ar policiją, jei problema kelia pavojų.
Deja, net tinkamai užtikrinus saugumą, internetas gali tapti prastos savijautos šaltiniu. Praleisdami per daug laiko prie ekranų mažiau judame, tampame irzlesni, dalis žmonių gali tapti priklausomais.
Mokymosi sunkumai
Jei turi disleksiją arba kitą mokymosi sunkumą, kartais gali būti sunku pamokose ar atliekant namų darbus. Kiekvieno iš mūsų smegenys yra unikalios, todėl natūralu, jog smegenys dirba skirtingai, tai vadinama neuroskirtingumu (šį terminą galbūt jau girdėjai angliškai - neurodiversity).
Kai kuriems žmonėms šie skirtumai pasireiškia taip, kad gali kilti sunkumų skaitant, rašant, skaičiuojant ar išlaikant dėmesį. Esant tokiems sunkumams dažnai blogėja ir emocinė savijauta, darosi sunkiau mokytis, susiduriama su įvairiomis baimėmis: sulaukti pašaipų iš bendraklasių, mokytojų ir tėvų pastabų, blogo įvertinimo ir panašiai. Kartais, ypač jei neteikiama pagalba, mokytis darosi vis sunkiau ir sunkiau.
Kaip reaguoti į mokymosi sunkumus:
- Pirmiausia svarbu užtikrinti kokybišką ankstyvąją raidos stebėseną - stebėti, kaip vaikas kalba, juda, žaidžia, reaguoja į aplinką. Bet kokie vėlavimai (pvz., kalbos, dėmesio, koordinacijos) gali būti pirmieji ženklai, kad reikalinga pagalba.
- Skatinti pozityvią mokymosi aplinką namuose - vaiko smalsumas, noras mokytis ir pasitikėjimas savo gebėjimais stiprėja, kai jis jaučiasi saugus, priimtas ir palaikomas.
- Skaityti, žaisti ir kalbėtis su vaiku nuo pat mažens - tai lavina kalbą, mąstymą, atmintį ir gebėjimą mokytis struktūruotai.
- Laiku reaguoti į pirmuosius sunkumus - jei vaikui sunku suprasti raides, skaičius ar instrukcijas, nereikėtų laukti, kol „praeis savaime“.
Kur kreiptis pagalbos?
„Jaunimo linijos“ tikslas - patiriantiems emocinių iššūkių suteikti saugią erdvę jais pasidalinti su išklausyti pasiruošusiais savanoriais. „Jaunimo linija“ pagalbą teikia telefonu bei internetu. Kiekvieną dieną organizacijos savanoriai atsiliepia į daugiau nei 100 skambučių, o per metus - virš 50 tūkstančių.
Nors savanoriai yra emocinė atrama jaunam žmogui ir jo problemų nesprendžia, dažnai išsikalbėjus situaciją keisti paprasčiau tampa patiems paskambinusiesiems.
Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius.
Svarbu kreiptis į savo mokytoją, klasės auklėtoją ar kitą suaugusį, kuriuo pasitiki, ir išsakyti sunkumus su kuriais susiduri. Mokytojai gali konsultuotis su kitais švietimo pagalbos specialistais, pavyzdžiui, mokyklos psichologu ar logopedu, kad galėtų tau suteikti tinkamą pagalbą. Gali būti, kad mokykloje dirbantys specialistai rekomenduos atlikti išsamesnį įvertinimą. Nors iš pradžių tai gali skambėti gąsdinančiai, tačiau papildomas įvertinimas padės geriau suprasti, su kokiais konkrečiais mokymosi sunkumais susiduri ir kaip geriau tau padėti.
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas.